Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, notarė Vilija Partaukienė, J. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

9. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, šalims ir jų atstovams nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

10. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

11. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatyme įtvirtinti keli palikimo priėmimo būdai: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis, kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

12. Remiantis byloje esančiomis VĮ „Registrų centras“ pažymomis nustatyta, kad S. Š. ir Z. Š. yra pareiškėjo K. Š. tėvai (b. l. 8). Remiantis pateiktu mirties liudijimu, VĮ „Registrų centras“ pažymomis nustatyta, kad S. Š. mirė (duomenys neskelbtini), Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 8).

13. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2025 m. liepos 1 d. išrašo matyti, kad pareiškėjo motinos Z. Š. ir tėvo S. Š. vardu registruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įgytą 2007 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 17-18). S. Š. vardu registruotos nuosavybės teisės į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus 1963 m. gruodžio 17 d. sutarties Nr. 69 pagrindu (b. l. 19-21).

14. Remiantis Testamentų registro išrašu nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. buvo užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios Z. Š. turtą pagal testamentinės įpėdinės J. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo (b. l. 11). 2025 m. spalio 6 d. notarės Vilijos Partaukienės liudijime nurodyta, kad Vilniaus rajono 4-ame notarų biure užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios Z. Š. turtą pagal testamentinės įpėdinės J. Š. pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriai testamentu buvo paliktos tik piniginė lėšos banko sąskaitose. Įstatyminis įpėdinis S. Š., turintis teisę paveldėti Z. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą pagal įstatymą į Vilniaus r. 4-ąjį notarų biurą nesikreipė, pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė (b. l. 84) Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus rajono 4-ame notarų biurą dėl palikimo priėmimo po S. Š. mirties (b. l. 6-7).

15. Pareiškime K. Š. nurodė, kad kartu su tėvu S. Š., o po jo mirties vienas prižiūrėjo palikėjai Z. Š. priklausiusią žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių adresu Kirtimų (duomenys neskelbtini), dalį, tvarkė aplinką, iš savo asmeninių lėšų dengė visus komunalinius ir kitus, su turtu susijusius, mokesčius bei išlaidas, kas matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų. S. Š. ir pareiškėjas naudojosi visais baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika ir asmeniniais daiktais, likusiais po palikėjos Z. Š. mirties. Netikėti pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais nėra pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys (ištraukos iš mokėjimo knygelės).

16. S. Š. yra Z. Š. priklaususio turto bendrasavininkas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po Z. Š. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusios Z. Š. turtą pagal testamentinės įpėdinės J. Š. pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuriai testamentu paliktos tik piniginės lėšos banko sąskaitose.

17. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų daryti išvadai, kad pareiškėjo tėvas S. Š. rūpinosi turtu, kuris liko po jo sutuoktinės Z. Š. mirties (CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, šis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

18. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas S. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės Z. Š. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

19. Pažymėtina, kad bylose, kuriose sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas nenustato palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies) ir teismo sprendime nenurodo konkretaus turto, kaip palikto palikimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po Z. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.