Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, kurioje N. K. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, nesant šioje N. K. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

3.4. N. K. teigimu, protokole nurodytas Įsakymas yra neteisėtas, priimtas prieštaraujant teisės aktų reikalavimams, todėl, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriuo civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų civilinį ieškinį atsakovui VMSA patenkino visiškai, Įsakymą apskundė civiline tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas šioje civilinėje byloje nurodė, jog šis Įsakymas turėjo numatyti ne vienerių metų administravimo termino pratęsimą, o penkerių metų, tokiu būdu atsakovas VMSA priimtu Įsakymu nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatų bei nepagrįstai sutrumpino ieškovų administruojamų namų administravimo terminą ketveriais metais. Į minėtą Įsakymą pateko ir šioje byloje nagrinėjami namai, kurio teisėtas administratorius iki 2022 m. gruodžio 31 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. VMSA, neatsižvelgdama į Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, nuo 2018 m. spalio 15 d. iki lapkričio 5 d. organizavo pakartotinius administratorių rinkimus tuose daugiabučiuose namuose, kuriuose jau teismas yra pratęsęs administratoriaus įgaliojimus iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tokiais VMSA veiksmais buvo paneigti teisės aktai ir neteisėtai bendro naudojimo administratoriumi buvo paskirta UAB „(duomenys neskelbtini)“.

3.5. Toliau atsiliepime dėstomi argumentai dėl Savivaldybės organizuotos administratorių perrinkimo procedūros teisėtumo ir įsakymo priėmimo tvarkos, apskundimo. Pasisakoma dėl administracinio nusižengimo sudėties. Aptariamas daugiabučio namo administravimo pabaigos ir perdavimo klausimas, įgaliojimų ribos ir susikaupusių skolų pagrindai. Išdėstoma pozicija dėl bylos sustabdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

VMSA apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad didžiąją dalį apeliacinio skundo sudaro aplinkybių dėl VMSA direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo teisėtumo vertinimas ir jo vykdymas. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę N. K. kalta, padariusią administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jai 195 Eur baudą. Atsiliepime nurodoma, kad Įsakymas nebuvo vykdomas, nes yra apskųstas ir gali būti pripažintas neteisėtu. Susipažinęs su pateikta bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad N. K. veikoje nėra būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymio – kaltės ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Apygardos teismas neatsakinėja į skundo argumentus dėl Įsakymo turinio pagrįstumo ir jo teisėtumo, nes šie klausimai buvo išspręsti civilinėje byloje Nr. e2A-404-794/2020.

5. Panašaus pobūdžio bylose, nagrinėjant analogiškas situacijas dėl juridinio asmens vadovo kaltės nevykdant VMSA direktoriaus Įsakymo, taip pat buvo keliami klausimai dėl VMSA direktoriaus įsakymų teisėtumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019 priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą turėjo nustatyti ne tik tai, kad asmuo privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytus įpareigojimus, bet ir tai, kad šie įpareigojimai yra teisėti. Teismas tą turėjo nustatyti arba pats, arba, jeigu tokių įgaliojimų neturėjo, sulaukti, kol įsakymų teisėtumas bus konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju bylą nagrinėjant apygardos teisme ir, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu, administracinio nusižengimo byloje buvo paskelbta pertrauka iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl VMSA direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. Įsakymo teisėtumo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2A-404-794/2020) atmetė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo (civilinėje byloje e2-3546-862/2019) panaikinimo ir nenustatė, kad minėtas Įsakymas būtų neteisėtas. Teismas nurodė, kad savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių – nusižengimas laikomas baigtu, kai kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, pats ginčijamo įsakymo nevykdymo faktas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Šioje byloje N. K. neveikimas, kuriuo nebuvo vykdomi VMSA direktoriaus Įsakymo reikalavimai, sutrikdė tiek institucijų darbą, tiek efektyvią daugiabučių namų priežiūros bei administravimo sistemą.

8. Atsiliepime N. K. nurodo, kad VMSA pateikė dvi alternatyvas dėl Įsakymo – arba jį įvykdyti arba apskųsti; administracinis sprendimas negalėtų būti vykdomas tol, kol nebūtų pasibaigęs jo apskundimo terminas, skundo padavimas sustabdytų administracinio sprendimo vykdymą, todėl negalutinis administracinis sprendimas galėtų būti vykdomas tuomet, jeigu teisės aktai nustatytų tokią galimybę, t. y. atitinkamą išimtį; nagrinėjamos situacijos kontekste joks teisės aktas nenurodo, kad VMSA direktoriaus Įsakymas dėl bendro naudojimo objekto pakeitimo yra vykdomas skubiai, o jo apskundimas nesustabdo administracinio sprendimo vykdymo. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiais atsiliepimo argumentais. VMSA direktoriaus Įsakymas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė N. K. buvo įpareigota per vieną mėnesį nuo jo pasirašymo dienos pateikti VMSA prašomus dokumentus (bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo akto kopiją), įsigaliojo jų pasirašymo dieną (Vietos savivaldos įstatymo 21 straipsnio 2 dalis), šios aplinkybės plačiai aprašytos apeliaciniame skunde, su kuriomis sutinka ir apygardos teismas. Būtent nuo tos dienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei kilo pareiga vykdyti Įsakymu jai nustatytus įpareigojimus. Individualaus teisės akto galiojimo nesustabdo jo apskundimas teismui ir tokio individualaus teisės akto apskundimas ir jo vykdymas nėra dvi alternatyvos, vieną iš kurių gali pasirinkti ją turintis vykdyti asmuo. Šiuo atveju, N. K., ginčydama individualų teisės aktą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nagrinėjamoje civilinėje byloje), tai buvo teisėtas būdas pasiekti norimų tikslų. Nors, apylinkės teismas, N. K. atžvilgiu nutraukdamas bylą, vadovavosi, kad buvo prašyta teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skundžiamo Įsakymo vykdymą ir toks klausimas nebuvo galutinai išspręstas, teismas padarė išvadą, kad N. K. administracinio nusižengimo teisena šioje byloje turi būti nutraukta nesant jos veikoje būtinojo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymio – kaltės. Tačiau, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, net nežinodamas, ar laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos, nusprendė, kad N. K. veikoje nėra kaltės, tuo labiau, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 8 d. nutartimi net nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdyti skundžiamo Įsakymo vykdymą ir Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi paliko 2019 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą. Tuo tarpu vien civilinės bylos dėl įsakymo teisėtumo nagrinėjimo faktas, nesant pritaikytų atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių dėl Įsakymo vykdymo sustabdymo, nesuteikia N. K. pasirinkimo galimybės vykdyti/nevykdyti įsiteisėjusį, jai privalomą individualų teisės aktą.

9. Atsiliepime nurodoma, kad surašytame administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas nusižengimas, nenurodyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, ar ji traukiama administracinėn atsakomybėn, kaip fizinis asmuo ar kaip juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. vasario 12 d. VMSA surašytame administracinio nusižengimo protokole tinkamai nurodyta, jog VMSA direktoriaus Įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė buvo įpareigota per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos pateikti Departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akto kopiją. Iki numatyto termino perdavimo akto kopija nepateikta. Nevykdydama VMSA direktoriaus Įsakymo 4.1 punkto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė N. K. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 505 straipsnyje. VMSA surašytas protokolas yra aiškus ir pagrįstas, jame nurodyta, jog Įsakymo nevykdymas (kaip nustatyta, kad Įsakymas teisėtas) juridinio asmens vadovei užtraukia administracinę atsakomybę. Kitos skunde dėstomos aplinkybės dėl VMSA direktoriaus Įsakymo neteisėtumo (neva turėjusio įtakos protokolo trūkumams) negali būti pripažįstamos esminiais protokolo trūkumais. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė jokių akivaizdžių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų, kurie galėtų turėti įtakos administracinės bylos nutraukimui. Atsiliepime pabrėžiama, kad ji (N. K.) nuo 2019 m. vasario 20 d. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Aukštesniojo teismo vertinimu vien tai, kad N. K. šiuo metu nebedirba nurodytose pareigose nesudaro pagrindo jos netraukti administracinėn atsakomybėn, nes veikos padarymo metu ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.

10. N. K. teigimu, protokole nurodytas Įsakymas yra neteisėtas, priimtas prieštaraujant teisės aktų reikalavimams, todėl, vadovaudamasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018), kuriuo civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitų civilinį ieškinį atsakovui VMSA patenkino visiškai, Įsakymą apskundė civiline tvarka Vilniaus miesto apylinkės teismui. Apygardos teismas paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. e2A-404-794/2020) pažymėjo, kad ieškovų nurodytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas, nagrinėjamos bylos ieškinio pateikimo ir 2019 m. birželio 19 d. sprendimo priėmimo metu buvo neįsiteisėjęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu (civilinė byla Nr.e2A-1136-614/2019) ieškovų minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas yra panaikintas ir ieškovų ieškinys atmestas visiškai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovai, o ir N. K. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, nepagrįstai vadovavosi ir šiuo metu remiasi neįsiteisėjusio, o dabar jau panaikintu teismo sprendimu.

11. N. K. atsiliepime pažymėjo, kad CK 4.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasinaudojo įstatymo suteikta teise ir dėl susidariusio įsiskolinimo perduodamas turtas sulaikomas, o perdavimo aktas negali būti pasirašytas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nesprendžiami civiliniai grąžintinų lėšų paskirstymo, atsiskaitymo už administravimą ir turto sulaikymo klausimai, o nagrinėjamas N. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo pagrįstumas. Kaip minėta, nustačius, kad įmonės vadovė nevykdė teisėtų VMSA pareigūnų reikalavimų, ji pagrįstai pripažintina kalta padariusi administracinį nusižengimą, o atsiliepime pateikiamos interpretacijos dėl negalėjimo pateikti perdavimo akto kopijas, nepaneigia fakto, kad N. K. nevykdė teisėto pareigūnų įsakyme apibrėžto reikalavimo.

12. N. K. taip pat atsiliepime akcentuoja bylos sustabdymą, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalimi. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teismų funkcija yra vykdyti teisingumą. Teismas, siekdamas priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, turi imtis visų įmanomų priemonių. Jei teismas mano, kad jis be tam tikrų duomenų negali išspręsti ginčijamą klausimą ir priimti teisingą sprendimą, jis turi juos gauti. Jei teismas mano, kad rezultatas kitoje byloje yra itin reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, teismas gali skelbti byloje pertrauką iki aktualaus sprendimo priėmimo laiko. Įgyvendindamas pareigą vykdyti teisingumą, teismas, vadovaudamasis įstatymu, yra laisvas elgtis taip, kaip reikia teisingumui pasiekti. Skundo argumentai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas įsakymo apskundimas nesustabdo ginčijamo įsakymo vykdymo bei kitų teismų netaikytos laikinosios apsaugos priemonės (teismų atsisakymas stabdyti įsakymo vykdymą), negali lemti, kad teismas priimtų skubotą sprendimą dėl galimo administracinio nusižengimo ir galimos nuobaudos paskyrimo, kas traukiamam atsakomybėn asmeniui gali sukelti pasekmes. Taigi, teismo sprendimas sulaukti teismo sprendimo ir tik paskui išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, būtų buvęs pagrįstas. Tačiau teismas to nepadarė, o formaliai, kaip minėta, net nežinodamas, ar laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos, nusprendė, kad N. K. veikoje nėra kaltės ir jos atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukė.

13. ANK 2 straipsnio 4 punktas nustato, kad administracinių nusižengimų kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Taigi, visas administracinių nusižengimų procesas vyksta pagal ANK nustatytas taisykles, o ANK nenumato galimybės sustabdyti administracinio nusižengimo bylą. Administracinių nusižengimų kodeksas yra paremtas imperatyviu reguliavimo metodu, todėl analogijos taikymas galimas tik tokiais atvejais, kai tai numatyta pačiame ANK. Esant imperatyviam reguliavimui turi būti vadovaujamasi instrumentais, kurie yra numatyti pačiame kodekse, o išplėsti įstatymo taikymo ribas ir vadovautis analogija galima tuomet, kai įstatymas, tai konkrečiai numato. Taigi sprendžiant administracinių nusižengimų teisenos klausimus ABTĮ teisinis reguliavimas negali būti taikomas. Tačiau ANK 631 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas turi taip pasirengti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kad ji būtų išnagrinėta paprastai per vieną teismo posėdį. Ši norma sako, kad teismas, kilus klausimų, kurių negalima išspręsti tame posėdyje, gali daryti pertrauką. Šiuo atveju teismas turėjo padaryti bylos nagrinėjime pertrauką ir sulaukti rezultato civilinėje byloje, jau nekalbant apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, siekiant tinkamai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą.

14. Nors N. K. atsiliepime nurodo, kad jai negalėjo būti surašytas administracinis nurodymas, tačiau ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta nuo 300 iki 1 500 Eur bauda (2017 m. birželio 20 įstatymo Nr. XIII-459 redakcija (nuo 2017 m. birželio 28) galiojusi nusižengimo padarymo metu), todėl, vadovaujantis ANK 610 straipsnio nuostatomis, administracinis nurodymas jai galėjo būti surašytas.

15. Byloje nustatyta, kad N. K. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė iki VMSA direktoriaus 2018 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 30-3449/18(2.1.1E-TD2) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ skyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ 4.1 punkte nustatyto termino per mėnesį nuo įsakymo pasirašymo dienos, t. y. iki 2018 m. gruodžio 14 d., nepateikė daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktų kopijų Departamentui, tuo padarydama administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

16. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas naikintinas ir priimamas naujas nutarimas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nenustatyta N. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. N. K. nebausta už analogišką administracinį nusižengimą, nes jos atžvilgiu priimtas 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-2025-893/2019 nėra įsiteisėjęs. Nors minimali ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta nuo 300 eurų, tačiau apeliaciniame skunde prašoma N. K. nubausti ir skirti jai 195 eurų baudą. ANK 652 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, N. K. skirtina apeliaciniame skunde prašomo dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą.

Pripažinti N. K. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (2017 m. birželio 20 įstatymo Nr. XIII-459 redakcija) ir paskirti jai 195 Eur dydžio baudą.

I. N. K., kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas), (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas”, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19097484117. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.