Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas 2002 m. vasario 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246¹ straipsnio 1 dalį 2 MGL (250 litų) bauda, baudą sumokėjęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Ž. disponavo suklastotu dokumentu – netikru vairuotojo pažymėjimu, o būtent: 2018 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, turguje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 300 eurų nusipirko netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo anketiniai duomenys ir atspausdinta jo fotonuotrauka (specialisto išvada Nr. 11Š-95(21)), nuo gavimo momento jį laikė prie savęs, gabeno su savimi iki, kol jį 2021 m. gegužės 20 d., 8.05 val., Pakruojo mieste, P. gatvėje panaudojo, pateikdamas jį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnams.

Kaltinamasis R. Ž. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Iš L. važiavo į Pakruojį, sustabdė policijos pareigūnai. Važiavo su drauge. Sustojo, padavė dokumentus ir pareigūnas, paėmęs dokumentus, nuėjo į tarnybinį automobilį. Jo paklausė ar žino su kokiomis teisėmis važiuoja. Pasakė, kad žino. Teises įsigijo Panevėžyje, duomenis susirado internete. Jam teisės buvo reikalingos N. Dirbo G., iš ten išvyko į N;, neturėjo laiko įsigyti teisę vairuoti automobilį pats. Per susirašinėjimus internete susižinojo, kur galima įsigyti „padirbtą“ vairuotojo pažymėjimą. Kas matė tas teises, niekas nesakė, kad netikros. Žmogus, kuris padėjo įsigyti teises, pasakė, kad atvažiuotų prie Panevėžio turgaus. Davė duomenis ir tą pačią dieną gavo pažymėjimą. Padavė duomenis, palaukė, sumokėjo pinigus ir pasiėmė. Jį informavo, kad viskas bus gerai, nebus jokių problemų. Savo elgesį vertina blogai. Dabar laikys kursus ir įsigys vairuotojo pažymėjimą. Pareigūnams iškarto prisipažino ir gailėjosi, nebuvo prasmės meluoti. Už „padirbtas“ teises sumokėjo 300 eurų. Norvegijoje važinėjo, tikrino policijos pareigūnai ne kartą. Lietuvoje tikrino irgi nekartą, viskas buvo gerai. Važiavo drąsiai. Baimė dingo po kelių patikrinimų. Patikėjo ir pats, kad viskas gerai. Lietuvoje gyvena metus. Pragyvena iš santaupų, gauna pašalpą. Dirba su mediena, nedirba darbų kas jam nemiela. Namuose turi darbų. Buvo teistas, labai senai. Norėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Draugė sutinka ir nori laiduoti.

Liudytoja apklausta L. L. paaiškino, kad su R. Ž. pažįstami trejus metus, kartu gyvena R. Ž. priklausančiame būste, kartu dirbo užsienyje. Dabartinėje savo darbovietėje dirba antras mėnuo. Apie tai, kad R. Ž. turi netikrą vairuotojo pažymėjimą, nežinojo, tokią veiką vertina neigiamai. R. Ž. užsiregistravęs į Užimtumo tarnybą, ieškosi darbo. Ji neteista. Užstato nelabai galėtų sumokėti, nes atlyginimas nedidelis, R. Ž. šiuo metu nedirba. Mano, kad galėtų daryti jam teigiamą įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

duomenų apie asmenį paieškos vairuotojų registre pažymoje nurodyta, kad R. Ž. nėra registruotas vairuotojų registre (b. l. 75);

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11Š-95(21) nurodyta, kad tirti pateikto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas pagamintas ir užpildytas ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) R. Ž. vardu yra netikras: blankas, duomenys, parašas, nuotrauka išspausdinti spalviniu rašaliniu spausdintuvu, imituoti kai kurie dokumentų apsaugos požymiai (halograma) (b. l. 26–29).

Po kaltinamojo apklausos neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį, nes jis disponavo suklastotu dokumentu – netikru vairuotojo pažymėjimu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamojo R. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis R. Ž. anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 64–65, 70), baudą sumokėjęs (b. l. 69), teistumas išnykęs; padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (b. l. 71–73), gyvenamosios vietos seniūnija charakterizuoja teigiamai (b. l. 78), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 79), nedirbantis (b. l. 80–81). R. Ž. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teisme gautas L. L. prašymas atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti, taip pat kaltinamojo prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašymą perduoti sugyventinį pagal laidavimą pateikusi L. L. yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba MB „V“, darbdavio ir gyvenamosios vietos seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Su R. Ž. yra sugyventiniai ir kartu gyvena trejus metus laiko. Atsižvelgdama į šias ir L. L. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes teisėja daro išvadą, kad L. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra tinkama laiduotoja.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Aptartoje normoje yra įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šios normos nuostatų taikymo svarstymas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-976/2018). Net ir esant baudžiamajame įstatyme numatytoms sąlygoms, kurios, jas vertinant formaliai, leistų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, privalu įvertinti, ar konkretaus asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra tikslingas, ar bus įgyvendinta BK paskirtis, tai yra, ar bus apgintos žmogaus ir piliečio teisės bei laisvės, visuomenės ir valstybės interesai nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis).

Prašymas atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tenkintinas, nes yra visi pagrindai ir sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą): R. Ž. padarė nusikalstamą veiką išnykus teistumui, gailisi nusikaltęs, savo kaltę pripažino, žala nepadaryta ir yra pagrindo manyti, kad ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. R. Ž. perduotinas laiduotojos L. L. atsakomybei pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui be užstato, sprendžiant, kad ji verta teismo pasitikėjimo, nes yra neteista, teigiamai charakterizuojama.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, tikslinga R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per du mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnis, 70 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–100), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (vokas prie bylos viršelio), paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, 67 straipsniu, 70 straipsniu, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoja paskiriant L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1213-1065/2021 nutraukti.

Paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 50 (penkiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. Ž., kad vengiant įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Išaiškinti R. Ž., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. L., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.