- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- A6.-657-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00695-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 3029482623 (toliau – Bendrovės), vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2022 m. vasario 24 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. posėdžio metu kaltę pripažino.
Motyvuojamoji dalis
Be A. B. prisipažinimo faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Iš Lietuvos Respublikos mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra mokesčių mokėtoja. Nuo 2021 m vasario 10 d. iki 2022 m. kovo 8 d. jos direktoriumi buvo A. B.. UAB (duomenys neskelbtini)iki 2021 m. sausio 8 d. buvo susidariusi 73 372,61 eur mokestinė nepriemoka, o ėmusis priemonių ją priverstinai išieškoti nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo išieškota (sumokėta) 2701,60 Eur (b. l. 1–6).
Iš VMI prie FM 2021 m. sausio 8 d. sprendimo matyti, kad 73 372,61 Eur mokestinę nepriemoką buvo nutarta išdėstyti dalimis iki 2022 m. gruodžio 25 d. (b. l. 32–34).
Iš VMI prie FM 2021 m. spalio 5 d. sprendimo nutraukti mokestinės paskolos sutartį matyti, kad buvo priimtas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį, kuriuo buvo išdėstytas nepriemokos mokėjimas dalimis, nes mokesčių mokėtojas nesilaikė mokestinės paskolos sutarties sąlygų (b. l. 35).
Iš Nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų (b. l. 27–28) matyti, kad 2021 m. lapkričio 8 d. buvo priimtas sprendimas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo sąskaitų.
Iš 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo išieškoti nepriemoką iš turto matyti, kad buvo nuspręsta išieškoti 76 868,13 Eur mokestinę nepriemoką iš mokesčio mokėtojo turto (b. l. 29–31).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties matyti, kad pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikšimą UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Teismas padarė išvadą, kad bendrovė nemoki, nes VMI nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos, nuosavo nekilnojamojo turto ir automobilių įmonė neturi, iš atsakovės vykdomi du išieškojimai bylose, kuriose išieškotojas yra VMI ir UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 18–21).
Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo matyti, kad buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (b. l. 23–24).
Iš antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolė Jurgita Žilinskaitė vykdo 76868,13 eurų išieškojimą (išieškotojas VMI), antstolė Audronė Adomaitienė vykdo 21144,11 eurų išieškojimą (išieškotojas UAB (duomenys neskelbtini)) (b. l. 45).
Iš 2019 m. balanso matyti, kad įmonė tais metais turėjo turto už 150 167 eur, kurį sudarė trumpalaikis turtas, o mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekė 145 981 eur (b. l. 39–40).
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.
Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.
Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.
Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovui A. B. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi jau nuo 2021 metų spalio 5 d., kai buvo priimtas sprendimas nutraukti mokestinės paskolos sutartį. Nors 2019 metai įmonei buvo pelningi, tačiau matyti, kad mokestinė nepriemoka pradėjo ženkliai didėti nuo 2020 m. 2021 m. sausio pradžiai jau buvo didesnė nei 73 000 eurų vertės. Jos mokėjimas buvo išdėstytas dalimis, tačiau, kadangi mokesčių mokėtojas nevykdė šio susitarimo, šis susitarimas 2021 m. spalio 5 d. buvo nutrauktas, buvo imtasi priverstinių išieškojimo veiksmų, tačiau nepriemokos išieškoti nepavyko, nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo išieškota kiek daugiau nei 2700 eur. Byloje nustatyta, jog Bendrovė turėjo finansinių sunkumų ir nebeturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – antstolių informacinės sistemos duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iš bendrovės vykdomas priverstinis 21144,11 eurų, o nuo 2022 m. sausio 3 d. vykdomas 76868,13 eurų išieškojimas, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra 76868,13 eurai.
Duomenų, kad kiti kreditoriai iki 2022 m. sausio 20 d. būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, byloje nebuvo gauta, todėl A. B., būdamas direktoriumi ir žinodamas, kad įmonė nemoki, nes negali vykdyti mokestinių prievolių, turėjo pareigą, vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio, 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, inicijuoti nemokumo procesą ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pati VMI. Ir tai patvirtina, jog daromas įmonės vadovo pažeidimas iki to laiko nebuvo nutrauktas. A. B. savo kaltę pripažino ir neginčijo.
A. B., žinodamas apie blogą įmonės finansinę padėti, negalėdamas vykdyti mokestinių įsipareigojimų, suprasdamas, kad nėra galimybės atstatyti nemokumą, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų vykdyti mokestinius įsipareigojimus, nesikreipdamas dėl bankroto bylos iškėlimo ir leisdamas didėti mokestiniams įsipareigojimams, pažeidė VMI prie Finansų ministerijos interesus. Priimti priverstinio išieškojimo sprendimai iki bankroto bylos iškėlimo liko neįvykdyti.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas A. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
A. B. nebaustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Įvertinęs bylos duomenis, tai, kad nustatyta viena A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. B. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – mažesnę nei sankcijos vidurkis baudą – 1800 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1800 eurų (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti A. B., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-20309.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.