Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl notaro veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės neteisėtų veiksmų prašydama ištirti notarės V. J. M. veiksmus bei panaikinti 2009-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. Ž.. Iš pareiškimo turinio pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja prašė ištirti notarės veiksmą tvirtinant 2009-04-27 tarp A. S. ir A. Ž. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią A. S. pardavė A. Ž. 6867/8944 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės 5-1, esančios (duomenys neskelbtini), ir panaikinti šį sandorį kaip neteisėtą.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-19 nutartimi konstatavęs, jog skundas pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą, atsisakė priimti R. B. skundą. Teismas iš skundo turinio nustatęs, jog iš esmės pareiškėja skundžia notarės veiksmą tvirtinant šiuo metu galiojantį sandorį, kuris pareiškėjai kelia abejonių, išaiškino pareiškėjai , kad reikalavimas dėl sandorių nuginčijimo gali būti reiškiamas ginčo teisenos tvarka pateikiant teismui ieškinį, nurodant ginčijamo sandorio pripažinimo niekiniu pagrindus pagal Civilinio kodekso I knygos IV skyriaus reikalavimus.Klaipėdos apygardos teismas 2016-09-08 priėmė nutartį, kurioje pažymėjo, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 straipsnis), dėl ko būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas taip pat pažymėjo, jog iš pareiškėjos skundo turinio ir pateiktų procesinių dokumentų matyti, jog pareiškėja ne tik skundžia notarės atliktą veiksmą (pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimas), tačiau taip pat ginčija sudaryto sandorio teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai).2016-09-19 R. B. pateikė teismui pareiškimą, juo prašė teismo pripažinti, jog 2009-04-27 tarp A. S. ir A. Ž. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėta ir šį sandorį panaikinti.Pirmosios instancijos teismas 2016-09-22 nutartimi nustatė, kad skundas paduotas su trūkumais, todėl nustatė pareiškėjai keturiolikos kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę teismui pateikti ne pareiškimą, o ieškinį dėl sandorio nuginčijimo ginčo teisenos tvarka. Tokiais atvejais ieškovas privalo tiksliai ir aiškiai nurodyti ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką. Pareiškėja, ginčydama pirkimo-pardavimo sutartį dėl absoliučių sandorio negaliojimo pagrindų, turi nurodyti ir pagrįsti, kokiu būtent sandorių negaliojimo pagrindu reiškiamas tokio pobūdžio ieškinys. Ieškovė taip pat turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinį, pasirinkti ir teismui nurodyti, kas byloje bus atsakovais, trečiaisiais asmenimis. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėja, pateikdama ieškinį, turi pateikti tiek ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kad po vieną tektų visoms byloje dalyvaujančioms šalims. Paduodama ieškinį ieškovė taip pat turi sumokėti žyminį mokestį. Be išvardintų reikalavimų ieškinys taip pat turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui keliamus reikalavimus.Pareiškėja teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ginčijamas 2009-04-27 tarp A. S. ir A. Ž. sudarytas sandoris, pagal kurį A. S. pardavė A. Ž. 6867/8944 dalį negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, yra tariamas ir apsimestinis (CPK 186 straipsnio 1 dalis), nes parduodama pastogės dalis neegzistavo, ji nebuvo atskirta iš bendrosios dalies ir nebuvo suformuotas naujas turtinis vienetas, nebuvo suformuota kadastrinė byla, nuosavybės dokumentai, kuriuos įregistravus Nekilnojamojo turto registre tretieji asmenys taptų pilnateisiais šeimininkais.Nuo 2008-10-23 pastogė priklauso visiems namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams, nes O. P. 2008-10-23 išregistravo savo nuosavybės teises į pastogę bei butą.Vadovaujantis CK 4.82 straipsniu tokio tipo pastogė negali būti parduodama kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, nes yra butų priklausinys.Minėtoje pastogėje yra išdėstyta trijų namų infrastruktūra (šiluminė trasa, elektros instaliacinė sistema, inžineriniai tinklai).2009-04-27 sudarytas sandoris yra apsimestinis, nes A. Ž. neturi pastogės nuosavybės dokumentų (kadastrinės bylos), o sandorio suma labai didelė. A. Ž. nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl sumokėtų už pastogę pinigų susigrąžinimo, todėl minėtas sandoris yra sudarytas tik dėl akių.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas skundui dėl notaro veiksmų taikė trūkumų šalinimo institutą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas (CPK 320, 338 straipsniai).Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kurioje pažymėta, jog jei pareiškėja nori ginčyti 2009-04-27 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria A. S. pardavė A. Ž. 6867/8944 dalis negyvenamosios patalpos- neįregistruotos palėpės, apeliantė turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl sandorio nuginčijimo ginčo teisenos tvarka.Apeliantė teigia, jog ji nenori ginčyti 2009-04-27 sandorio tarp A. S. ir A. Ž., bet ji skundžia notarės veiksmus tvirtinant minėtą sandorį. Pažymėtina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-19 nutartimi pareiškėjos R. B. skundą dėl notarės V. J. M. veiksmų atsisakyta priimti. Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-08 nutarties 11 punkte konstatuota, jog notarė pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp A. S. ir A. Ž. dėl 6867/8944 dalių negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės pirkimo ir pardavimo patvirtino 2009-04-27. Nors apeliantė teigia, kad apie minėtą sandorį sužinojo kreipimosi su skundu dėl notarės veiksmų į teismą metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sandoris sudarytas 2009 metais, darytina išvada, kad apeliantė praleido įstatyme nustatytą naikinamąjį terminą skundui paduoti, kadangi po sandorio sudarymo praėjo daugiau negu 7 metai. Esant nurodytų aplinkybių visumai, būtų pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-08 nutartis, kuria konstatuota, jog pareiškėja praleido naikinamąjį terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti ir toks skundas nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, yra įsiteisėjusi, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą nepasisako dėl reikalavimų, kurie buvo išspręsti. Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo 2008-11-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008, 2016-09-08 nutartyje pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos skundą dėl neteisėtų notaro veiksmų, privalo įsigilinti, kokia reikalavimo esmė. Teismas, nustatęs, kad asmuo, kreipęsis į teismą ypatingosios teisenos tvarka, turėjo kreiptis į teismą ieškinio teisena, turi taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą CPK 135 straipsnio reikalavimus atitinkančiam procesiniam dokumentui, t. y. ieškiniui, pateikti (CPK 115, 138 straipsniai). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-22 nutartimi nustatė pareiškėjai 14 kalendorinių dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-22 nutartį palikti nepakeistą.