Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas 2011-12-07 Vilniaus apygardos teismas pagal LR BK 183 str. 2 d., 300 str. 3 d., 219 str. 2 d. paskirta galutinė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 m. birželio 3 d., apie 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad 2019 m. birželio 3 d. vairuodamas automobilį Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandydamas prisiparkuoti automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis kelis kartus atsitrenkė į greta stovėjusį automobilį Citroen. Išlipęs iš mašinos, jis nuėjo pažiūrėti minėto automobilio apgadinimus. Apžiūrėjo automobilio galinę dalį, jokių sugadinimų nesimatė, tad A. P. pagalvojo, kad nieko baisaus neatsitiko. Kažkokia moteris pradėjo šaukti, pasakė, kad kvies policiją. A. P. susijaudino, iš streso pavartojo alkoholį, apie 300 ml degtinės. Nieko blogo nepagalvojo, nes apgadinimų nematė, tad galvojo eismo įvykio nepadarė. Maždaug už pusvalandžio atvažiavo policijos pareigūnai, kurie liepė pasitikrinti blaivumą, pūsti į alkotesterį. A. P. atsisakė, nes tuo metu jau buvo išgėręs, ir būtų pripūtęs. A. P. labai gailisi, kad pasielgė taip neapgalvotai. Sutinka tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 70).

Apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 16.20 val., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) yra eismo įvykis, kurio metu dalyvavo automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Per 10 minučių nuvykus nurodytu adresu, pareigūnai rado minėtą automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jame vairuotoje vietoje, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo A. P., gim.(duomenys neskelbtini). Paklausus jo, ar tai jis sukėlė eismo įvykį minėtu automobiliu, jis tai pradėjo neigti. Aiškino, kad automobilį vairavo jo draugas, kuris šiuo metu išėjęs. Maždaug už 10 minučių į įvykio vietą atvažiavo įvykio pranešėja, kuri nurodė būtent į A. P., kaip į vairuotoją. Bendraujant su A. P., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, stovėdamas jis svirduliavo. Pareigūnai pasiūlė A. P. pasitikrinti blaivumą, papūsti į alkotesterį. A. P. atsakė, kad jam geriau nepūsti, nes jis pripūs. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad už atsisakymą pasitikrinti jam gresia atsakomybė, bei kad jis bus filmuojamas, tačiau vairuotojas į tai niekaip nereagavo. Apie gresiančią atsakomybę jis buvo įspėtas kelis kartus. Prie savo apklausos protokolo A. R. pridėjo filmuotą medžiagą dėl A. P. neblaivumo nustatymo požymių (b. l. 23 ).

Apklausta liudytoja L. S.-K. parodė, kad 2019 m. birželio 3 d., apie 16.15 val., ji vairavo automobilį ir važiavo (duomenys neskelbtini) iš abiejų pusių stovi priparkuoti automobiliai. Važiuojant gatve, ji pamatė, kad kitoje gatvės pusėje, užėmęs visą juosta, statmenai važiuojamajai daliai stovi automobilis Subaru. Jis stovėjo savo galine dalimi labai arti prie kairėje pusėje priparkuoto automobilio Citroen galinės dalies. Liudytoja pravažiavo pro priekį minėto automobilio Subaru savo juosta. Būnant maždaug 10 m atstumu už Subaru, per galinio matymo veidrodėlį ji pamatė, kad Subaru važiuodama atbula atsitrenkė į Citroen galinę dalį, tas atsitrenkimas pasikartojo 3 kartus. Subaru nuo smūgių kelis kartus šoktelėjo. Liudytojai susidarė toks įspūdis, kad vairuotojas trenkiasi į kitą mašiną piktybiškai, specialiai. Vairuotoja sustojo ir pavažiavo atgal link įvykio vietos. Subaru pavyko prisiparkuoti atbulomis šalia minėto Citroen, jis sustojo prie Citroen kairiojo šono. Einant prie Citroen galinės dalies, ji pamatė, kad iš Subaru išlipo keleivis, kuris taip pat priėjo prie Citroen apžiūrinėti galinės dalies. Matėsi, kad šis vyras buvo girtas. Vyras pasakė, kad nieko čia rimto. Matėsi, kad Citroen galinis bamperis buvo apsitrūpėjęs. Tada liudytoja paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį policijai. Priėjo Subaru vairuotojas, tai buvo aukštas vyras, su tarpu tarp dantų, vešlūs plaukai. Liudytojai jis pasirodė kažkoks pavėpęs, jo judesių koordinacija buvo keista, kalba nelabai rišli, jis atrodė nesąmoningai, galimai dėl apsvaigimo, bet alkoholio kvapo ji nuo jo nejautė. Paklausius 112 operatoriaus, ar reikia likti vietoje, liudytoja išvažiavo. Apie 16.35 val. jai paskambino policijos pareigūnas, kuris paprašė grįžti į įvykio vietą atpažinti vairuotoją. Kažkur apie 16.50 val. liudytoja grįžo atgal į įvykio vietą ir nurodė aukštą vyrą su tarpu tarp dantų, kurio veido bruožai atitiko automobilio Subaru vairuotoją (b. l. 30).

Apklausta liudytoja M. V. parodė, kad 2019-06-03, apie 16.15 val., ji išėjo iš(duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ėjo link (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies. Būnant prie pat važiuojamosios dalies, staiga ji išgirdo smūgio garsą, liudytoja pažiūrėjo į priekį ir pamatė, kad statmenai gatvei (duomenys neskelbtini) važiuojamojoje dalyje stovi automobilis Subaru. Jis stovėjo užtvėręs visą juostą labai arti priparkuoto automobilio Citroen. Tuo metu Subaru pajudėjo į priekį, po to atbulom ir antrą kartą trenkėsi į minėtą mašiną. Liudytoja pagalvojo, kad vairuotojas tai daro specialiai, nes atbulom jis važiavo labai neatsargiai, Subaru visa savo galine dalimi atsitrenkė į Citroen galinės dalies kairę pusę. Jis net nebandė išsukti vairo, kad prisiparkuoti normaliai. Po to Subaru vėl pavažiavo į priekį ir tada atbulom įvažiavo į laisvą tarpą prie Citroen. M. V. priėjo prie šių mašinų ir pamatė, kad buvo apgadinta Citroen galinė dalis. Iš Subaru išlipo vyras, kuris taip pat priėjo prie minėto automobilio, pradėjo trinti galinį bamperį pirštais, sakydamas, kad nieko čia nėra. Tada liudytoja pastebėjo, kad Subaru automobilyje sėdi vyras su susivėlusiais plaukais, kuris buvo apkabinęs vairą (b. l. 34 ).

Apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad automobilis Citroen C2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso mamai I. V.. Paprastai ji juo naudojasi, kartais minėtu automobiliu naudojasi pats T. V.. 2019-06-03, apie 13.00 val., minėtu automobiliu jis atvažiavo prie savo namų ir pastatė mašiną (duomenys neskelbtini) namu, priekine dalimi į darželį. Besiparkuojant jis paliko tarpą nuo automobilio priekio iki bordiūro apie 30 cm. 2019-06-04, ryte, atėjęs prie automobilio, jis pamatė, kad jis nustumtas į priekį, o automobilio priekinis bamperis yra virš bordiūro įsirėmęs į žolę. T. V. nesuprato, kas atsitiko. Taip pat jis pamatė, kad yra apgadintas priekinis bamperis, vos matosi pažeidimas ant galinio bamperio. Šių apgadinimų prieš tai nebuvo. O kitą dieną ryte už valytuvo jis rado raštelį. Kadangi automobilis yra nenaujas, tai padaryta žala nėra didelė (b. l. 38).

VĮ Regitra duomenimis automobilis Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akte nurodyta, kad automobilio Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 1690 eurai (b. l. 9).

2019-06-03 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Pažymėtina, jog pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis A. P. savo kaltę pripažino, jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. P. 2019 m. birželio 3 d., apie 17.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Kaltinamojo A. P. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, bet vengė girtumo patikrinimo. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį, kad A. P. praeityje teistas (b. l. 72), administracine tvarka baustas (b. l. 74), dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. P. sutinka su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme – areštu, tačiau prašo leisti jį atlikinėti savaitgaliais (b. l. 82-83).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, teismas daro išvadą, kad LR BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – arešto bausmę. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos LR BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-06-03 d. 16.18 val. iki 2019-06-04 d. 13.35 val.

LR BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatomis, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis; jeigu asmuo pažeidžia šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Bausmių Vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų

Kaltinamasis A. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vengė neblaivumo patikrinimo. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui galimybę toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurio terminas nustatytinas lygus nurodytos poveikio priemonės taikymo vidurkiui (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (LR BK 72 straipsnis). Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „Subaru Forester“ priklauso UAB (duomenys neskelbtini) todėl jo konfiskuoti teismas neturi teisinio pagrindo. Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi priteistina konfiskuotino automobilio vertė - 1397 eurų. Priteisiant turto vertę, šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu, kito įstatyminio pagrindo skaičiuoti PVM mokestį už priteisiamo turto vertę nėra, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika priteistina 1397 eurų suma (be PVM).

A. P. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 ( keturiasdešimt penkių) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti A. P. galutinę bausmę - 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-06-03, 16.18 val. iki 2019-06-04, 13.35 val. (1 diena), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną, prilyginant 1 (vienai) arešto parai, paskiriant galutinę 29 paros arešto bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti areštinėje savaitgaliais.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Bausmių Vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko.

Paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 5 dalimi, priteisti valstybei naudai iš A. P. Subaru Forester, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę t.y. 1397 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt septynis) eurus.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.