Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. S. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2018 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, A. S. skirta subendrinta 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas, A. S. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, A. S. galutinė subendrinta bausmė skirta 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi nuteistųjų, taip pat ir A. S., kasaciniai skundai atmesti. A. S. 2018 m. gegužės 17 d. prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. birželio 8 d. nutarimu procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo A. S. pareiškimą atsisakyta pradėti. Nutarime pažymėta, kad pareiškėjo prašymas iš naujo apklausti nuteistąjį T. G., apklausti kaip liudytoją asmenį, 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesių laikotarpyje kalintą su T. G. vienoje kameroje ir galimai ką nors iš jo sužinojusį apie nužudymo aplinkybes, ištirti kratos metu pas T. G. rastų mobiliojo ryšio telefonų atsiradimo aplinkybes ir įvertinti galimus ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus perduodant nuteistajam mobiliojo ryšio telefonus, nevertintinos kaip aplinkybės, kurių nežinojo teismai, nagrinėję šią baudžiamąją bylą, ir kurios, jeigu būtų žinomos vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas ar kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką, nei ta, už kurią jis nuteistas. Pareiškime pateiktus prašymus A. S. galėjo pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose. Prokuroras pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą pagrindžia ne konkrečiomis jau nustatytomis ar pareiškėjo jau po nuosprendžio paskelbimo sužinotomis aplinkybėmis, o tik tikėtino pobūdžio teiginiais, kurie neduoda pagrindo spręsti dėl bylos atnaujinimo proceso pradėjimo, todėl vertintini kaip pareiškėjo noras, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo.

Skundu A. S. prašo atnaujinti bylos tyrimą. Nurodo, kad A. S. prašyme nurodyti prašymai papildomai apklausti T. G. ir naujai atsiradusį liudytoją, kuris nebuvo nustatytas ne tik nagrinėjant baudžiamąją bylą, bet ir kasaciniame teisme, gali byloje suteikti ypatingos reikšmės. Prašo teismo prieš priimant sprendimą dėl jo skundo pasitikrinti išdėstytas aplinkybes – apklausti naują liudytoją, kitą nuteistąjį T. G., patikrinti jį melo detektoriumi, nustatyti, kur ir kas smūgiavo nukentėjusiajam. Kaip svarbią aplinkybę A. S. nurodo ir išnagrinėtą baudžiamąją bylą dėl T. D. žmogžudystės, kur teismas tinkamai ir išsamiai konstatavo, kuris iš kaltinamųjų sudavė lemtingą smūgį, sukėlusį mirtį.

Skundas atmetamas.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamoji byla gali būti atnaujinta, įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 444 straipsnio 1 dalyje. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytais atvejais šios naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti nustatytos įsiteisėjusiu nuosprendžiu (parodymų melagingumas, bylą nagrinėjusių teisėjų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas). Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktu naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažintos ir kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Taigi pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatomos kitokios aplinkybės turi pasižymėti 2 savybėmis - tai jų naujumas ir jų įrodomoji reikšmė, kurių atskirai arba vertinant kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis turi pakakti padaryti priešingą išvadą kaltės klausimu, negu padaryta įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nuosprendžiu buvo nuteistas ne tik A. S., bet ir dar trys asmenys – I. F. ir R. K. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, o T. G., kaip ir A. S., nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Prašyme atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių A. S. prašo dar kartą apklausti nuteistąjį T. G. bei su juo 2010 m. kartu kalintą asmenį, kuriam anot A. S. T. G. nurodė svarbias aplinkybes dėl nužudymo, už kurį jis (A. S.) ir T. G. yra nuteisti. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltę dėl įvykdyto nužudymo neigė tiek A. S., tiek T. G. – T. G. nurodė smurto prieš nukentėjusįjį apskritai nenaudojęs, o A. S. teigė net nėjęs į nukentėjusiojo namo vidų. Tokius jų parodymus teismas atmetė kaip visiškai neįtikinamus, paneigtus kitais byloje surinktais įrodymais. Byloje surinkti įrodymai buvo dar kartą vertinami apeliacinės instancijos teisme, teismas sutiko su padaryta išvada, jog abu nuteistieji (T. G. ir A. S.) kaltę bando suversti vienas kitam, tačiau jų kaltė yra įrodyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nuosprendis). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka (pagal A. S. ir R. K. kasacinius skundus) teismas dar kartą pažymėjo, kad A. S. kaltumą kartu su T. G. smurtavus prieš nukentėjusįjį ir jį nužudžius teismas nustatė kruopščiai išnagrinėjęs paties A. S., taip pat nuteistųjų I. F., T. G., R. K. parodymus, lygino juos vienus su kitais ir su kita bylos medžiaga; byloje atlikta kruopšti įrodymų analizė, pateiktos motyvuotos išvados, kuriomis nėra pagrindo abejoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis). A. S. prašyme atnaujinti baudžiamą bylą deklaratyviai nurodo, jog T. G. turėtų būti apklaustas iš naujo, tačiau T. G. buvo apklaustas nagrinėjant baudžiamąją bylą, jo parodymai dėl įvykio buvo vertinami visų instancijų teismuose. Pakartotinė T. G. apklausa galėtų būti laikoma pakartotiniu bylos nagrinėjimu, skundžiamame prokuroro nutarime pagrįstai pažymėta, jog baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių institutas nėra priemonė dar kartą pasibylinėti, suteikiant galimybę iš naujo įrodinėti įrodytas nusikalstamos veikos aplinkybes iki tol, kol teismo atliktas įrodymų vertinimo rezultatas bus palankus suinteresuotam asmeniui. Be to, nagrinėjamoje byloje T. G. parodymai buvo vertinami tik kaip vienas A. S. kaltę pagrindžiantis įrodymų šaltinis, teismai vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus – specialistų išvadas, nuteistosios I. F. parodymus. A. S. taip pat prašo apklausti naują liudytoją – kartu su T. G. kameroje laikytą asmenį, kuris anot A. S. galėtų nurodyti reikšmingų aplinkybių dėl nužudymo, už kurį nuteisti A. S. ir T. G.. Pažymėtina, jog A. S. nurodytas asmuo paties plėšimo metu įvykdyto nužudymo nematė, teismai šioje byloje vertino kartu plėšimą įvykdžiusių asmenų parodymus, T. G., kartu su A. S. įvykdžiusio nužudymą, parodymus. Be to, prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad šis asmuo, neva svarbus liudytojas, kameroje su T. G. buvo laikomas 2010 m. birželio-rugpjūčio mėnesiais, t. y. tuo metu, kai byla dar nebuvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, taigi šio asmens parodymai laikytini ne tik neturintys reikšmės šioje baudžiamojoje byloje, bet ir keliantys abejonių dėl jų naujumo. Kaip matyti, generalinis prokuroras 2018 m. birželio 8 d. nutarime išsamiai aptarė visus A. S. prašyme nurodytus neva būtinus atlikti papildomus veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. S. nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos baudžiamąją bylą nagrinėjant teismams. Skunde apygardos teismui A. S. iš esmės atkartoja pirminio jo prašymo argumentus, kurie nėra pripažinti svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių procesas galėtų būti atnaujintas. A. S. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti A. S. skundą ir palikti galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio 2018 m. birželio 8 d. nutarimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.