Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. e2A-907-613/2016Teisėja Valdas Alška (S) Proceso Nr. 2-25-3-01354-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.7.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21

2016 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. S. atstovo advokato P. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl įpareigojimo leisti naudotis AB ESO elektros įvadu, tretysis asmuo AB ESO,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono apylinkės teismas ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą A. S. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos leisti naudotis AB ESO elektros įvadu ieškovui S. S., atnaujinant elektros energijos tiekimą jo nuosavybės teise valdomiems pastatams ir statiniams, ir paskyrė 40,00 eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovo naudai, jeigu atsakovas per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdys teismo įpareigojimo leisti naudotis elektros įvadu ir atnaujinti elektros energijos tiekimą, taip pat iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas iš VĮ Registrų centro duomenų nustatė, kad gyvenamasis namas, kaip objektas, yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto vienetas, todėl padarė išvadą, kad elektros energija yra tiekiama objektui, šiuo atveju – gyvenamajam namui, o ne Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį sudariusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kadangi atsakovas, esant nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, nesikreipė į teismą, o savavališkai atjungė elektros tiekimą ieškovo naudojamoms patalpoms, tai yra pažeidė ieškovo nuosavybės teises, atsakovui yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, jis turi atnaujinti elektros tiekimą ieškovo naudojamoms patalpoms ir leisti ieškovui naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu objektu – AB ESO elektros įvadu.

Teisme gautas atsakovo A. S. atstovo advokato P. M. apeliacinis skundas, jame teigiama, jog, ieškinyje nurodoma, kad ieškovas sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais už tuos du mėnesius už suvartotą elektros energiją, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių šį ieškovo teiginį, byloje nėra. Nurodo, jog, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, tarp atsakovo, kaip elektros energijos vartotojo, ir ieškovo, kaip subabonento, nėra sudaryta elektros energijos teikimo sutartis, elektra buvo tiekiama pasitikėjimo, geros valios ir žmogiškos atjautos pagrindu. Ieškovas yra darbingo amžiaus sveikas žmogus, todėl atsakovui nesuprantama, kokiu pagrindu jis turėjo mokėti AB ESO ir už jo sunaudotą elektros energiją, atsakovas leido naudotis elektra du mėnesius iš geranoriškų paskatų, tikėdamasis, kad už pusę sunaudotos elektros ieškovas sumokės, tačiau, ieškovui nesumokėjus už sunaudotą elektros energiją, elektros tiekimą atsakovas ieškovui nutraukė. Atsakovo nuomone, vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis, subabonento (ieškovo) nemokumo atveju vartotojas (atsakovas) turi teisę savo nuožiūra laisvai ir vienašališkai spręsti dėl elektros tiekimo nutraukimo arba apribojimo. Mano, kad Kretingos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2013-12-07, Nr. 125-6396) 132.15 punkto nuostatomis, nes šios nuostatos taikomos tik daugiabučio arba bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojams, kuriems naujo elektros įvado įrengimas ir naujo apskaitos skydo pastatymas yra neįmanomas arba labai sudėtingas ir brangus, o visai priešingai yra šiuo atveju. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo metu yra rengiamasi pateikti ieškovui pasiūlymą dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ateityje bus suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai viešajame registre, turintys skirtingus adresus, ir bet kuri iš šalių galės lengvai parduoti savo dalį, todėl mano, jog nelogiška, kad šie būsimi atskiri du nekilnojamojo turto vienetai turi turėti vieną elektros įvadą ir skaitiklį, kai net teisės aktai įpareigoja sudaryti naujas elektros pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas pamini ir tai, kad pagal byloje esančios Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties kopijos 4.4 punkto nuostatas atsakovas A. S., kaip vartotojas, atsako už įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą ir yra įpareigotas nekeisti prijungimo schemos. Teismo sprendimu visa atsakomybė dėl įrenginių saugumo už du vartotojus perkeliama tik atsakovui, kas, manytina, prieštarauja protingumui. Atsakovas prašo priimti naujus įrodymus – elektros apskaitos skydo ĮAS-602-8 fotonuotraukas (nuotraukas padaryti atsakovui atsirado galimybė ir būtinybė tik po Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo), panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo S. S. ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, į apeliacinio skundo motyvus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Atsakovas A. S. prašo priimti naujus įrodymus – elektros apskaitos skydo ĮAS-602-8 fotonuotraukas. Teigia, kad nuotraukas padaryti atsakovui atsirado galimybė ir būtinybė tik po Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo.

Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 314 straipsnio taikymą, yra nurodęs, jog CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai šis nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2007; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

Atsakovas nepateikia jokių argumentų, dėl ko jis, manydamas, jog elektros apskaitos skydo nuotraukos pagrįs kažkurias įrodinėjamas aplinkybes, neturėjo galimybės pateikti nuotraukų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl naujų įrodymų apeliaciniame procese priėmimo, nesutinka su šiuo atsakovo argumentu ir laiko jį nepagrįstu ir neįrodytu, todėl, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, atsisako priimti naujus įrodymus (nuotraukas) bei grąžina juos atsakovui.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškinyje nurodoma, kad ieškovas sumokėjo atsakovui grynaisiais pinigais už du mėnesius (2015 metų balandžio ir gegužės mėn.) už suvartotą elektros energiją, tačiau atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad absoliučiai jokių įrodymų, patvirtinančių šį ieškovo teiginį, byloje nėra. Pažymėtina, jog (ne)sumokėjimo faktas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam šios bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio argumento nepasisako.

Sutiktina su atsakovo apeliaciniame skunde nurodomu argumentu, jog Kretingos rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Valstybės žinios, 2013-12-07, Nr. 125-6396) 132.15 punkto nuostatomis, nes šios nuostatos taikomos tik daugiabučio arba bendrabučio tipo daugiabučio namo gyventojams. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad šiuo metu yra rengiamasi pateikti ieškovui pasiūlymą dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ateityje bus suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai viešajame registre, turintys skirtingus adresus. Taigi namas šiuo metu yra ieškovo ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė. Teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.76 straipsnis nustato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Pažymėtina, jog kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Atsižvelgdama į nustatytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl bendraturčių teisių ir pareigų naudojantis jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo, atlyginimą, tačiau ne savavališkai atjungti elektros energijos tiekimą ieškovui priklausančioje namo dalyje. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad šiuo metu yra rengiamasi pateikti ieškovui pasiūlymą dėl namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ateityje bus suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto vienetai viešajame registre, turintys skirtingus adresus, neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui, nes, kaip jau minėta, šiuo metu namas yra bendroji dalinė nuosavybė ir ginčui taikomos bendrosios dalinės nuosavybės instituto nuostatos. CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgdama į tai, jog ieškovas namo dalį įgijo su elektros įvadu, bei vadovaudamasi CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo elektros įranga, t. y. elektros įvadas. Atsižvelgdama į tai, jog bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas neturėdamas teisės atjungė elektros energijos tiekimą ieškovui priklausančioje namo dalyje, taip apribodamas ieškovo teisę visavertiškai naudotis jam priklausančia namo dalimi. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, jog pagal byloje esančios Elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties 4.4 punkto nuostatas atsakovas A. S., kaip vartotojas, atsako už įvado įrenginių, apskaitos prietaisų ir plombų saugumą ir yra įpareigotas nekeisti prijungimo schemos, teismo sprendimu visa atsakomybė dėl įrenginių saugumo už du vartotojus perkeliama tik atsakovui, kas prieštarauja protingumui. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog ieškovui turint galimybę naudotis elektros energija, bus pakeista prijungimo schema, tuo labiau jog ieškovas elektros energija du mėnesius naudojosi. Kaip jau minėta, CK 4.76 straipsnis nustato, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Taigi, jeigu atsakovas patyrė nuostolių dėl ieškovo naudojimosi elektros energija ir, kaip jis teigia, dėl ieškovo nemokėjimo už sunaudotą elektros energiją, jis turi teisę į šių nuostolių atlyginimą (CK 4.76 str.), tačiau negali savavališkai atjungti ieškovui elektros energijos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, nors ir nepagrįstai rėmėsi Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 132.15 punkto nuostatomis, tačiau iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Ieškovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų ieškovui priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 314, 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti priimti elektros apskaitos skydo ĮAS-602-8 fotonuotraukas bei grąžinti jas A. S..

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.