Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. Ž., O. L. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

O. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

T. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Visiškai tenkintas civilinės ieškovės UAB „Maxima LT“ civilinis ieškinys. Civilinei ieškovei iš nuteistųjų O. L. ir T. Ž. priteista solidariai 80,91 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. O. L. ir T. Ž. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2020 m. gruodžio 17 d., apie 18.48 val., turėdami tikslą padaryti vagystę, atėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią adresu Šilutės pl. 40A, Klaipėdos m., T. Ž. likus stovėti prie kasų, O. L. nuėjo į parduotuvės prekybinę salę ir pagrobė 9 pakuotes kavos „ILLY espresso“, vienos pakuotės vertė 8,99 Eur, bendra vertė 80,91 Eur, po to išėjo pro prekybinę kasą ir ėjo link išėjimo durų, o priešais ją einantis T. Ž. prie jos priėjusiai apsaugos darbuotojai trukdė ją sulaikyti, užstodamas kūnu ir grumdamasis su apsaugos darbuotoja, dėl to O. L. su pagrobtomis prekėmis iš parduotuvės pabėgo. Tokiu būdu O. L. ir T. Ž., veikdami bendrininkų grupe, atvirai pagrobė svetimą UAB „Maxima LT“ 80,91 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir argumentai

2. Nuteistasis T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Teigia, jog jam inkriminuotos veikos nepadarė, nes apie O. L. padarytą vagystę parduotuvėje nežinojo. Be to, jis ir O. L. nedalyvavo apklausiant teismo posėdyje kaip liudytojas apsaugos darbuotojas, todėl negalėjo užduoti joms klausimų. Teismas ir prokurorė neuždavė šioms liudytojoms nė vieno klausimo, kurie galėtų lemti kaltinamųjų išteisinimą.

3. Nuteistoji O. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį. Mano, kad už padarytą veiką ji baustina administracine, o ne baudžiamąja tvarka. Nesutinka padariusi jai inkriminuotą veiką.

4. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė L. Karbauskienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį, kuria nebendrintos bausmės, ir:

O. L. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti jai 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

T. Ž. nuosprendžiu paskirtą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir uždraudžiant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Argumentuoja, jog teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nesubendrino nauju nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių su 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis. O. L. ir T. Ž. pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, kurią padarė 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. iki 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Nuosprendžio priėmimo metu bausmes, paskirtas 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, O. L. ir T. Ž. buvo atlikę. Todėl teismas į nauju nuosprendžiu jiems skirtas bausmes turėjo įskaityti visiškai pagal 2020 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą jų atliktas bausmes.

5. Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai ir prokurorė prašė tenkinti jų apeliacinius skundus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, turi pagrindą daryti išvadą, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas objektyviuoju aspektu buvo šališkas.

7. Teisė į nešališką teismą įtvirtinta įvairiuose teisės šaltiniuose: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Pirmiausia, teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismo procesą organizavo netinkamai, nes neužtikrino kaltinamojo T. Ž. teisės į gynybą, o kartu pažeidė rungimosi principą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 9 d., 2021 m. liepos 8 d. teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavęs kaltinamasis T. Ž. aiškiai išreiškė norą turėti gynėją ir prašė teismo duoti laiko jį susirasti (2 t., b. l. 39–40, 42–43). Tačiau 2021 m. spalio 5 d. teisiamajame posėdyje teismas, neatvykus šiam kaltinamajam ir kaltinamajai O. L., sutinkant prokurorei L. Karbauskienei, apklausė atvykusias į bylos nagrinėjimą liudytojas – parduotuvės apsaugos darbuotojas M. A. ir S. A. (2 t., b. l. 46–47). 2021 m. spalio 13 d. teisiamajame posėdyje, dalyvaujant abiem kaltinamiesiems, teismas perskaitė minėtų liudytojų duotus parodymus ir baigė nagrinėti bylą (2 t. b. l. 49–54). Šiame 2021 m. spalio 13 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. Ž. toliau neigė kaltę, prašė jį išteisinti ir neigė minėtų liudytojų parodymus, jog jis stumdėsi su jomis ir taip leido pasišalinti O. L. su pagrobtomis prekėmis.

9. Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinimui palankios liudytojos – parduotuvės apsaugos darbuotojos M. A. ir S. A. – teisiamajame posėdyje buvo apklaustos nedalyvaujant nė vienam iš kaltinamųjų. Kaltinamojo T. Ž. duoti parodymai yra akivaizdžiai priešingi šių liudytojų parodymams, o galimybės jam pačiam (ir su gynėju) apklausti šias liudytojas teismas nei jam, nei kitai kaltinamajai O. L. neužtikrino. Kaltinamojo (ir gynybos) teisė pačiam apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, reglamentuota BPK 44 straipsnio 7 dalyje. Todėl kaip pagrįstas vertinamas nuteistojo T. Ž. apeliacinio skundo argumentas, jog jis neturėjo galimybės šioms liudytojoms užduoti klausimus teisme.

10. Tokio procesinio pažeidimo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ištaisyti negalima, nes tokiu būdu iš esmės būtų pabloginta kaltės viso proceso metu nepripažinusio ir nepripažįstančio kaltinamojo T. Ž. padėtis, suvaržyta jo, o kartu ir kaltinamosios O. L., teisė į gynybą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas bylas. Todėl, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtus klausimus ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, kaltinamiesiems būtų atimta galimybė atitinkamą procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka ir įstatymo nustatyta tvarka ginčyti fakto klausimus. Beje, nors nuteistoji O. L. kaltę byloje pripažino, tačiau apeliaciniame skunde savo veiką vertina tik kaip administracinį nusižengimą, tai leidžia manyti, kad ji taip pat užduos klausimų liudytojoms apie jos galbūt padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

11. Teisė į gynybą yra suprantama kaip visuma teisių, kuriomis naudodamasis įtariamasis (kaltinamasis, nuteistasis) siekia paneigti jam iškilusį įtarimą (kaltinimą) arba sušvelninti savo atsakomybę. Teisė turėti gynėją yra teisės į gynybą sudėtinė dalis. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato ne tik priemones ir būdus, kuriais ginamasi nuo įtarimo ir kaltinimo, bet ir teisėsaugos institucijų pareigą užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. BPK 10 straipsnio 2 dalis įpareigoja teisėsaugos institucijas, tarp jų ir teismą, užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Viena iš priemonių, kurias naudodamas įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, yra naudojimasis gynėjo paslaugomis. Pagal BPK 45 straipsnį ir 50 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti įtariamajam ir kaltinamajam jo teisę turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimybę šia teise pasinaudoti. Pagal BPK 50 straipsnio 2 dalį įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją; šių asmenų pavedimu gynėją gali pakviesti jų atstovai pagal įstatymą arba kiti asmenys, kuriems įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Visos šios normos yra imperatyvios, todėl privalomai turi būti vykdomos be jokių išlygų.

12. Aktualiu atveju pirmosios instancijos teismas, kaltinamajam T. Ž. išreiškus norą turėti gynėją, išaiškino, jog jis turi tokią teisę, ir pasiūlė jam kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tačiau, net ir papildomai nustatęs šiam kaltinamajam terminą gynėjui susirasti, teismas iš esmės ignoravo kaltinamojo prašymą turėti gynėją. Taigi specialioje BPK normoje – 50 straipsnio 1 dalyje – įtvirtintų reikalavimų neįvykdymas suvaržė T. Ž. teisę į gynybą. BPK 50 straipsnio 1 dalies pažeidimas pripažintinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Apklausęs liudytojas nedalyvaujant kaltinamiesiems, teismas neužtikrino rungimosi principo.

13. Visuma aptartų aplinkybių leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, o tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunktis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl nuteistosios O. L. ir prokurorės apeliacinių skundų argumentų.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

14. Pagal 2022 m. sausio 17 ir 19 d. gautas teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, iš O. L. prašoma valstybės naudai priteisti 93,40 Eur, o iš T. Ž. – 193,40 Eur.

15. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į O. L. ir T. Ž. turtinę padėtį – abu ilgą laiką nedirba, pajamų negauna, abu yra teisti ir baudų už padarytus administracinius nusižengimus nesumoka, prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš O. L. ir T. Ž. netenkina. Be gynėjų pagalbos jų teisės nebūtų tinkamai ginamos. Todėl, siekdama užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš šių asmenų yra nesuderinamas su jų teise į gynybą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš O. L. ir T. Ž. nepriteisti.