- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-11
- Bylos Nr.
- e2-824-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01063-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- VĮ Turto banko
- Atsakovas
- G. G., D. V., N. M.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Inovacijų agentūra
sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo VĮ Turto banko atstovui D. V., atsakovo G. G. atstovei advokatei J. Š., trečiojo asmens VšĮ Inovacijų agentūra atstovams R. D. ir R. P., kitiems proceso dalyviams nesant, viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom konferencijų programą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės (VĮ) Turto bankas ieškinį atsakovams G. G., D. V., N. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nereiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir viešoji įstaiga (VšĮ) Inovacijų agentūra (buvęs pavadinimas - Lietuvos verslo paramos agentūra).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas VĮ Turto bankas 2018 m. birželio 11 d. pateikė ieškinį atsakovams, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, N. M., D. V. ir G. G. 357 960,75 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo VĮ Turto banko naudai.
2. Ieškovas nurodė, kad atsakovei UAB „Idėjų piramidė“ (trumpinama - Bendrovė) 2009 m. rugpjūčio 7 d. sutartimi buvo suteiktos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (trumpinama – Agentūra) nustatė 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovei suteiktos paramos naudojimo pažeidimų. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-713 pareikalauta grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas. Ūkio ministerija perleido ieškovei VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į 347 516,49 Eur skolą ir ieškovė papildomai apskaičiavo 9 685,88 Eur delspinigių bei 758,37 Eur palūkanų. Atsakovei suteiktos paramos naudojimo pažeidimai nustatyti už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. Bendrovei tuo metu atskirais laikotarpiais vadovavo N. M., D. V. ir G. G., ieškovės teigimu jie nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, pažeidė pareigą veikti išimtinai bendrovės ir jos kreditorių interesais ir todėl atsirado jų solidarioji atsakomybė dėl bendrovės skolos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu (bylos numeris buvo Nr.e2-469-567/2019) nusprendė patenkinti ieškinį iš dalies, priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. 347 516,49 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 347 516,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo VĮ Turto banko naudai; priteisti iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. po 895,25 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu nusprendė atmesti ieškovo VĮ Turto banko prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo, atnaujinti terminą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priimti papildomą sprendimą, papildomu sprendimu teismas priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. papildomai 9 685,88 Eur delspinigių ir 758,37 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 10 444,25? Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo VĮ Turto banko naudai; priteisė iš atsakovų UAB „Idėjų piramidė“, G. G., D. V. ir N. M. po 19,75 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.????
5. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal vieno iš atsakovų G. G. apeliacinį skundą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir 2019 m. gegužės 15 d. papildomą sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė, priteisė atsakovui G. G. iš ieškovo 10 768,18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka pagal ieškovo VĮ Turto banko kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomo sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovei UAB „Idėjų piramidė“. Kitas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomo sprendimo dalis teisėjų kolegija panaikino ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
7. Išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje apibendrino ginčo santykio teisinį reguliavimą ir nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės Nr. 1) 188¹ punktu, visais šiose Taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų susigrąžinimo priima ministerija ir (arba) kita valstybės institucija arba įgyvendinančioji institucija (jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas). Remiantis Taisyklių Nr. 1 188² punktu, sprendimai dėl projekto finansavimo lėšų, išmokėtų ir (ar) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat dėl kitų lėšų, išmokėtų ir (ar) panaudotų nepažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų, susigrąžinimo priimami ir vykdomi, ES fondų ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto grąžintinos ir grąžintos lėšos administruojamos Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklėse, patvirtintose finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184, nustatyta tvarka. Taisyklių Nr. 1 198 punkte nustatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą (-us), priima, be kita ko, sprendimą nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) susigrąžinti visas sumokėtas lėšas (198.1 punktas). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – Taisyklės Nr. 2) 4 punktu, pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra sprendimas, įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas arba įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto bylą arba priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka. Remiantis Taisyklių Nr. 2 2.8 punktu, sprendimas – administruojančiosios institucijos priimtas administracinis aktas ar teisės aktų, reglamentuojančių Taisyklėse nurodytų programų ir fondų administravimą, nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų, taip pat dėl kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis, ir (ar) tarptautines sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų grąžinimo. Remiantis Taisyklių Nr. 2 5.2.2 punktu, sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to paramos sutartis, pagal kurią išmokėtos lėšos, su projekto vykdytoju nutraukiama. Remiantis Taisyklių Nr. 2 11 punktu, sprendime nurodoma pripažinta netinkama finansuoti ir (arba) grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius (11.3 punktas); terminas, per kurį lėšos turi būti grąžintos (išskyrus tą atvejį, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti projekto vykdytojui bankroto bylą arba priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka) (11.4 punktas); sprendimo apskundimo tvarka (11.9 punktas). Remiantis Taisyklių Nr. 2 16 punktu, jeigu projekto vykdytojas CK ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose Taisyklėse nurodytų fondų ir programų administravimą, nustatyta tvarka sprendimą apskundžia teismui ar kitai kompetentingai institucijai, skolos išieškojimo perdavimas (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui stabdomas, iki išsprendžiamas ginčas ir dėl jo įsiteisėja teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinėja projekto vykdytojo skundą ir priima dėl jo atitinkamą sprendimą. Remiantis Taisyklių Nr. 2 25 punktu, prievolės grąžinti lėšas atsiradimo diena yra sprendimo įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (kai teikiama neteisėta ar netinkamai taikoma valstybės pagalba, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1589, prievolės grąžinti lėšas atsiradimo diena yra valstybės pagalbos suteikimo projekto vykdytojui diena), teismo nutarties iškelti projekto vykdytojui bankroto bylą įsiteisėjimo diena arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka įsigaliojimo data. Remiantis Taisyklių Nr. 2 15.2 punktu, jei projekto vykdytojas, kuriam išsiųstas sprendimas, per sprendime nustatytą terminą lėšų negrąžina, grąžina dalį lėšų arba nepakanka lėšų sumos, išskaičiuotos iš sumos, mokėtinos pagal projekto vykdytojo pateiktą ar kitą (-us) teikiamą (-us) mokėjimo prašymą (-us), ar kitų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamų asignavimų, ir projekto vykdytojas nėra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, administruojančioji institucija reikalavimo teisę į šią projekto vykdytojo negrąžintą skolą per 30 dienų nuo sprendime nustatyto nurodytos lėšų sumos grąžinimo termino pabaigos turi perleisti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, išieškodamas skolą pagal sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, atlieka Taisyklių 21 punkte numatytus veiksmus. Remiantis Taisyklių Nr. 2 21 punktu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, išieškodamas skolą pagal sudarytas reikalavimo teisių perleidimo sutartis, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: teikia administruojančiajai institucijai informaciją apie perleistos skolos išieškojimo rezultatus (21.1 punktas); atlieka kitus kreditoriaus veiksmus ir priima kitus sprendimus, susijusius su skola (21.6 punktas). Remiantis Taisyklių Nr. 2 29 punktu, administruojančioji institucija turi nuspręsti nebetęsti grąžintinų lėšų išieškojimo ir, jeigu administruojančiosios institucijos vadovas nėra asignavimų valdytojas, asignavimų valdytojui teikti pasiūlymą dėl projekto vykdytojo ES finansinės paramos skolos padengimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis ir bendrojo finansavimo ir kitų reikalaujamų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis grąžinti lėšų skolos nurašymo, o jeigu administruojančiosios institucijos vadovas yra asignavimų valdytojas, – imtis veiksmų, kad projekto vykdytojo ES finansinės paramos lėšų skola būtų padengta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, o bendrojo finansavimo lėšų ir kitų reikalaujamų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis grąžinti lėšų skola nurašyta, jeigu grąžintinų lėšų išieškoti negalima esant bent vienai iš Taisyklių 29.1–29.5 papunkčiuose nurodytų aplinkybių, be kita ko, praėjus daugiau kaip 24 mėnesiams nuo projekto vykdytojui išsiųsto sprendimo įsigaliojimo dienos nerasta projekto vykdytojo arba projekto vykdytojo, atitinkančio Visuotinių dotacijų priemonių administravimo ir finansavimo taisyklėse vartojamą projekto vykdytojo sąvoką, kai visuotinės dotacijos valdytojas nėra asignavimų valdytojas (toliau – galutinis visuotinės dotacijos priemonės lėšų gavėjas), arba finansų inžinerijos priemonės ar ES struktūrinių fondų finansinės priemonės galutinio naudos gavėjo (toliau – galutinis naudos gavėjas), arba finansų inžinerijos ar finansinės priemonės valdytojo turto arba rastas turtas nelikvidus, arba jeigu rastą turtą nustatyta tvarka pardavus padengiama dalis skolos (29.1 punktas); projekto vykdytojo arba galutinio visuotinės dotacijos priemonės lėšų gavėjo, arba galutinio naudos gavėjo, arba finansų inžinerijos ar finansinės priemonės valdytojo bankroto atveju įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos ar priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl įmonės pabaigos arba fizinio asmens bankroto byla baigta (išskyrus atvejus, kai bankroto byla baigiama bankroto administratoriui teismui pateikus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad fizinis asmuo gali ir ateityje galės įvykdyti skolinius įsipareigojimus), taip pat kai projekto vykdytojo arba galutinio visuotinės dotacijos priemonės lėšų gavėjo, arba galutinio naudos gavėjo, arba finansų inžinerijos ar finansinės priemonės valdytojo bankroto procesas baigtas pagal užsienio valstybės teisės aktus (29.4 punktas); projekto vykdytojas arba galutinis visuotinės dotacijos priemonės lėšų gavėjas, arba galutinis naudos gavėjas, arba finansų inžinerijos ar finansinės priemonės valdytojas likviduotas (29.5 punktas). Taisyklių Nr. 2 23 punkte nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartis išieškotas lėšas perveda į reikalavimo teisių perleidimo sutartyje nurodytą sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Taigi, vienas iš galimų projekto vykdytojo prievolės grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas atsiradimo pagrindų yra administruojančiosios institucijos priimtas sprendimas - administracinis aktas ar teisės aktų, reglamentuojančių Taisyklėse nurodytų programų ir fondų administravimą, nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas dėl neteisėtai išmokėtų ir (arba) panaudotų lėšų, taip pat dėl kitų pagal teisės aktus ir (ar) paramos sutartis, ir (ar) tarptautines sutartis reikalaujamų grąžinti lėšų grąžinimo. Projekto vykdytojas, nesutinkantis su sprendimu, jį gali skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo pagrindu kylančios prievolės grąžinti lėšas atsiradimo diena yra sprendimo įsigaliojimo diena.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir administravimo sutartimi UAB „Idėjų piramidė“ suteiktos 296 831,82 Eur lėšos projektui „UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“ finansuoti. 2017 m. lapkričio 15 d. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir informavo Ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos, suteiktos atsakovei UAB „Idėjų piramidė“, naudojimo pažeidimus. Ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-713 nutraukta 2009 m. rugpjūčio 7 d. sutartis ir projekto vykdytoja iki 2018 m. kovo 2 d. įpareigota grąžinti 296 831,82 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą, taip pat sumokėti Europos Komisijos nustatyto dydžio metines palūkanas bei finansų ministro nustatytus delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Remiantis 2007 m. spalio 11 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ir 2018 m. kovo 15 d. reikalavimo teisės į UAB „Idėjų piramidė“ skolą perdavimo–priėmimo aktu Nr. 130/E10-5 Ūkio ministerija perdavė VĮ Turto bankui reikalavimo teisę į 347 516,49 Eur skolą. Po reikalavimo teisės perdavimo VĮ Turto bankas papildomai priskaičiavo 9 685,88 Eur delspinigių ir 758,37 Eur palūkanų. VĮ Turto bankas 2018 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi dėl skolos grąžinimo į atsakovę UAB „Idėjų piramidė“, tačiau ši nepadengė skolos. Atsakovė UAB „Idėjų piramidė“ neskundė nei 2017 m. lapkričio 15 d. pažeidimo tyrimo išvados, nei 2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos įsakymo Nr. 4-713 dėl suteiktos paramos grąžinimo. Esant nenuginčytam ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymui, atsakovė UAB „Idėjų piramidė“ turi prievolę jį vykdyti, t. y. grąžinti Ūkio ministerijai (ar jos teisių perėmėjams) ES fondų lėšas, sumokėti metines palūkanas ir delspinigius, todėl pirmosios instancijos teismas sprendimu šią atsakovės UAB „Idėjų piramidė“ prievolę pagrįstai pripažino ir reikalavimą dėl atitinkamų lėšų priteisimo tenkino.
10. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui, t. y. nurodyta teisės norma nustato bendrovės valdymo organų narių atsakomybę bendrovei, o ne jos kreditoriui. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nustatyta bendrovės valdymo organų narių tiesioginės atsakomybės bendrovės kreditoriui galimybė. Tretieji asmenys (pavieniai akcininkai, kreditoriai) gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos bendrovės valdymo organui ne dėl netinkamo valdymo (CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu) veiksmų, bet bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus tiesioginis ieškinys bendrovės vadovui galimas išimtiniais dviem atvejais. Reiškiant tiesioginį kreditoriaus ieškinį juridinio asmens vadovui dėl individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius. Vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau padaryto tik dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Paprastas vadovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Spręsdamas ginčą dėl lėšų priteisimo iš bendrovės ir jos vadovo po to, kai administruojančiosios institucijos sprendimu buvo nutrauktos su bendrove sudarytos projektų administravimo ir finansavimo sutartys, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio. Kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris atsako pagal įstatymus ar sutartį papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Taigi, viena iš sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų ir (ar) atsisakė tokius reikalavimus tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, 37 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ir tikslindama nurodytą kasacinio teismo praktiką pažymėjo, kad bendrovės (juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė bendrovės kreditoriams, grindžiama bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.263 straipsnio 1 dalimi), yra išimtis iš bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo taisyklių, todėl ji negali būti aiškinama plačiai. Tokia atsakomybė gali kilti tik nustačius, kad: 1) bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus); 2) būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado žala (tokia žala nelaikomas bendro bendrovės nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek konkretų kreditorių, tiek kitus bendrovės kreditorius); 3) bendrovė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiuo požiūriu pažymėtina, kad vien CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, jog bendrovė atsisako atlyginti kreditoriui nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš bendrovės negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės negalėjimą patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Nors bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra apribota išimtinai formalių bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos, jis turi būti objektyvus ir akivaizdus (patvirtintas įrodymais, pagrindžiančiais bendrovės turtinę padėtį. Projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos sprendimo pagrindu. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais). Bet kuriuo atveju juridinio asmens valdymo organų narių civilinė atsakomybė yra subsidiari – t. y. ji kyla tik nustačius, kad juridinis asmuo negali patenkinti administruojančiosios institucijos reikalavimo dėl suteiktos paramos grąžinimo. Jei dėl padarytos žalos atsakingi keli projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų nariai, jų, kaip subsidiariųjų bendraskolių, atsakomybė gali būti solidarioji (jei jų bendri veiksmai nulėmė žalos padarymą), bet gali būti ir nesolidarioji (jei kiekvienas iš jų skirtingai prisidėjo prie žalos padarymo).
11. Šiais argumentais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovams G. G., D. V. ir N. M., panaikino kaip priimtas netinkamai taikius materialiosios teisės normas ir bylą dėl šių reikalavimų perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Panaikindama nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį išplėstinė teisėjų kolegija taip pat panaikintino ir jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Nurodė, jog nagrinėdamas bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovams G. G., D. V. ir N. M. pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti ginčo santykių galimo kvalifikavimo pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį klausimą. Tai darydamas teismas turėtų atskirai analizuoti ir įvertinti kiekvieno iš atsakovų veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir priežastinį ryšį su galima žala. Tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę daugiau nei vienam atsakovui – bendrovės vadovui, teismas turėtų įvertinti, kokia atsakomybė taikytina jiems, kaip bendraskoliams (solidarioji ar dalinė). Taisyklių Nr. 2 VII dalyje „Projekto išlaidų apmokėjimas“ nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį už mokėjimo prašymų tikrinimą, visų išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų tikrinimą ir tinkamų finansuoti išlaidų nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija, todėl turi būti vertinama, ar šios pareigos buvo vykdytos tinkamai. Taip pat teismas turi įvertinti, ar projektas nebuvo inicijuotas ir mokėjimų prašymai nebuvo pateikti suklastotų dokumentų (klaidinančios informacijos) pagrindu ir kur buvo panaudotos projektui skirtos paramos lėšos.
12. Iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą nurodytoje dalyje, 2021 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pasiūlė proceso dalyviams nustatytu terminu pateikti papildomus argumentus ir įrodymus atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. priimtą nutartį ir joje pateiktus išaiškinimus.
13. Ieškovas VĮ Turto fondas teismo nustatytu terminu papildomų ar argumentų teismui neteikė.
Atsiliepimas
14. Atsakovas G. G. pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-1.3-ŪM-02-K01-017 (trumpinama - Sutartis) Bendrovei buvo suteiktos ES finansinės paramos lėšos projekto „UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“ (trumpinama – Projektas, Prototipas) įgyvendinimui. Galutinė Projekto įgyvendinimo ataskaita pateikta 2012 m. liepos 27 d. ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (trumpinama - LVPA) patvirtina 2013 m. gegužės 24 d. Bendrovės galutinis mokėjimo prašymas apmokėtas 2013 m. gegužės 27 d. Nuo 2013 m. gegužės 27 d. prasidėjo Sutarties 7.2 p. numatytas 3 metų Projekto stebėsenos laikotarpis, kurio metu turėjo būti pasiektos Projektui numatytų rezultato rodiklių reikšmės. 2017 m. lapkričio 15 d. LVPA surašė pažeidimo tyrimo išvadą dėl Bendrovei suteiktos paramos naudojimo pažeidimų, kurioje nurodė, kad laikotarpiu po Projekto užbaigimo nebuvo vykdomi Projekto galutinėje įgyvendinimo ataskaitoje aprašyti veiksmai, todėl visa Projekte panaudota (apmokėta) išlaidų suma pripažįstama netinkamomis finansuoti lėšomis, kadangi nepasiekus nusimatytų rezultatų, Projekto išlaidos tapo nebūtinomis. Nurodomas pažeidimo laikotarpis 2013 m. gegužės 27 d. – 2017 m. lapkričio 15 d. Atsižvelgdamas į LVPA išvadą, LR ūkio ministras 2017 m. gruodžio 19 d. priėmė įsakymą Nr. 4-713 ir pareikalavo iš Bendrovės grąžinti jai suteiktas 296 831,82 Eur dydžio ES fondų lėšas. LVPA išvados surašymo dienai Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovė N. M., ji Bendrovei vadovauja nuo 2016 m. spalio 14 d. iki šiol. Laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. spalio 6 d. Bendrovės vadovu buvo atsakovas D. V.. Laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2014 d. lapkričio 7 d. Bendrovei vadovavo atsakovas G. G.. Kadangi Bendrovė šiai dienai nurodytų lėšų nėra grąžinusi, ieškovo teigimu, egzistuoja pagrindas kilti visu laikotarpiu buvusių vadovų atsakomybei dėl Bendrovės negrąžintos skolos, tačiau atsakovas G. G. su tokia ieškovo pozicija nesutinka, kadangi neegzistuoja joks pagrindas Bendrovės kreditoriams, vadovaujantis CK 6.263 straipsniu, reikšti tiesioginį ieškinį jam kaip buvusiam Bendrovės vadovui. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui, jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Tokio kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau ieškovas neįrodė nei vienos iš sąlygų kilti atsakovo G. G. kaip buvusio Bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybei. G. G. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą Bendrovės kreditoriui reikšti jo atžvilgiu tiesioginį ieškinį – to ieškovas byloje net neįrodinėja, taip pat neįrodinėja kreditoriaus klaidinimo ar apgaulingos informacijos teikimo bendrovei sudarant sutartį. Reikalaujama priteisti žala yra kildinama iš to, kad Bendrovė nėra grąžinusi jai pagal Sutartį suteiktos ES struktūrinių fondų paramos, ieškovo teigimu atsakovų atsakomybę dėl Bendrovės laiku negrąžintos skolos neva patvirtina Bendrovės atžvilgiu parengtoje LVPA išvadoje konstatuotos aplinkybės. Pažeidimo tyrimas buvo pradėtas ir paramos naudojimo pažeidimai nustatyti dėl to, kad, LVPA vertinimu, po Projekto užbaigimo nebuvo vykdomi Projekto paraiškoje ir Projekto įgyvendinimo ataskaitoje numatyti ir Sutartimi prisiimti Bendrovės įsipareigojimai, tačiau LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo reikšti tiesioginio ieškinio atsakovo G. G. atžvilgiu, kadangi Bendrovė realiai įgyvendino Projektą dėl kurio buvo sudaryta Sutartis su LVPA – prototipas buvo sukurtas ir šiai dienai realiai egzistuoja – dėl to ginčo byloje nėra ir tai patvirtinama ir LVPA išvados teiginiai, kad LVPA nuomone, yra įvykę esminiai pakeitimai Projekte po jo užbaigimo. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. rugsėjo 1 d. Kaip nurodoma LVPA Pažeidimo tyrimo išvadoje, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita Bendrovės buvo pateikta 2012 m. liepos 25 d. ir LVPA patvirtina 2013 m. gegužės mėn. Be to, 2012 m. rugsėjo 14 d. LVPA atliko neplanuotą patikrą Projekto įgyvendinimo vietoje, kurios metu buvo tikrinamas prototipas bei buvo pademonstruotas Bendrovės sukurtas produktas. Tai patvirtina, kad Projektui skirtos lėšos buvo panaudotos tinkamai ir pagal Sutartyje numatytą paskirtį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarant Sutartį Bendrovė ir/ar jos vadovai būtų veikę nesąžiningai ir/ar būtų neturėję realių ketinimų ją tinkamai įgyvendinti. Realius bei sąžiningus Bendrovės ir jos vadovybės ketinimus įgyvendinti Projektą patvirtina ir su Projekto finansavimu bei jo būdu susijusios aplinkybės - didžioji dalis Projektui įgyvendinti skitų lėšų buvo būtent pačios Bendrovės nuosavos lėšos. Vadovaujantis sutarties 2.3 p., Projekto vykdytojas įsipareigojo Projekto įgyvendinimui skirti ne mažiau nei 1 138 154,00 LT (neįskaitant PVM) savo lėšų, t. y. 51,92 proc. visos reikalingos sumos. Iš ES regioninės plėtros fondo Projektui įgyvendinti skirta suma – 1 054 008 Lt (neįskaitant PVM), kas sudarė 48,08 proc. visų Projektui įgyvendinti reikalingų lėšų. Projekto išlaidos LVPA buvo apmokamos taikant išlaidų kompensavimo ir/ar sąskaitų apmokėjimo būdą (Sutarties 4.1 p.) - Bendrovė, visų pirma, turėjo pati apmokėti su Projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas ir tik vėliau dalis jų buvo kompensuojama Bendrovei nustatyta tvarka pateikus LVPA mokėjimo prašymus, kartu su patirtų išlaidų pagrindimu. Pateiktus mokėjimo prašymus LVPA patvirtino ir pripažino Bendrovės patirtas išlaidas tinkamomis finansuoti Projekto lėšomis. LVPA niekada - nei atlikdama pažeidimų tyrimą, nei bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo, kad Bendrovės mokėjimų prašymai galėjo būti pateikti netinkamų ir/ar juo labiau suklastotų dokumentų (klaidinančios informacijos) pagrindu; iš LVPA išvados matyti, kad netinkamų finansuoti išlaidų pripažinimas buvo taikytas tik todėl, kad po Projekto užbaigimo Bendrovei nepasiekus užsibrėžtų rodiklių (nusimatytų rezultatų) stebėsenos laikotarpiu, Projekto išlaidos – visa Projekte panaudota (apmokėta) išlaidų suma LVPA vertinimu, neva tapo nebūtinomis išlaidomis, kitaip tariant, tai sąlygojo stebėsenos laikotarpio po Projekto įgyvendinimo pabaigos rezultatai, o ne kitos konkrečiai su pačiomis išlaidomis (jų realumu ar pagrįstumu) susijusios aplinkybės. G. G. vadovavimo laikotarpiu buvo užtikrinamas Projekto įgyvendinimo tęstinumas bei teikiamos reikalingos ataskaitos po Projekto užbaigimo. Sutarties 7.2 p. nuostatos numatė, kad baigęs įgyvendinti Projektą, Projekto vykdytojas privalo 3 metus nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos kasmet ne vėliau kaip per 30 dienų pasibaigus kalendoriniams metams teikti LVPA ataskaitas po Projekto užbaigimo, nurodytas Sutarties bendrųjų sąlygų 7.4 p. Nors LVPA išvadoje teigiama, kad Bendrovė netinkamai laikėsi arba iš viso vėlesniais laikotarpiais nesilaikė Sutarties 7.2 p. nuostatų dėl ataskaitų po Projekto įgyvendinimo pateikimo, tai nesusiję su G. G. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu. Byloje yra nustatytas faktas, kad vadovaujančias pareigas Bendrovėje G. G. užėmė nuo 2008 m. lapkričio 25 d. iki 2014 m. lapkričio 7 d. Kaip nurodoma LVPA išvadoje, atskaitos tašku ataskaitų po Projekto užbaigimo pateikimui yra laikoma 2013 m. gegužės 27 d., iš bylos medžiagos matyti, kad eidamas Bendrovės vadovo pareigas G. G. 2014 m. sausio 29 d. pateikė LVPA ataskaitą po Projekto užbaigimo už 2013 m. ir šių aplinkybių LVPA ir ieškovas neginčija. LVPA išvadoje nurodoma, kad Bendrovė nustatytu terminu nepateikė ataskaitos po Projekto užbaigimo už 2014 m. ir 2015 m., tačiau šios ataskaitos turėjo būti pateiktos 2015 bei 2016 metų sausio pabaigoje, kuomet Bendrovės vadovo pareigas jau ėjo kiti asmenys, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ataskaita už 2014 m., nors ir pavėluotai, tačiau tuometinio vadovo D. V. buvo pateikta 2015 m. birželio 19 d. G. G. nebuvo ir negali būti atsakingas už minimų vėlesnių ataskaitų pateikimą. G. G. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu buvo vykdomi galutinėje Projekto ataskaitoje aprašyti veiksmai ir veiklos (pvz.: parengta sistemos versija (programinės sistemos išeities kodai), skirta platinti rinkoje – liko atlikti tik sistemos kompiliavimą; parengti techninės dokumentacijos dokumentai – 2013 m. dizaino gairės; 2013 m. klavišų aprašymas; 2013 m. licencinės bylos generavimo komponentai; 2013 m. įskiepų komponentai, pradėtas rengti sistemos aprašas vartotojams – parengta 2013 m. sistemos instaliavimo instrukcija, parengta licencijavimo sutartis, iš kurios nuostatų matyti, kokia turėtų būti sistemos licencijavimo tvarka; taip pat parengta kainodaros tvarka – 2014 m. sausio 1 d. kainoraštis). Buvo atlikta ir daugiau darbų, tačiau atsakovas šiai dienai nėra išsaugojęs tai patvirtinančių įrodymų, po Projekto užbaigimo jau yra praėję daugiau kaip 7 metai. Po Projekto užbaigimo atsakovo G. G. vadovavimo laikotarpiu buvo vykdomi Projekto paraiškoje ir Projekto įgyvendinimo ataskaitoje numatyti ir Sutartimi prisiimti Bendrovės įsipareigojimai, jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų nukreipti Bendrovės kreditorių atžvilgiu, atsakovas neatliko, o vien tai, kad LVPA išvadoje nurodomas Bendrovės pažeidimo laikotarpis yra 2013 m. gegužės 27 d. – 2017 m. lapkričio 15 d. ir į jį patenka atsakovo vadovavimo Bendrovei laikotarpis, nesudaro pagrindo kilti jo, kaip buvusio Bendrovės vadovo, civilinei atsakomybei. LVPA išvadoje nėra nurodomi jokie konkretūs atsakovo G. G. neteisėti veiksmai, kurie būtų atlikti aptariamu laikotarpiu, pat nėra įvardinami jokie šiuo laikotarpiu pačios Bendrovės padaryti Sutarties ir/ar teisės aktų pažeidimai. Be to LVPA išvada net neturi jokios prejudicinės galios atsakovui G. G., kadangi priimta ne jo, o Bendrovės atžvilgiu, ir jam jau nesant Bendrovės vadovu bei jokiu statusu nedalyvaujant pažeidimo tyrime ir neturint galimybės pasisakyti/paprieštarauti dėl LVPA išvados turinio ar ją ginčyti teisme. Ministerija Įsakymu pareikalavo iš Bendrovės grąžinti lėšas tik 2017 m. gruodžio 21 d., t. y. kai atsakovas G. G. – jau daugiau kaip 3 metus nebevadovavo Bendrovei ir nedalyvavo jos veikloje, todėl, nebūdamas Bendrovės darbuotoju, vadovu ar įgaliotu atstovu, G. G. neturėjo galimybės apskųsti Bendrovės atžvilgiu priimtą Įsakymą dėl paramos lėšų grąžinimo. LVPA išvadoje nurodoma, kad, LVPA vertinimu, Projekto numatyti rezultatai nurodytu laikotarpiu nebuvo siekiami, nes nėra sukurtos įsipareigotos tyrėjų ir pagalbinio personalo ilgalaikės darbo vietos, nėra konkurencingumą turėjusio užtikrinti gaminio pateikimo į rinką, o tose ataskaitose, kurios yra pateiktos laikotarpiu po Projekto užbaigimo, taip pat nėra nurodyta jokių duomenų ar pridėta dokumentų, kurie rodytų atliekamus ar atliktus veiksmus Projekto tęstinumui užtikrinti ir (ar) siekti įsipareigotų rodiklių reikšmių. Tačiau su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi vadovaujantis Sutarties ir Projekto įgyvendinimo ataskaitos nuostatomis, nurodyti rodikliai (darbuotojų skaičius ir Projekto komercializacija) turėjo būti pasiekti per 3 metų laikotarpį po Projekto užbaigimo - iki 2016 m. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo posėdyje LVPA atstovė pripažino, kad konkretus darbuotojų skaičius yra aktualus ne Projekto vystymo, o jo stebėsenos stadijoje. Šio rodiklio (ne) pasiekiamumas yra vertinamas, o paramą administruojanti institucija gali skirti atitinkamas sankcijas dėl šio rodiklio nepasiekiamumo, neviršijančias 25 proc. suteiktos paramos. LVPA išvadoje minimi darbuotojų skaičiaus ir komercializacijos rodikliai neprivalėjo būti pasiekti jau teikiant pirmąją ataskaitą G. G. vadovavimo laikotarpiu, turint omenyje, kad ji buvo teikiama praėjus vos pusei metų po Projekto užbaigimo (2014 m. sausio 29 d.). Taip pat nėra duomenų, kad savo vadovavimo laikotarpiu G. G. būtų nebendradarbiavęs ar neteikęs LVPA kokios nors su šiais rodikliais susijusios ar kitos informacijos ar būtų pateikęs kokią nors klaidingą informaciją. Bendrovės darbuotojų skaičius visada buvo deklaruojamas, tiek Socialinio draudimo fondui, tiek paramą administruojančiai institucijai, kadangi tai buvo iš dalies finansuojamos Paramos sutarties išlaidos, tačiau LVPA jokių klausimų ar pretenzijų šiuo klausimu iki 2017 m. neturėjo ir nereiškė. Taigi, visi LVPA išvadoje nurodyti Bendrovės neva atlikti pažeidimai nėra niekaip susiję su atsakovo G. G. vadovavimo Bendrovei laikotarpiu. LVPA taip pat buvo nurodytos ir žinomos priežastys, dėl ko LVPA išvadoje minimi rodikliai nebuvo pasiekti vėlesniais Projekto stebėsenos laikotarpiais, po Sutarties sudarymo įvyko 2009 m. ekonominė krizė, kuri negali būti prilyginama eiliniam ekonomikos nuosmukiui. Krizė lėmė smarkų automobilių pramonės nuosmukį, dėl ko autoverslo rinka itin susitraukė, o Bendrovės sukurtas autoverslo valdymo sistemos prototipas neteko perspektyvų rinkoje. Teikiant paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramai Bendrovė negalėjo objektyviai įvertinti autoverslo rinkos situacijos vėlesniais metais, kas turi realios įtakos sukurto intelektualaus produkto – verslo valdymo sistemos – pardavimo potencialui. Prieš teikiant paraišką dėl finansavimo Bendrovė atliko 2008 m. auto verslo rinkos tyrimą, anksčiau vykdytų tyrimų rinkos analizės duomenimis ir nustatė vartotojų poreikius, susijusius su auto verslo sistemos funkcionalumu. Atsižvelgiant į sprendimo poreikį rinkose IP galimybes, buvo numatomos šios naujo produkto rinkos: Lietuva, Latvija, Estija. Sekančiame plėtros etape buvo planuojamas eksportas į rytų Europos šalis, tokias kaip Baltarusija, Rusija, Ukraina. 2009 m. ekonominė krizė buvo paveikusi ne tik Baltijos šalis (į kurias, visų pirma, buvo orientuotas Projekto įgyvendinimo rezultate Bendrovės suskurtas produktas – specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipas), tačiau ir kitas pasaulio šalis. Nesant rinkos potencialui konkrečiam produktui, tampa itin komplikuota kurti naujas darbo vietas, vystyti pardavimus ir strategiją, kas, akivaizdu, daro neigiamą įtaką ir bendrovės pelningumo rodikliui. Kasacinio teismo praktikoje vertinant ekonominės krizės poveikį pažymima, kad nuo 2008 m. pasaulio, kartu ir Lietuvos, ekonomikoje įvyko drastiškų pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką nekilnojamojo turto, darbo ir kitoms rinkoms, įmonių veiklai, vartojimui. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovei nepavyko pasiekti atitinkamų rodiklių Projekto stebėsenos laikotarpiu dėl objektyvių ir nuo jos vadovybės valios visiškai nepriklausiusių priežasčių. Ieškovas neįrodė jokių konkrečių atsakovo G. G. veiksmų ir/ar sprendimų, kurie būtų priimti ir nukreipti išimtinai į LVPA ir kurie būtų galėję lemti tam tikrų rodiklių nepasiekimą ar žalos konkrečiam Bendrovės kreditoriui padarymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas dėjo visas įmanomas pastangas, tam, kad Projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir po jo būtų užtikrintas Bendrovės veiklos tęstinumas, buvo generuojamos pardavimo pajamos (pvz., per 2013 m. Bendrovė gavo 190 780 LT arba 55 253,71 Eur pardavimo pajamų), JAR teikiami Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai bei rengiamos ir teikiamos ataskaitos LVPA po Projekto įgyvendinimo pabaigos, vykdomos galutinėje Projekto ataskaitoje nurodytos veiklos. Be to, vadovavimo laikotarpiu atsakovas darė papildomus įnašus į Bendrovę, tam kad padengti Bendrovės nuostolį. Tai, kad atsakovas 2014 m. priėmė sprendimą pasitraukti iš Bendrovės vadovo pareigų ir parduoti jam priklausiusias Bendrovės akcijas, per se negali būti traktuojama kaip neteisėti veiksmai LVPA ar kitų kreditorių atžvilgiu, galėję sukelti žalos. Šis sprendimas yra niekaip nesusijęs nei su Bendrovės gauta parama, nei Sutarties vykdymu. G. G. tokį sprendimą priėmė gavęs geresnį darbo pasiūlymą kitoje bendrovėje – 2014 m. spalio 22 d. sudarė darbo sutartį su UAB iTree Lietuva, o 2014 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria turimas Bendrovės akcijas G. G. perleido atsakovui D. V., kuris buvo paskirtas Bendrovės vadovu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2014 m. Bendrovės akcininku ir vadovu tapus D. V., bendradarbiavimas su LVPA Projekto įgyvendinimo klausimais tęsėsi: LVPA išvadoje pripažįstama, kad 2015 – 2016 m. visais Projekto klausimais buvo bendraujama su D. V. atstovu – advokatu T. I.. Nurodytu laikotarpiu buvo pateikta ataskaita po Projekto užbaigimo už 2014 m., 2015 m. rugpjūčio 19 d. pateiktas Bendrovės pasiūlymas dėl Sutarties pakeitimo, 2016 m. vasario 25 d. LVPA buveinėje įvyko šalių susitikimas dėl Projekto galutinėje ataskaitoje nurodytos poprojektinės veiklos ir Sutarties pakeitimo galimybių. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, naujojo akcininko ir vadovo valdoma Bendrovė nurodė, kad atsižvelgiant į rinkoje susiklosčiusią situaciją bei siekiant įgyvendinti ir pasiekti numatytus Projekto stebėsenos rodiklius iki 2016 m. gegužės 27 d., ketinama pakeisti numatytos sistemos veikimo pobūdį ir sistemą pritaikyti platesnei rinkai: „Komercializavus specializuotos auto verslo valdymo sistemos prototipą, t. y. atitinkamais veiksmais patobulinus sistemą, praplėtus jos funkcionalumą bei išvysčius ją tiek, kad ji būtų lengvai pritaikoma platesnėje rinkoje nei pradinė jos versija, kuri buvo skirta išimtinai tik Rusijos ir Ukrainos rinkai, galės užtikrinti atitinkamų stebėsenos rodiklių pasiekimą bei Projekto tęstinumą“. Tačiau LVPA su Bendrovės siūlomu Sutarties pakeitimu nesutiko. Bendrovės sukurta produkto versija galiausiai buvo komercializuota, atsakovo – D. V. atstovas pateikė į Bylą 2016 m. rugsėjo 12 d. Licencinę sutartį Nr. L-160912 sudarytą tarp Bendrovės ir UAB „Pralo“, kaip matyti iš sutarties turinio, ja Bendrovė suteikė neišimtinę licenciją naudojimui UAB „Pralo“, atstovas patvirtino, kad pagal šią sutartį su Bendrove buvo atsiskaityta – Bendrovei sumokėtas 10 000 Eur atlygis. Teiginiai, kad 2013 m. Bendrovė neva buvo faktiškai nemoki, yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės (finansiniai įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės), be to bendrovės (ne)mokumas atveju savaime nesudaro pagrindo kreditoriui reikšti tiesioginio ieškinio bendrovės vadovams ir/ar kiti jų civilinei atsakomybei. Byloje nebuvo įrodinėjama ir todėl negali būti konstatuota, kad atsakovas G. G. atliko kažkokius neteisėtus tyčinius veiksmus, susijusius su kreditoriaus (LVPA ir/ar jos teisių perėmėju) klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu Bendrovei sudarant Sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningais veiksmus. Neegzistuojant šiai civilinės atsakomybės sąlygais (neteisėtiems veiksmams) civilinės atsakomybė CK 6.263 str. pagrindu nėra galima. Ieškovas neįrodė patirtos žalos fakto bei jos dydžio, kadangi Bendrovės įsipareigojimas kreditoriaus atžvilgiu per se negali būti traktuojamas Bendrovės vadovo kreditoriui tyčia padaryta žala, nėra aišku, ar ieškovo reikalaujama priteisti žala apskritai yra realiai patirta, kadangi Projekto išlaidoms finansuoti buvo skirtos ne valstybės biudžeto, o iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencijos didinimo programos. Byloje nėra duomenų, kad Bendrovės negrąžinta ir reikalaujama suma būtų grąžinta ES struktūriniam fondui iš valstybės biudžeto. Net jei reikalaujama suma būtų grąžinta ES struktūriniam fondui iš valstybės biudžeto, valstybė būtų įvykdžiusi trečiojo asmens (CK 6.50 str.), t. y. skolininko (Bendrovės) prievolę, ir perimtų reikalavimo teisę į skolininką (Bendrovę) įstatymo pagrindu. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ėmėsi visų teisės aktuose numatytų priemonių įgyvendinti savo reikalavimo teisę skolininko - Bendrovės atžvilgiu. Akivaizdu, kad ieškovas tik įgyvendina Sutarties, o ne delikto pagrindu atsiradusią turtinę reikalavimo teisę, tačiau ją įgyvendina netinkamai, nes Taisyklės aiškiai numato, kad reikalavimo teisė tokiais atvejais turi būti įgyvendinta tik skolininko (paramos gavėjo). Ieškovas nurodo, kad 2018 m. kovo 21 d. raštu kreipėsi dėl skolos grąžinimo į Bendrovę, tačiau ji skolos nepadengė ir neatsakė į pateiktą raštą, tačiau tai savaime nepatvirtina Bendrovės galimybių padengti skolą nebuvimo, kadangi Bendrovė nėra likviduota, nėra jokių duomenų apie Bendrovės turimą turtą ar priverstinį Bendrovės skolos išieškojimą, todėl negalima daryti išvados, kad Bendrovė objektyviai negali grąžinti lėšų ir/ar kokia apimtimi. Kadangi G. G. nėra atlikęs jokių neteisėtų tyčinių veiksmų, kurie būtų nukreipti Bendrovės kreditorių atžvilgiu, taip pat nėra įrodytas pačios Bendrovės objektyvus negalėjimas įvykdyti prievolės, nei faktinis, nei teisinis pagrindas kilti civilinei atsakomybei neegzistuoja. Nesant įrodytiems neteisėtiems veiksmams, žalos faktui ir jos dydžiui, nėra pagrindo kilti ir solidariai atsakovų atsakomybei, vien dėl to, kad visi atsakovai yra / buvo Bendrovės vadovais, nereiškia, kad už Bendrovės prievoles jie turėtų atsakyti pagal solidariosios civilinės atsakomybės taisykles. Dėl solidariosios atsakomybės pažymėtina, jog būtinoji sąlyga atsakovų solidariai atsakomybei kilti – aplinkybių, kad be kiekvieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų visa žala apskritai nebūtų kilusi, nustatymas. Nenustačius minėtos sąlygos, solidarioji atsakomybė dėl objektyvaus bendrininkavimo atsakovams negali būti taikoma. Ieškovui neįrodžius, kad kiekvieno iš atsakovų veiksmai yra būtina tariamai patirtos žalos atsiradimo priežastis, nėra pagrindo kilti jų solidariai atsakomybei. Atitinkamai, nesant įrodytiems jokiems neteisėtiems veiksmams, priežastinis ryšys negali būti preziumuojamas. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimo teisė Bendrovės atžvilgiu atsirado tik 2017 m., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo atsakovo G. G. – vadovavimo Bendrovei pabaigos, atsižvelgiant į tai, priežastinis ryšys šioje situacijoje objektyviai neegzistuoja. G. G. kaltė negali būti preziumuojama nesant įrodytų jokių tyčinių neteisėtų veiksmų. Minėta, jog ieškovas apskritai neįrodinėjo, kad atsakovas G. G. klaidino kreditorių, teikė kreditoriui apgaulingą informaciją ar atliko kitus į konkretų kreditorių nukreiptus nesąžiningus veiksmus, t. y. neįrodinėjo, kad atsakovas padarė tyčinį deliktą.
15. Trečiasis asmuo Ekonomikos ir inovacijų ministerija raštu nurodė, jog neteiks papildomų argumentų ir įrodymų atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 26 d. priimtą nutartį.
16. Trečiasis asmuo VšĮ Inovacijų agentūra (buvęs pavadinimas - Lietuvos verslo paramos agentūra, trumpinama – LVPA, Agentūra) raštu nurodė, kaip įgyvendinančioji institucija vykdė funkcijas, numatytas Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 „Dėl atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“, 10 punkte. Numatytosios funkcijos apėmė projektų tęstinumo priežiūrą, taip pat pažeidimų tyrimų atlikimą ir sprendimų dėl nustatytų pažeidimų, priėmimą. Visos su LVPA atliktu pažeidimo tyrimu projekte „UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“ (projekto kodas Nr. S-VP2-1.3-ŪM-02-K-01-017) susijusios LVPA nustatytos aplinkybės bei nustatyti pažeidimai yra detaliai aprašyti pažeidimo tyrimo išvadoje, kurią su ieškiniu į bylą yra pateikęs ieškovas, todėl sutinka su pareikštu ieškiniu ir jį palaiko.
Šalies argumentai
17. Ieškovas VĮ Turto fondas, gavęs atsakovo G. G. pateikus rašytinius paaiškinimus, nusprendė pateikti papildomus savo rašytinius paaiškinimus. Nurodė, jog žala kaip bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlyga nagrinėjamu atveju atsirado tada, kai paaiškėjo, jog UAB „Idėjų piramidė“ objektyviai negali grąžinti lėšų. Ši įmonė faktiškai jokios veiklos nevykdo, o veikla realiai buvo organizuojama tik Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšų skyrimo (finansavimo) laikotarpyje, t. y., gaunamos lėšos buvo „pravalgomos“ - išsimokami atlyginamai, o galutinio produkto tikėtina realiai net nebuvo siekiama: 2013 m. pabaigoje pasibaigus finansavimui, iš esmės de facto nutraukta įmonės veikla - nebeteikiami dokumentai atsakingoms valstybės institucijoms, projekto užbaigimo adresu UAB „Idėjų piramidė“ nebuvo rasta, jokia veikla nevykdoma, 2014-2016 m. laikotarpyje Bendrovėje buvo 1 darbuotojas, o nuo 2016 m. – nė vieno darbuotojo, nors projekto paraiškoje buvo nurodoma 2013-2015 metais dirbsiant 9 darbuotojus. Ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 4-713 pagrįstumo įmonė administracine teisena neginčijo, kas netiesiogiai vertintina kaip prejudicinis faktas (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Šiuo metu nėra jokių objektyvių aplinkybių tikėtis, jog įmonės veikla bus atkurta ir grąžinta 357 960,75 Eur skola. Ieškovui nežinoma kada tiksliai kompensuojamos (grąžinamos) netinkamai panaudotos ES lėšos iš Lietuvos biudžeto, kadangi ieškovas kaip naujasis kreditorius atlieka tik gana siaurą – skolos išieškojimo funkciją. 2013 metai yra projekto finansavimo pabaigos metai. Paskutinė viešai prieinama metinė finansinė ataskaita Juridinių asmenų registrui taip pat pateikta tik už 2013 metus. UAB „Idėjų piramidė“ 2013 metų balanse nurodyti duomenys sudaro pagrindą teigti, kad Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 2 str. 8 d. pagrindu įmonė de facto buvo nemokumo būklėje, įmonė jau 2013 metais dirbo nuostolingai (4 008 Lt nuostolis). Sutartimi suteiktų lėšų panaudojimas nėra savitikslis, turi būti užtikrinamas investicijų ir veiklos tęstinumas 2013-2016 metais, tačiau matyti, jog nebuvo jokių realių ketinimų po finansavimo pabaigos išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą. Atsakovas G. G. pasirašydamas paraišką ir Sutartį įsipareigojo įgyvendinti projektą, o ne tik gauti finansavimą jam, todėl būtina atitinkamai įvertinti kokių veiksmų ėmėsi (arba ne) atsakovas G. G.. Pasibaigus finansavimui ir įmonei veikiant nuostolingai, įmonės įsipareigojimams viršijant pusę įmonės turto, 2014 metais lapkričio 7 d. nusprendė pats save kaip vienintelis akcininkas atleisti iš vadovo pareigų ir paskirti vadovu D. V., nors egzistavo ĮBĮ 2 str. 8 d. nurodyti pagrindai. LVPA 2017 m. lapkričio 5 d. pažeidimo tyrimo išvada laikytina oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąja galią (CPK 197 str. 2 d.). Po atsakovo G. G. vadovavimo laikotarpio pabaigos pats UAB „Idėjų piramidė“ atstovas T. I. 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu patvirtino, jog galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje po jo užbaigimo numatytos veiklos, būtinos galutiniam projekto tikslui pasiekti ir užtikrinti tolesnį jo konkurencingumą/didinimą, nebuvo vykdomos (pažeidimo tyrimo išvados 7.3 dalies „Su įtariamu pažeidimu susijusi veikla“ 2.8 punktas), t. y. nurodyta, kad jokie sistemos tobulinimo darbai, priešingai negu teigia atsakovas G. G., nebuvo atliekami. 2013 m. gegužės 27 d. baigus finansuoti projektą jau buvo žinomi (nustatyti) trūkumai, o atsakovas G. G. vadovavo įmonei dar daugiau kaip metus po trūkumų nustatymo, tačiau jie nebuvo pašalinti (ištaisyti). Nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiu neva nebuvo įsipareigojimo 2013-2016 metais išlaikyti 9 darbo vietas (dėl šios aplinkybės išsamiai pasisakyta Išvados 7.3 dalyje ). G. G. vadovavimo laikotarpiu jau 2013 m. pabaigoje tebuvo du darbuotojai (direktorius ir finansininkas). Nurodytų neteisėtų veiklų pagrindu konstatuoti pažeidimai (pažeidimo tipas): 14.1. Tęstinumo reikalavimų nesilaikymas; 14.2. Netinkamos finansuoti išlaidos; 14.3. Projekto vykdytojas neteikia informacijos, neleidžia ar nesudaro sąlygų tikrinti projekto įgyvendinimą ir veiklą vietoje, susipažinti su dokumentais, susijusias su projekto įgyvendinimu ir apskaita. Manytina, kad atsakovai D. V. ir N. M. buvo nominalūs vadovai, pagal VSDFV duomenų bazės informaciją V. nuo 2011 m. spalio 10 d. užima VšĮ „Spurtas“ (vaikų futbolo klubo) direktoriaus pareigas, t. y. darbinės veiklos patirtis neturi nieko bendro su UAB „Idėjų piramidė“ veiklos tikslais ir rūšimis (kompiuteriniai verslo sprendimai, programavimo paslaugos); 2015 m. sausio 8 d. jis išdavė įgaliojimą I. I. teikti duomenis Juridinių asmenų registrui, o 2016 m. spalio 5 d. išdavė įgaliojimą advokatui T. I.. Apie atsakovę N. M. VSDFV duomenų bazėje nėra jokių duomenų. Pažeidimai fiksuoti jau G. G. vadovavimo laikotarpyje, dėl pažeidimų tęstinio pobūdžio nėra galimybės identifikuoti dėl kokios būtent pripažintų netinkamai panaudotų lėšų dalies grąžinimo kaltas kiekvienas iš nurodytų įmonės vadovų, tačiau kiekvieno iš jų atskirai atlikti veiksmai (ir/ar neveikimas) būtų pagrindas konstatuoti atskirus pažeidimus, kas sąlygotų Ūkio ministro įsakymą dėl lėšų grąžinimo. Pagal teismų praktiką solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamu atveju būtų nustačius, kad žala atsirado tik dėl visų asmenų veiksmų. Akcentuotina, jog pažeidimo arba neteisėtos veiklos padarymo laikotarpis yra tęstinis - nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. (pažeidimo tyrimo išvada), nurodytu laikotarpiu visi atsakovai kaip UAB „Idėjų piramidė“ vadovai vengė pateikti reikalingus dokumentus ir informaciją, nebendradarbiavo su trečiuoju asmeniu LVP agentūra, ir tarp tokių neteisėtų atsakovų veiksmų yra priežastinis ryšys su atsiradusia žala, kuri susidarė dėl Bendrovės netinkamai panaudotos paramos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes žala atsirado dėl visų atsakovų veiksmų, ir jei bent vienas atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, todėl yra pagrindas pripažinti, kad visų atsakovų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo iš esmės, atsakovų veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su atsiradusia žala, dėl to darytina išvada, jog žala padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, o tai sudaro pagrindą jiems solidariai taikyti civilinę atsakomybę.
18. Ieškovas VĮ Turto bankas papildomai nurodo, kad pirmasis pažeidimo tyrimas buvo inicijuotas 2015 metais (nustatytu terminu iki 2015 m. sausio 31 d. už 2014 metus negauta antroji ataskaita). Šio tyrimo metu pažeidimas nebuvo konstatuotas, kadangi minėta ataskaita nors ir pateikta pavėluotai 2015 m. birželio 19 d., tačiau remtasi Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 4 punktu: pažeidimų tyrimo ir nustatymo tikslas – laiku nustatyti ir ištaisyti pažeidimą. Nustatytos aplinkybės reikšmingos vertinant atsakovų veiksmus užtikrinant UAB „Idėjų piramidė“ veiklos tęstinumą laikotarpyje po finansavimo laikotarpio pabaigos. G. G. 2014 m. lapkričio 6 d. atšaukus save iš vadovo pareigų ir naujuoju vadovu paskyrus D. V., pastarasis realios veiklos, susijusios su pagrindine įmonės veikla - informacinėmis technologijomis nevykdė: 2015 m. birželio 30 d. raštu D. V. informavo, kad UAB “Idėjų piramidė” nurodytas buveinės adresas yra tik formalus buveinės adresas, kurioje veikla nėra vykdoma, visais klausimais, susijusiais su projekto vykdymu, nurodė kreiptis tiesiogiai į atstovą advokatą T. I., o Agentūrai atlikus patikrinimą paskutiniu žinomu UAB “Idėjų piramidė” veiklos adresu (duomenys neskelbtini) įmonė nerasta, registracijos adresu (duomenys neskelbtini) rasta apleista teritorija be pastatų, komunikavimas iš esmės vyko per advokatą, todėl pagrįstai teigtina, kad 2014 m. lapkričio mėnesį įvykęs G. G. atsistatydinimas ir akcijų perleidimas neatitiko išoriškai deklaruojamo pasitraukimo iš pareigų bei akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tikslo, t. y., šalių valia buvo ne perleisti įmonę nuosavybėn ir atlikti valdymo organų pasikeitimą, o sukurti nuosavybės teisės perėjimo D. V. regimybę. Tikrasis atsistatydinimo ir akcijų perleidimo 2014 metais tikslas buvo ne perduoti įmonę atsakovo D. V. nuosavybėn, o G. G. G. galimybę išvengti atsakomybės už poprojektiniame etape reikalavimo laikytis veiklos tęstinumo pažeidimą. Bylos duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog šie asmenys tebuvo statytiniai, jokia reali įmonės veikla po G. G. pasitraukimo iš vadovo pareigų nebuvo tęsiama, ko išdavoje Bendrovei iškelta bankroto byla.
19. Iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą nurodytoje dalyje, Vilniaus apygardos teismas pažymi, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra ieškovo VĮ Turto fondo ieškinys dalyje dėl žalos, kurią sudaro UAB „Idėjų piramidė“ neapmokėta 357 960,75 Eur skola, 9 685,88 Eur delspinigiai, 758,37 Eur palūkanos ir procesinės palūkanos atlyginimas, kurią ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. G., D. V. ir N. M. CK 6.263 straipsnio pagrindu.
20. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl šio CK straipsnio galimo taikymo ginčo santykiams, todėl turi būti įvertinta, ar byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės patenka į CK 6.263 straipsnyje įtvirtinto generalinio delikto taikymo sritį. Ieškovui VĮ Turto bankui nagrinėjamoje byloje kyla pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas, tai yra - kiekvieno iš bendrovės vadovų konkrečius veiksmus ir / ar sprendimus, nukreiptus išimtinai prieš VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą, kurios dabartinis pavadinimas Inovacijų agentūra (toliau tekste trumpinama – LVPA, Agentūra), lėmusius žalos padarymą bendrovės UAB „Idėjų piramidė“ kreditoriui ir ieškovui kaip Agentūros teisių perėmėjui.
21. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, jog 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir administravimo sutartimi Nr. S-VP2-1.3-ŪM-02-K-01-017 (trumpinama – Sutartis) bendrovei UAB „Idėjų piramidė“, kurios vadovu buvo G. G., buvo suteiktos 296 831,82 Eur lėšos projektui „UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“, projekto kodas Nr. S-VP2-1.3-ŪM-02-K-01-017, ir kad dėl administruojančiosios institucijos pažeidimo tyrimo išvadoje konstatuotų pažeidimų administracinio akto (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 4-713) pagrindu Bendrovė turi prievolę Europos Sąjungos fondų suteiktas lėšas grąžinti. Skolos suma, taip pat apimanti palūkanas ir delspinigius, iš Bendrovės priteista įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. papildomu sprendimu (įsiteisėjusios sprendimų dalys).
22. Teismo posėdžio metu ieškovo VĮ Turto bankas atstovas nurodė, jog ieškovas priverstinio teismo sprendimų priverstinio vykdymo nepradėjo (į antstolius nesikreipė). Ieškovas 2021 m. spalio 7 d. išsiuntė skolininkei UAB „Idėjų piramidė“ pranešimą dėl skolos sumokėjimo bei pranešė apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (trumpinama - JANĮ) nustatytas 30 dienų terminui yra pasibaigus skola ieškovui nebuvo sumokėta, ieškovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartimi BUAB „Idėjų piramidė“ iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2022 m. vasario 18 d. (Civilinės bylos Nr. eB2-1253-340/2022, teisminio proceso Nr.2-55-3-01343-2021-1). Ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtintas Bendrovės UAB „Idėjų piramidė“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuriame yra vienas kreditorius – ieškovas VĮ Turto bankas su 296 831,82 Eur antros eilės I etapo finansiniu reikalavimu ir 124 875,35 Eur II etapo reikalavimu, viso – 421 707,17 Eur. 2022 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio UAB „Idėjų piramidė“ kreditorių susirinkimo 7, 8 punktais nutarta kreiptis į teismą dėl Bendrovės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Iš Bendrovės nemokumo administratoriaus kreditorių susirinkimui pateiktos ataskaitos kreditorių susirinkimui matyti, kad Bendrovės turtas ir dokumentai administratoriui perduoti nebuvo (neperduotos taip pat sutartys, buhalterinė atskaitomybė, neperduoti ir kiti dokumentai). Bendrovė bankroto iškėlimo dieną darbuotojų neturėjo, buveinėje įmonė nerasta. Vienintelis kreditorius yra VĮ Turto bankas, kiti kreditoriai savo reikalavimų administratoriui nepateikė (pranešimai nebuvo siunčiamo dėl informacijos apie kreditorius neturėjimo).
23. Liteko duomenimis nustatyta, jog pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu Bendrovės nemokumo administratoriaus teismui buvo pateiktas 2022 m. spalio 20 d., tačiau teismo nepriimtas, pareiškėjui nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 4 d. terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, tačiau joks naujas procesinis dokumentas nustatytu terminu byloje pateiktas nebuvo, todėl 2022 m. lapkričio 8 d. teismas pareiškimą laikė nepaduotu ir nemokumo administratoriui grąžino (Civilinės bylos Nr. eB2-3147-340/2022).
24. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog skolininkės UAB „Idėjų piramidė“ (Bendrovės) turto apimtis bankroto byloje nėra nustatyta.
25. Ieškiniu ir pateiktais papildomais procesiniais dokumentais (dubliku bei rašytiniais paaiškinimais) gysdamas Bendrovės – juridinio asmens valdymo organų narių – atsakovų G. G., D. V. ir N. M. subsidiarią civilinę atsakomybę su Bendrove ir atitinkamai atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovas iš esmės nurodo vieną esminį argumentą - tikėtina, kad teikdama prašymą dėl Europos paramos lėšų suteikimo ir su Agentūra sudarydama 2009 m. rugpjūčio 7 d. finansavimo ir administravimo sutartį, kurios pagrindu Bendrovei buvo suteiktos ES finansinės paramos lėšos projekto („UAB „Idėjų piramidė“ specializuotos autoverslo valdymo sistemos prototipo sukūrimas“) įgyvendinimui, Bendrovė neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, tai yra neketino ir nesiekė Projekto įgyvendinti, siekė tik gauti lėšas. Šį argumentą ieškovas grindžia tuo, kad Bendrovės veikla faktiškai nutrūko 2013 m. pasibaigus Agentūros finansavimui, neteikiami dokumentai atsakingoms valstybės institucijoms, Bendrovė veiklos adresu ir registracijos adresu nerasta, atleisti visi darbuotojai. Ieškovas taip pat nurodo, kad jau 2013 m. Bendrovė buvo nemoki, o Bendrovės vadovų pakeitimas ir akcijų perleidimas atliktas tik siekiant sukurti regimybę bei išvengti asmeninės (atsakovo G. G.) atsakomybės, kadangi nėra duomenų, jog naujieji vadovai (atsakovai D. V. ir N. M.) kaip nors būtų susiję su įmonės veiklos tikslais (rūšimi).
Atsiliepimas
26. Atsakovas G. G. atsiliepime į ieškinį ir papildomais procesiniais dokumentais (tripliku bei rašytiniais paaiškinimais) nurodo, jog ieškovo argumentai neatitinka tikrovės ir yra paneigiami rašytiniais bylos įrodymais, Bendrovė jo vadovavimo laikotarpiu veiklą vykdė, Projekto vystymas buvo apmokamas bendrovės lėšomis, Agentūra pagal sutartį lėšas išmokėjo kompensaciniu principu, t. y. kai išlaidos Prototipo sukūrimui jau buvo patirtos (Sutarties 4 p.). Bendrovė 2013 m. nebuvo nemoki, atsakovo vadovavimo laikotarpiu visi finansinės atskaitomybės dokumentai ir Projekto ataskaitos Agentūrai buvo teikiamos laiku ir teisingos, o Projekto tęstinumas yra verslo nesėkmė.
27. Atsakovai D. V. ir N. M. byloje buvo pasyvūs, pradiniuose procesiniuose dokumentuose pateiktuose per atstovą, iš esmės taip pat nurodė, jog Bendrovės Projekto tęstinumas neįvykdytas dėl verslo nesėkmės.
28. Analizuodamas ginčo šalių nurodytus argumentus, teismas dar kartą pažymi, jog Bendrovės prievolė grąžinti ES fondų suteiktas Projekto įgyvendinimui lėšas kilo dėl Agentūros 2017 m. lapkričio 15 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytų pažeidimų, kurios pagrindu priimtas administracinis aktas (Ūkio ministro įsakymas).
29. Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad vadovaujantis finansavimo ir administravimo sutarties specialiųjų sąlygų 7.2 punktu iki 2017 m. sausio 31 d. atsakovas UAB „Idėjų piramidė“ nepateikė ataskaitos po projekto užbaigimo už 2016 metus. 2017 m. kovo 23 d. Agentūra išsiuntė atsakovo žinomais adresais raštą dėl ataskaitos nepateikimo, tačiau susisiekti su įgaliotais atsakovo atstovais nepavyko, jokios informacijos nepateikė. Galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje po jo užbaigimo numatytos veiklos, būtinos galutiniam projekto tikslui pasiekti ir užtikrinti tolesnį jo konkurencingumą/didinimą, nebuvo įvykdytos šios užduotys: 1) atlikti sistemos išvystymą, parengti sistemos versiją, skirtą platinimui rinkoje, patikslinti techninę dokumentaciją; 2) parengti sistemos aprašą vartotojams; 3) parengti sistemos licencijavimo tvarką, licencijavimo sutartį, parengti ir suderinti kainodaros tvarką; 4) parengto paslaugų diegimo ir gedimų šalinimo procesus; 5) parengti vartotojų aptarnavimo, pagalbos tvarką, priemones, įsigyti reikalingą programinę ir techninę įrangą; 6) paruošti infrastruktūrą programinės įrangos–paslaugos pardavimo atveju; 7) apmokyti darbuotojus; 8) parengti pardavimų skatinimo sistemą; 9) parengti rinkodaros planą. Agentūrai atlikus patikrą vietoje (projekto užbaigimo adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovas nebuvo rastas, jokia veikla nevykdoma (2014–2016 m. www.rekvizitai.lt duomenimis buvo 1 darbuotojas, nuo 2016 m. – darbuotojų neturėjo), nors projekto paraiškoje atsakovas nurodė, kad 2013–2015 metais dirbs 9 darbuotojai.
30. Detalūs pažeidimai nurodyti pažeidimo tyrimo išvados 7.3 punkte. Nurodoma, jog projekto įgyvendinimo pabaigoje gavus galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą Nr. 1 Agentūrai kilo klausimų dėl jos turinio ir dėl projekto komercializavimo. Projekto vykdytojas (Bendrovė) papildomai teikė ataskaitas apie Projekto metu atliktus tyrimus. 2012 m. rugpjūčio 21 d. Agentūros buveinėje įvyko susitikimas su Projekto vykdytojo atstovais, ko pasekmėje sutarta, jog projekto vykdytojas pateiks papildomą informaciją, 2012 m. rugsėjo 3 d. raštu projekto vykdytojas pateikė paaiškinimus dėl Projekte atliktų veiklų bei patirtų išlaidų pagrįstumo ir atitikties nustatytiems reikalavimams. 2012 m. rugsėjo 14 d. Agentūra atliko neplanuotą patikrą projekto įgyvendinimo vietoje (duomenys neskelbtini), kurios metu Prototipas buvo tikrinamas, buvo pademonstruotos sukurtos ERPO Store sistemos, 2012 m. sausio 20 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą (įskaitant autorinių teisių perleidimą) UAB „New Vision Baltija“ veikimą. 2012 m. spalio 17 ir 2012 m. gruodžio 6 d. projekto vykdytojas pateikė papildomą informaciją, dokumentaciją, tyrimą, o 2013 m. gegužės 16 d. lydraščiu pateikė galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos patikslintą variantą Nr. 2. Bendrovės pateikta patikslinta Galutinė Projekto ataskaita Agentūros buvo patvirtinta 2013 m. gegužės 24 d.
31. Pagal Sutarties 7.2 p. atnaujintą redakciją, projekto vykdytojas privalėjo 3 metus po galutinės Projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo dienos kasmet (ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo kalendorinių metų pabaigos) įgyvendinančiai institucijai (Agentūrai) teikti ataskaitą po projekto užbaigimo. Jeigu ataskaita neteikiama ir po priminimo, institucija gali inicijuoti Sutarties nutraukimą ir išmokėtų lėšų arba jų dalies grąžinimą.
32. Bendrovė (projekto vykdytojas) Sutarties ir Taisyklių nustatytą pareigą teikti ataskaitas po Projekto užbaigimo laikėsi netinkamai, vėlesniais laikotarpiais iš viso neteikė: negavusi ataskaitos už 2014 metus, kuri turėjo būti pateikta iki 2015 m. sausio 31 d., Agentūra, kaip nustatyta Sutartyje ir Taisyklėse, 2015 m. kovo 16 d. išsiuntė Bendrovei priminimą. 2015 m. balandžio 8 d. raštu Bendrovė nurodė Agentūrai apie Bendrovės akcininko ir vadovo pasikeitimą, kuriuo tapo D. V., komunikavimui prašė naudoti advokato T. I. adresą, nurodė kontaktinius duomenis. Bendrovė nurodė, jog įsipareigoja vykdyti visas savo prievoles, kylančias iš Sutarties, po atliktos Projekto inventorizacijos pateiks dokumentus, reikalingus Projekto priežiūrai, sudarys galimybę įsitikinti, kad projekto metu sukurtas turtas yra įmonėje, jis toliau tobulinamas turint tikslą jį komercializuoti. Agentūrai pateiktos Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus D. V., išduoti 2015 m. sausio 8 d. įgaliojimas I. I. (teikti dokumentus Juridinių asmenų registrui ir atlikti su tuo susijusius veiksmus) ir 2016 m. spalio 5 d. Įgaliojimas advokatui T. I. (elektroniniu būdu pasirašyti dokumentus ir teikti Juridinių asmenų registrui), galiojantis iki 2025 m., pateikta Atstovavimo sutartis, kuria Advokatui T. I. pavedama atstovauti Bendrovę bylose ir visose institucijose, įstaigose, organizacijose santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, rengti, pasirašyti, pateikti dokumentus, prašymus, gauti dokumentus ir atlikti kitus veiksmus, kurių reikia Bendrovės (kliento) interesų ir teisių įgyvendinimui ir gynimui.
33. Ataskaitą po projekto užbaigimo už 2014 m. Bendrovė Agentūrai pateikė 2015 m. birželio 19 d. lydraščiu, nurodė, kad veikla, kuriai buvo skirtos projekto finansavimo lėšos nepasikeitė, veikla nėra nutraukta (pažymėta); Ataskaitos priede prie rodiklių dėl darbo vietų (tyrėjai, pagalbinis personalas) per 3 metus po projekto įgyvendinimo - nurodyta skaičius 2; taip pat nurodyta, jog rodiklis - pateikti į rinką nauji gaminiai, paslaugos ar procesai per 3 metus po projekto įgyvendinimo skaičius 1 nurodyta rodiklis dar nepasiektas. Teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančio trečiojo asmens - Agentūros atstovai nurodė, jog šie rodikliai turėjo būti pasiekti per 3 metų poprojektinį laikotarpį. Taigi, Bendrovė ataskaitoje nurodė, jog projektiniai rodikliai, kurių turėjo būti siekiama trejų metų poprojektiniu laikotarpiu, 2014 metais nebuvo pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
34. 2015 m. birželio 30 d. Bendrovė informavo Agentūrą, jog Bendrovės adresas yra formalus - veikla juo nėra vykdoma, dėl patikslinto buveinės adreso – nurodyta kreiptis (atstovavimo sutartyje nurodytu) advokato T. I. adresu ir kontaktais. Neplanuotos 2015 m. rugpjūčio 12 d. patikros vietoje Bendrovės atstovas T. I. patvirtino, jog Bendrovė netęsia projekto metu pradėtos veiklos kaip tai buvo numatyta galutinėje projekto įgyvendinimo ataskaitoje – sistemos išvystymo bei versijos skirtos platinimui rinkoje parengimo ir techninės dokumentacijos patikslinimo darbai, sistemos tobulinimo darbai (parengti sistemos aprašą (user guide) vartotojams) atliekami nebuvo, nebuvo parengta ir su kainodaros tvarka suderinta sistemos licencijavimo tvarka ir sutartis ir kiti (anketoje) nurodyti darbai atliekami nebuvo, taigi – sistemos tobulinimo darbai neatlikti, įmonėje darbuotojai įdarbinti nebuvo, o vienintelis darbuotojas yra direktorius. Po patikros vietoje atlikimo, Bendrovės atstovas advokatas 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštu dėl rodiklių neapsiekimo Agentūrai nurodė, jog sistemos tobulinimo darbai nebuvo atliekami dėl ekonominės krizės nulemto automobilių pramonės nuosmukio ir, neatsiradus pirkėjų, sistema neteko perspektyvos rinkoje (Prototipas buvo kuriamas išimtinai Rusijos ir Ukrainos rinkoms), todėl ir nebuvo ekonominės logikos sukurti ilgalaikių darbo vietų. Bendrovės atstovas rašte prašė pakeisti sutartį leidžiant pritaikyti sistemos veikimo pobūdį kitose (ne autoverslo) srityse arba ją nutraukti netaikant sankcijų, kadangi Prototipas buvo sukurtas, tačiau dėl susiklosčiusių ekonominių sąlygų jis negalėjo būti realizuotas ir patiektas rinkai.
35. 2015 m. rugsėjo 11 d. Agentūros pateiktame atsakyme nurodoma, jog Studijoje, kurios pagrindu buvo suteiktas finansavimas, Bendrovės strateginiu tikslu buvo nurodomas autoverslo rinkos dalies didinimas Lietuvoje bei eksporto apimties didinimas Latvijoje, o taip pat eksporto į Estiją, Baltarusiją, Rusiją bei Ukrainą pradėjimas, t. y. buvo planuojama, jog ekonominio sąstingio laikotarpyje tiksline rinka nuo pat projekto pradžios buvo laikomos ES šalys. Kadangi Bendrovė Sutartimi (poprojektiniu laikotarpiu) įsipareigojo nekeisti veiklos, kuriai finansavimo lėšos buvo skiriamos, pobūdžio, įgyvendinimo sąlygų, nenutraukti veiklos, nedalyvauti reorganizavime ir nesilikviduoti, teikti (poprojektines) ataskaitas (paskutinė ataskaita po projekto užbaigimo turi būti pateikta 2017 m. sausio 30 d.), todėl prašoma dėti visas pastangas ir užtikrinti Projekto stebėsenos rodiklių pasiekimą.
36. Agentūros buveinėje 2016 m. vasario 25 d, įvyko susitikimas su projekto vykdytojo (Bendrovės) atstovu advokatu, kurio metu nagrinėtais klausimais nutarta, jog Bendrovė iki 2016 m. kovo 25 d. Agentūrai turi pateikti priemonių, kurių ketina imtis projekto rodiklių pasiekimui iki 2016 m. gegužės 27 d. detalų aprašymą, nurodant įgyvendinimo terminus. Bendrovės atstovo Agentūrai 2016 m. kovo 22 d. rašte nurodyta, jog Bendrovė ketina pakeisti sistemos veikimo pobūdį ir pritaikyti sistemą (Prototipą) platesnei rinkai nei pradinė jos versija, numatyti sistemos patobulinimai leis parengti licencijavimo tvarką ir parduoti pirmą neišimtinę licenciją atitinkamą veiklą vykdančiai bendrovei, kurios pagalba sistema bus integruojama į platesnę rinką, planuojama sukurti dvi darbo vietas (projektų vadovą ir informacinių technologijų specialistą). 2016 m. balandžio 1 d. Agentūros Rašte bendrovei nurodyta, jog nurodytų priemonių aprašymas nėra detalus ir duomenis prašoma pateikti, tačiau nei nurodytu terminu, nei vėliau informacija nebuvo pateikta, paskutinis Bendrovės atstovo advokato vardu siųstas laiškas Agentūroje gautas 2016 m. gegužės 15 d. (nurodoma, jog duomenys bus teikiami).
37. Atkreiptinas dėmesys, jog Agentūros pažeidimo tyrimo išvadoje nurodoma, kad įtariamo pažeidimo tyrimas pradėtas 2017 m. (rugsėjo mėn.); Bendrovės pateikta Galutinė Projekto ataskaita Agentūros buvo patvirtinta 2013 m. gegužės 24 d. Galutinis Projekto mokėjimo prašymas apmokėtas 2013 m. gegužės 27 d. (projekto finansavimo pabaiga). Stebėsenos Projektui numatytų rezultatų rodiklių pasiekimo reikšmės, už kuriuos turėjo būti atsiskaitoma – 2016 m. Dėl pažeidimo Bendrovei nebuvo išmokėtos Projektui skirto finansavimo 8 361,33 Eur lėšos. Pažeidimo tyrimo išvadoje taip pat pateikti duomenys, jog Bendrovės Galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos pateikimo metu 2012 m. Bendrovėje dirbo 4 darbuotojai (apdraustieji), nors Bendrovė Projekto veiklų įgyvendinimo metu deklaravo išlaidas 8 darbuotojų darbo užmokesčiui, iš kurių 6 darbuotojai buvo dirbantys dar iki Projekto pradžios ir 2 priimti pradėjus įgyvendinti Projektą, o 2013 m. gegužės 16 d. pateikdama patikslintą Galutinę projekto ataskaitą (kuri Agentūros buvo patvirtinta 2013 m. gegužės 24 d.), Bendrovė faktiškai turėjo tik 3 darbuotojus; Bendrovės finansininkė I. L. elektroniniu laišku Agentūrai nurodė, jog Bendrovėje ji nedirba nuo 2014 m. birželio mėnesio; vėliau – iki 2016 m. gruodžio mėnesio darbuotojų skaičius sumažėjo iki vieno – direktoriaus, o nuo 2016 m. gruodžio 3 d. darbuotojų skaičius nurodomas 0. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu 2013 – 2015 metais Bendrovė buvo įsipareigojusi įdarbinti 9 darbuotojus bei gauti pajamas, o pardavimų apyvarta turėjo didėti, tačiau šių įsipareigojimų neįgyvendinimo. Išvadoje taip pat nurodyta, jog paraiškoje Bendrovės nurodyta pajamų augimo perspektyva pagal esamus duomenis rodo buvus realia iki 2012 m., t. y. iki tada, kai Bendrovės (projekto vystytojo) sukurta ERPO Store sistema parduota (įskaitant autorinių teisių perleidimą) UAB „New Vision Baltija“. Vėliau – iki 2013 m. pagal Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, JAR pateiktus už 2013 m., matyti pardavimų sumažėjimas.
Motyvuojamoji dalis
38. Iš byloje esančio JAR pateikto Bendrovės 2013 m. balanso matyti, kad Bendrovės turto vertė sudarė 174 465 Lt (50 529,43 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 159 938 Lt (46 321,25 Eur), per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimai) sudarė 159 366 Lt (46 156 Eur). 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė turėjo - 4 008 Lt (1 161 Eur) nuostolį (pardavimo pajamos sudarė 55 253,71 Eur). Aiškinamajame rašte nurodyta, jog Bendrovės veikla – programinės įrangos leidyba, naudojimo konsultacijos ir tiekimas. Bendrovės nematerialųjį turtą sudarė programinė įranga, licencijos.
39. Finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 m. ir už vėlesnius metus JAR nebuvo pateikti.
40. Į bylą pateikta 2014 m. lapkričio 12 d. Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuria G. G. akcijas pardavė D. V.; JAR Bendrovės vieninteliu akcininku ir vadovu atsakovas G. G. registruotas iki 2015 m. sausio 12 d., nuo 2015 m. sausio 12 d, vieninteliu bendrovės akcininku ir vadovu registruotas atsakovas D. V., kurio paskyrimo (išrinkimo) vadovu data nurodyta 2014 m. lapkričio 11 d., o įgalinimų pabaigos data – 2016 m. spalio 6 d. Nuo 2016 m. spalio 14 d. Bendrovės vadove registruota atsakovė N. M., kurios paskyrimo (išrinkimo) data nurodyta 2016 m. spalio 6 d. (JAR duomenimis atsakovė vadove registruota iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo).
41. Atsakovė N. M. 2016 m. iš Lietuvos išvyko į Naująją Zenlandiją, pateikė 2016 gruodžio 1 d. skrydžio bilietus ir deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog 2016 m. lapkričio 15 d. akcininkui pateikė prašymą atleisti ją iš direktorės pareigų.
42. Atsakovas D. G. nuo 2014 m. lapkričio 10 d. pradėjo dirbti UAB iTree Lietuva vyr. konsultanto pareigose (Darbo sutartis, neterminuota).
43. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bendrovės UAB „Idėjų piramidė“ Projekto tęstinumo ir veiklos poprojektiniu laikotarpiu faktiškai neįgyvendino, o pagal Sutartį Projekto numatyti rezultatai – įdarbinti darbuotojus, į rinką pateikti konkurencingumą turėjusį užtikrinti gaminį Projekto įgyvendinimo stebėsenos laikotarpiu 2013 m. – 2016 m. nebuvo pasiekti.
44. Byloje jau buvo konstatuota, jog Bendrovė teisės aktais nustatyta tvarka neskundė nei įgyvendinančios institucijos atliktos Pažeidimo tyrimo išvados, nei administracinio akto, kuriuo jai buvo nustatyta prievolė paramos lėšas grąžinti. Tačiau teismas sutinka su atsakovo G. G. pozicija, jog pažeidimo išvadoje nustatytos faktinės aplinkybės savaime nėra pakankamu pagrindu atsakovų civilinei atsakomybei konstatuoti, tačiau buvo pagrindu Bendrovės sutartinei atsakomybei atsirasti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta pakankamai objektyvių duomenų Bendrovės nemokumui 2013 metais konstatuoti, byloje yra pateiktas Bendrovės skolų (kreditorių) inventorizacijos aprašas ir Skolų įmonei (debitorių) inventorizacijos aprašas 2013 metų duomenimis, tačiau nėra duomenų apie Bendrovės pradelstus finansinius įsipareigojimus, o Bendrovės prievolė grąžinti Agentūrai paramos lėšas, kurių reikalavimo teisę yra perėmęs ieškovas, nagrinėjamu metu dar nebuvo kilusi.
45. Teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu bylos įrodymų viseto vertinimu, nėra pagrindo laikyti įrodytą aplinkybę, jog jau atsakovo G. G. vadovavimo Bendrovei metu teikiant prašymą dėl Europos paramos lėšų suteikimo ir sudarant su Agentūra finansavimo ir administravimo sutartį, kurios pagrindu Bendrovei buvo suteiktos ES finansinės paramos lėšos Projekto įgyvendinimui, Bendrovė ar jos vadovas neketino vykdyti projekte numatytos veiklos, siekė tik gauti lėšas, o akcijų perleidimas buvo fiktyvus. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis nėra nuginčyta, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo vertinimu bylos įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu (iki akcijų perleidimo) Bendrovė iš esmės vykdė sutartį, o esminiai Sutarties pažeidimai, dėl kurių kilo Bendrovės prievolė lėšas grąžinti, iš esmės konstatuoti poprojektiniu laikotarpiu. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę iš esmės patvirtino trečiojo asmens (Agentūros) atstovai, jog pažeidimo išvada pildoma automatizuotu būdu, programoje esantys įvesties pasirinkimai – arba konkretus pažeidimo laikotarpis (data), kuris turi būti pagrįstas atitinkamu konkrečiu faktu ar dokumentu, ko šiuo atveju nebuvo, arba visas poprojektinis laikotarpis – kaip šiuo atveju ir buvo nurodyta (įvesta)). Iš pažeidimo tyrimo duomenų ir trečiojo asmens (Agentūros) atstovų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog Bendrovė laiku nepateikė poprojektinio laikotarpio ataskaitų: pirmoji poprojektinė ataskaita turėjo būti pateikta iki 2015 m. sausio 31 d. - už 2014 veiklos metus, tuo metu Bendrovei vadovavo direktorius atsakovas D. V.. Nors vėluodama, po Agentūros priminimo, Bendrovė per įgaliotą atstovą (advokatą I.) šią ataskaitą pateikė, tačiau vėliau su Agentūra tinkamai nebendradarbiavo ir Projekto komercializavimo bei kitų Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų neišvystė. Ieškovo argumentai, kad nėra duomenų, jog atsakovai D. V. ir N. M. būtų užsiėmę kokia nors profesine veikla susijusia su programinės įrangos kūrinu ar pan., teismo vertinimu taip pat nėra pakankami jų, kaip pažeidusio sutartinę prievolę juridinio asmens valdymo organo narių, civilinei atsakomybei pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį konstatuoti. Byloje nustatyta, kad atsakovas D. V. tiesiogiai su Agentūra nekomunikavo, Bendrovės komunikavimas su Agentūra vyko per įgaliotą atstovą ir galutinai nutrūko 2016 m. gegužės mėnesį. Minėta, kad bendrovė darbuotojų neturėjo. Atsakovės N. M. vadovavimo Bendrovei laikotarpis 2016 m. truko apie mėnesį (spalio – lapkričio mėnesiais) - iki jos išvykimo iš Lietuvos. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė kaip Bendrovės vadovė būtų atlikusi kokius nors juridinę reikšmę turinčius veiksmus. Darytina išvada, jog Bendrovės veikla faktiškai nutrūko 2014 m. antroje pusėje – šiuo metu bendrovėje dirbo tik vienas darbuotojas (tikėtina vadovė), o 2014 m. lapkričio mėnesį (kaip galima suprasti - atleidus vadovę) Bendrovėje darbuotojų nefiksuojama; minėta, jog Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2014 metus JAR nebuvo pateikti. Tačiau ieškovas į bylą nepateikė objektyvių duomenų apie tai, kad Bendrovei pagal Sutartį išmokėtos paramos lėšos visa apimtimi ar iš dalies būtų buvusios panaudotos ne pagal Projekto paskirtį (Projekto finansavimui skirtos lėšos buvo pervestos į Bendrovės sąskaitą, ieškovas galėto teikti Bendrovės sąskaitos išrašą, tačiau šia teise nesinaudojo).
46. Nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė veiklos adresu ir registracijos adresu nerasta ir kad atleisti visi jos darbuotojai, dar kartą patvirtina faktą, kad Bendrovė nuo 2014 m. pabaigos ir 2015 – 2016 metais bei vėliau veiklos (atitinkamai ir Projekto tęstinumo) nevykdė. Sutikrina su atsakovas G. G. pozicija, jog jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu esminiai Sutarties vykdymo pažeidimai nustatyti nebuvo (minėta, jog pažeidimo laikotarpis nuo 2013 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. pažeidimo tyrimo išvadoje parinktas (įvestas) formaliai)), todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo G. G. neteisėtų veiksmų. Sutikrina, kad atsakovų D. V. ir N. M. neveiklume yra pagrindas įžvelgti netinkamą pareigų vykdymą Bendrove, tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokia veika būtų tyčia siekta padaryti žalą konkrečiam kreditoriui (CPOK 178 straipsnis).
47. Minėta, jog kreditorius bendrovės valdymo organui bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais gali pareikšti ieškinį dėl jiems asmeniškai padarytos žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tačiau vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl padaryto dėl jo didelės kaltės. Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog byloje nėra įrodyta, kad konkrečiai atsakovai G. G., D. V., N. M. atliko esminį kreditoriaus klaidinimą ar teikė apgaulingą informaciją Bendrovei sudarant Sutartį su kreditoriumi (Agentūra kaip įgyvendinančia institucija), Sutarties vykdymo poprojektiniu laikotarpiu šie atsakovai su kreditoriumi nekomunikavo. Papildomai pažymėtina, kad byloje objektyviai nėra nustatyta aplinkybė dėl Bendrovės negalėjimo patenkinti kreditoriaus reikalavimo ar jo dalies - atsakovas nurodo, jog Bendrovės Prototipas yra sukurtas ir jis turi atitinkamą finansinę vertę, ieškovas aplinkybės dėl Prototipo sukūrimo byloje neneigė, o jo priklausymo Bendrovei ar šio turto vertės visai neįrodinėjo. Kadangi, viena iš būtinųjų sąlygų įmonės vadovo subsidiariajai atsakomybei su įmone taikyti yra aplinkybė, kad įmonė pati negali patenkinti kreditoriaus reikalavimų, o nagrinėjamu atveju Bendrovės negalėjimas patenkinti kreditoriaus reikalavimų, kaip būtina jos vadovo civilinės atsakomybės sąlyga, nėra tvirtai įrodyta ir akivaizdi (minėta, kad vien formalaus bendrovės nemokumo procedūrų pradžios ar konkrečios stadijos tokiam įsitikinimui pasiekti nepakanka, o Bendrovės bankroto byloje turto apimtis nėra nustatyta).
48. Šiais argumentais teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė esant individualiai kreditoriui padarytos žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu atsakovams taikytinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, todėl tenkinti ieškinio nėra pagrindo (CPK 178 straipsnis).
49. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas įstatymo. Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovai D. V. ir N. M. apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenų nepateikė. Atsakovas G. G. pateikė duomenis, jog byloje patyrė 13 710,53 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas laiko pagrįstomis atsižvelgiant į bylos trukmę bei atstovavimo apimtį, o ieškovo argumentus dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų mažinimo laiko nemotyvuotais ir nepagrįstais, todėl tenkina atsakovo prašymą visoje apimtyje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo VĮ Turto banko (juridinio asmens kodas 112021042) atsakovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 13 710,53 Eur (trylika tūkstančių septyni šimtai dešimt eurų 53 cnt) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.