Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

3. Skunde pažymima, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) taryba 2018 m. gegužės 31 d. įgaliojo Savivaldybė administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių svarstyti ir įvertinti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas. Siekiant išvengti interesų konflikto, Administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 26 d. įsakymu buvo sudaryta komisija švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklai vertinti. Šiuo įsakymu komisijai buvo pavesti ir įvertinti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklą, o tyrimas pradėtas dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms būtent dėl to, kad jis vertino sutuoktinės (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės veiklos ataskaitą. Minėta komisija 2019 m. vasario 26 d. ir vasario 27 d. posėdžiuose vertino atitinkamų savivaldybės įstaigų vadovų 2018 m. veiklos ataskaitas bei priėmė atitinkamus sprendimus, įformintus 2019 m. vasario 26 d. posėdžio protokolu.

Pareiškėjas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) progimnazijos (toliau – ir Progimnazija) direktorės 2018 m. veiklos ataskaitą vertino Progimnazijos mokyklos taryba, kuri ataskaitą įvertino labai gerai. Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas įvertino ir sprendimus dėl šių ataskaitų priėmė 2019 m. vasario 26 d. įsakymu sudaryta komisija. Savo ruožtu pareiškėjas, kaip Administracijos direktorius, nedalyvavo 2018 m. veiklos ataskaitų vertinimo procedūrose ir dėl šių ataskaitų nepriėmė jokių sprendimų. 2019 m. kovo 1 d. įsakymu pareiškėjas tik patvirtino komisijos atliktus Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklos ataskaitų vertinimus. Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklos ataskaitas vertino 2019 m. vasario 26 d. įsakymu sudaryta komisija, kuri ir priėmė atitinkamus sprendimus. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog pareiginės algos kintamąją dalį Progimnazijos direktorei nustatė Savivaldybės meras, o ne Administracijos direktorius. 2019 m. kovo 1 d. įsakymu nebuvo sudaryta jokių išskirtinių sąlygų Progimnazijos direktorei. Akcentuoja, kad jo 2019 m. vasario 27 d. pasirašyta sutuoktinės Progimnazijos direktorės 2019 m. sausio 23 d. veiklos ataskaita ir 2019 m. kovo 1 d. įsakymas nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jam artimo asmens privačiais interesais, t. y. einamomis Progimnazijos vadovo pareigomis.

4. Pareiškėjo įsitikinimu, interesų konfliktas turi būti akivaizdus ir tiesioginis. Nagrinėjamoje situacijoje interesų konfliktas nekilo, todėl pasirašydamas 2019 m. kovo 1 d. įsakymą pareiškėjas neprivalėjo veikti Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytu būdu, t. y. nusišalinti, kadangi, kaip minėta, Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas vertino ir sprendimus dėl jų priėmė komisija. Todėl, pareiškėjo vertinimu, skundžiamas Sprendimas privalo būti panaikintas.

2. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu įgaliojo Administracijos direktorių teisės aktų tvarka: 1) nustatyti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovams metines veiklos užduotis, pagal kurias vertinama švietimo įstaigos vadovo veikla, prireikus jas keisti; 2) svarstyti ir vertinti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas; 3) teikti Savivaldybės merui siūlymą dėl Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo skatinimo, įvertinus švietimo įstaigos vadovo metinę veiklą „labai gerai“ arba „gerai“. Tad Savivaldybės taryba įgaliojo Administracijos direktorių, o ne vėliau paties Administracijos direktoriaus įsakymu sudarytą komisiją, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovams metines veiklos užduotis, pagal kurias vertinama švietimo įstaigos vadovo veikla, prireikus jas keisti ir svarstyti, taip pat vertinti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas.

Tai, kad pareiškėjas sudarė komisiją, kuriai pavedė vertinti švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklą, neatleido jo nuo pareigos, vykdant Savivaldybės tarybos pavedimą, priimti galutinį sprendimą dėl Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų, tarp jų – ir jo sutuoktinės, 2018 m. veiklos vertinimo ir nustatyti kitiems metams skirtas užduotis. 2019 m. kovo 1 d. Administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymas nėra tik nereikšmingas formalumas, jo priimami sprendimai negali būti vertinami kaip techninio darbuotojo atliekamos funkcijos, nes tai būtų netinkamas jo (institucijos vadovo) statuso vertinimas.

3. Atsakovė pabrėžia, kad interesų konflikto situacija yra galima bet kuriame klausimo rengimo, svarstymo ir sprendimo priėmimo etape. Kaip yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, pakanka aptikus formaliųjų viešųjų ir privačių interesų konflikto požymių bei įrodymus, kad asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti.

Taikant Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti, svarbi tik aplinkybė, kad pareiškėjas nenusišalino spręsdamas klausimus, susijusius su savo sutuoktinės Progimnazijoje einamomis pareigomis, o tai, ar pareiškėjas (ar jo sutuoktinė) gavo ar negavo kažkokios naudos, šių nuostatų taikymui teisinės reikšmės neturi. Nėra pagrindo abejoti tuo, jog užimant pareigas valstybinėje tarnyboje, sutuoktinio darbovietė ir joje einamos pareigos suvokiamos kaip privatus interesas.

4. Interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atsiranda nuo momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant) ar gali daryti realų poveikį kitiems asmenims savo ar savo artimųjų interesais. Atlikdamas šiuos veiksmus toks asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas yra bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kad ir koks būtų galutinis sprendimo rezultatas ir kokių padarinių – palankių, nepalankių ar neutralių – jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems asmenims, neturi reikšmės ir sprendimo atitiktis teisės aktams. Įstatymas numato pareigą interesų konflikto atveju asmeniui nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrų. Administracijos direktoriaus funkcijų vykdymas nepanaikina pareiškėjo asmeninės atsakomybės už Įstatymo nuostatų, įpareigojančių nusišalinti nuo procedūrų, susijusių su interesų konfliktą keliančių klausimu, nesilaikymą.

5. 2020 m. gegužės 13 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas, 2019 m. vasario 27 d. pasirašydamas savo sutuoktinės, Progimnazijos direktorės, 2019 m. sausio 23 d. metų veiklos ataskaitą Nr. SR-18 ir 2019 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. A1-325, kuriuo įvertinta ir minėta ataskaita, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendimu VTEK taip pat pasiūlė Savivaldybės tarybai spręsti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui.

5.4. Savo paaiškinime VTEK pareiškėjas nurodė, kad sutuoktinės veiklą labai gerai įvertino ir jos vadovaujamos mokyklos taryba. Atsakovė Sprendime pažymėjo, kad toks švietimo įstaigoje priimtas sprendimas neįpareigoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (Savivaldybės tarybos) ar, šiuo atveju, jos sprendimu įgalioto asmens – Administracijos direktoriaus, priimti tokį patį sprendimą. Atsakovė vertino, kad kilus realaus ar menamo interesų konflikto situacijai, itin svarbus yra paties asmens elgesys, taip pat atitinkamo subjekto informavimas apie galimą interesų konfliktą (ne subjektyvus savo pareigų ir sprendimo reikšmingumo vertinimas). Nusišalinimas yra asmeninė kiekvieno valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga, kuri turi būti išreikšta aktyviais ir aiškiais veiksmais. Duomenų, kad pareiškėjas, įgyvendindamas jam taikomą Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, būtų informavęs savo vadovą apie kilusią interesų konflikto situaciją, t. y. atsiradusią pareigą priimti sprendimus, susijusius su jam artimo asmens privačiais interesais, VTEK neturėjo, jų nepateikė ir pats pareiškėjas.

1. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VTEK Sprendimo, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (žr. šio teismo sprendimo III dalies 5 punktą).

2. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo (ginčui aktualios redakcijos) 1 straipsnyje nurodyta, jog šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Aptariamo Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas. Ši straipsnio dalis gali būti netaikoma institucijos ar įstaigos vadovui sprendžiant su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, jeigu konkrečios išimtys yra numatytos jį į pareigas priimančio ar skiriančio subjekto arba kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos sprendime, kuris yra paskelbtas viešai.

3. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 3-4 dalyse, pagal kurias privatūs interesai yra deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas, o viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Taip pat Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad interesų konfliktas – tai situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Iš šių Įstatymo nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, privatūs interesai iš esmės sutampa su jam artimų asmenų privačiais interesais, tai reiškia valstybės tarnautojo pareigą atliekant tarnybines pareigas žinoti apie tokių privačių interesų egzistavimą, įvertinti galimą privačių interesų įtaką tarnyboje priimamiems sprendimams.

LVAT yra išaiškinęs, kad konstatuoti, jog asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014); valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, sutinkamai su Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta paskirtimi, privalo vengti net šališkumo regimybės (2011 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011; 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013); Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis draudžia atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011); vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, būtina išsiaiškinti tik faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013); Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012).

4. Šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių. Pareiškėjui Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T1-177 buvo pavesta teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovams metines veiklos užduotis, pagal kurias vertinama švietimo įstaigos vadovo veikla, prireikus jas keisti ir svarstyti, taip pat vertinti Savivaldybės švietimo įstaigų vadovų metų veiklos ataskaitas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą Nr. A1-311 „Dėl komisijos sudarymo švietimo įstaigų vadovų veiklai vertinti“, kuriuo sudarė komisiją švietimo įstaigų vadovų 2018 m. veiklai vertinti; 2019 m. sausio 23 d. priimta Progimnazijos direktorės R. M. metų veiklos ataskaita Nr. SR-18. Progimnazijos tarybos pirmininkė pasirašė ataskaitą ir nurodė, jog metų užduotys įvykdytos viršijant lūkesčius, veikla vertinama „labai gerai“. Aptariamą ataskaitą 2019 m. vasario 27 d. pasirašė ir pareiškėjas, taip pat įvertinęs ją „labai gerai“. Tą pačią dieną (t. y. 2019 m. vasario 27 d.) su ataskaita susipažino ir pareiškėjo sutuoktinė, Progimnazijos direktorė; 2019 m. kovo 1 d. pareiškėjas priėmė įsakymą Nr. A1-325 „Dėl švietimo įstaigų vadovų 2018 metų veiklos ataskaitų įvertinimo“ kuriuo įvertino švietimo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų 2018 m. veiklos ataskaitas. Tarp pareiškėjo šiuo įsakymu įvertintų ataskaitų buvo ir pareiškėjo sutuoktinės, Progimnazijos direktorės, ataskaita (žr. šio teismo sprendimo III skyriaus 1-3 punktus). Taigi, šioje byloje kyla klausimas, ar VTEK tinkamai įvertino faktines aplinkybes teisės aktų kontekste.