- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-04
- Bylos Nr.
- TS-109-957/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- G. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 59-216, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. T. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, G. T. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalis ir G. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiam, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, G. T. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir G. T. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, G. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, G. T. Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Be to, G. T. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, buvo subendrintos minėtais Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 10 d. nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu), Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir G. T. paskirta galutinė subendrinta 7 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. rugpjūčio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 16 d. ½ laisvės atėmimo bausmės nuteistasis faktiškai atliks 2016 m. kovo 17 d. Neatliktos bausmės dalis 2015 m. spalio 1 d. – 4 metai, 1 mėnuo, 15 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2015 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. 59-216 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam G. T. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis 2015 m. spalio 1 d. buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti G. T. lygtinio paleidimo iš pataisos namų ir teikė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos sumažinimo: tęsti darbą pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; tęsti mokslą pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos; konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. G. T. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal šešis nuosprendžius, anksčiau teistas 7 kartus. Nuteistajam pagal ankstesnius nuosprendžius įstatymas dėl amnestijos buvo taikomas vieną kartą, lygtinis paleidimas buvo taikomas vieną kartą, įpareigojimų nuteistasis nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu – 15 metų. Nusikaltimui būdingas modelis. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Asmuo yra pilnai atsiribojęs nuo negatyvios aplinkos, kriminalinės subkultūros nesilaiko, atsparus įtakai iš šalies, sugeba atsirinkti, su kuo bendrauti. Nuteistasis teigia niekada nevartojęs narkotikų, alkoholį vartoja retsykiais. Suvokia alkoholio paveikto elgesio žalą geriančiam ir aplinkiniams. Vilniaus pataisos namai neturi duomenų apie nuteistojo priklausomybę psichiką veikiančiomis medžiagomis. Teisės pažeidėjo tarpasmeniniai įgūdžiai adekvatūs, nėra linkęs elgtis impulsyviai, atpažįsta problemines sritis. Turi suformavęs realius ateities tikslus, kurių nuosekliai ir kryptingai siekia. Elgesio pasekmes įvertina tinkamai, problemas sprendžia taikydamas adekvačias strategijas. Kriminalinių ar diskriminacinių nuostatų neužfiksuota. Nuteistasis bendradarbiauja, yra pozityviai nusiteikęs priežiūros ir intervencinių priemonių taikymo atžvilgiu. Pripažįsta visuomenės vertybes. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis G. T. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje dirba, motyvuotas prasmingam užimtumui. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, baustas vieną kartą, nuobauda negalioja. Už gerą elgesį 2015 m. balandžio 14 d. suteiktas paskatinimas – papildomas ilgalaikis pasimatymas. Bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“; „Nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programoje“; 2015 m. gegužės 26 d. dalyvavo konsultacijų kompanijos Grand Partners programoje „Nuteistųjų mokymai. Krizių psichologija“. Nuteistasis Vilniaus pataisos namuose baigė vidurinės mokyklos 9 klasę, turi staliaus specialybę, šiuo metu mokslus tęsia vidurinės mokyklos 10 klasėje. Nuteistasis iki įkalinimo nedirbo, dėl to neturi oficialaus darbo stažo. Vilniaus pataisos namuose nuo 2015 m. gegužės 29 d. dirba ūkio skyriuje tvarkdariu, geranoriškai atlieka nemokamus gerbūvio darbus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje. Vilniaus pataisos namai gavo (duomenys neskelbtini) IĮ raštą, kuris patvirtina, kad nuteistasis bus priimtas dirbti pagalbiniu darbininku. G. T. dirba, uždirbtų lėšų pakanka poreikiams tenkinti, pilnai sugeba valdyti lėšas. Vilniaus pataisos namai turi vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu 2340,71 Eur, išieškota 67,21 Eur. Teismo nuosprendžiu priteista ieškinių suma siekia 37 650 Eur. Socialiniai ryšiai palaikomi su tėvais, sugyventine, draugais, bendrauja laiškais bei telefonu. Nuteistąjį pataisos namuose lanko sugyventinė. Nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ketina gyventi (duomenys neskelbtini) pas draugą J. M.. Į 2015 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. 9-5638(07) dėl nuteistojo gyvenamosios vietos patikslinimo gautas atsakymas, kad nuteistasis G. T. galės gyventi nurodytu adresu. Asmuo sutinka, kad lygtinio paleidimo metu jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. 2015 m. rugpjūčio 11 d. yra išsiųstas raštas Nr. 9-5642(07) Vilniaus apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriui dėl intensyvios priežiūros nuteistajam taikymo. Yra gautas atsakymas apie tai, jog buvo apsilankyta nuteistojo nurodytoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) ir bendrauta su nuteistojo draugu J. M. Buvo išsiaiškinta, kad yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 55 balai. Komisija, įvertinusi šių aplinkybių visumą, taip pat tai, kad nuteistajam dar likusi didelė neatliktos bausmės dalis, ir atsižvelgusi į labai nedidelę padengtą ieškinio dalį, nusikaltimams būdingą modelį, į tai, kad nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas 15 metų, bei į pakankamai aukštą nusikalstamo elgesio rizikos laipsnį, nutarė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. T. nesilaikys įstatymų ir nusikals, todėl G. T. paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti G. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Komisija siūlo nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, kuri būtų vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. T. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą.
Nuteistasis pažymi, jog iš savo atlyginimo savanoriškai moka ieškinį, jo manymu, būnant laisvėje turėtų didesnę galimybę apmokėti ieškinį didesnėmis dalimis, taipogi dirbdamas laisvėje turėtų galimybę ieškinį atlyginti greičiau. Nuteistojo manymu, jis yra atlikęs pakankamai didelę bausmės dalį, per visą bausmės laikotarpį įrodė, kad juo galima pasitikėti, bei tai, kad jis yra pasikeitęs į gerąją pusę ir pasiruošęs, kad jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. G. T. nurodo, jog jis yra suformavęs realius ateities planus ir tikslus, kurių jis nuosekliai ir kryptingai siekia, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir sugyventine, iškilusias problemas sprendžia su pataisos namų administracija taikydamas adekvačias strategijas ir teisėtais būdais. Yra laukiamas šeimos, sugyventinės bei pagyvenusių tėvų. Nuteistojo manymu, jis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę, suvaržymus, bausmės tikslai gali būti pasiekti toliau netaikant jam izoliacijos nuo visuomenės. Jo motyvacija pasikeisti yra didelė ir toliau didėja. Nuteistojo manymu, yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras pasinaudojo įstatymo jam suteikta teise ir nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. T. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji gali būti lygtinai paleisti. Pažymėtina, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.
Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
G. T. Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, tačiau neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, ½ laisvės atėmimo bausmės dalį jis faktiškai atliks tik 2016 m. kovo 17 d. Taigi nuteistasis G. T. nėra faktiškai atlikęs pusės paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, šią bausmės dalį jis atliks tik po daugiau nei keturių mėnesių, todėl vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka įstatyme numatyto formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo.
Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pataisos įstaigoje organizuojamose programose, atliko įvairius gerbūvio darbus, vieną kartą skatintas, mokosi, nuo 2015 m. gegužės 29 d. dirba ūkio skyriuje tvarkdariu, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OAsys programą – 55 balai. Pirmiau nurodytos aplinkybės iš dalies teigiamai apibūdina nuteistąjį, vis tik teigiama nuteistojo charakteristika automatiškai nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad šiuo metu G. T. atlieka septynerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal šešis subendrintus nuosprendžius, anksčiau teistas dar septynis kartus, daugiausia – už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystės, plėšimai, turto prievartavimas, sukčiavimai). Nuteistasis pirmą kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn sulaukęs vos penkiolikos metų, toliau jis sistemingai darė nusikalstamas veikas, jo daromiems nusikaltimams, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, būdingas modelis, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei neturėjo jokios teigiamos įtakos, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms. Pažymėtina, kad ankstesnės nusikalstamos veikos bei netinkamas elgesio modelių pasirinkimas išlieka kriminogeniniais veiksniais. Paskutinių G. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingas visuomenei pobūdis taip pat apibūdina jį kaip pavojingą, linkusį menkinti įstatymo saugomas vertybes, tarp jų ir visuomenės sveikatą, kuriai kyla pavojus plėšimo atvejais. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad išėjęs į laisvę G. T. turėtų darbovietę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau niekuomet nėra oficialiai dirbęs, ir ši aplinkybė jau pirmiau aptartų aplinkybių kontekste sudaro pagrindą abejoti, ar nuteistasis išties pasiryžęs pragyvenimui užsidirbti teisėtais būdais, ar veikiau išlieka rizika, kad būdamas laisvėje jis vėlgi gali rinktis lengvesnius, bet neteisėtus būdus gauti piniginių lėšų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. T. pirmą kartą baudžiamojon atsakomybėn patrauktas būdamas 15 metų, o tai leidžia teigti, jog iškreiptas galiojančių teisės ir moralės normų suvokimas nuteistajam susiformavo dar jauname amžiuje. Šią aplinkybę teismas taip pat vertina neigiamai ir nuteistajam nepalankiai. Teismas atkreipia dėmesį ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, iki skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog G. T. pataisos namuose vieną kartą skatintas, tačiau tuo pačiu jis buvo vieną kartą nubaustas už režimo reikalavimų pažeidimą (kameroje turėjo draudžiamų daiktų), už tai jam skirta penkiolika parų baudos (drausmės) izoliatoriuje (asmens byla T. 2, dalis 2, b. l. 73, 76). Nors drausminė nuobauda nebegalioja, minėtas pataisos įstaigos vidaus taisyklių nepaisymas sudaro pagrindą manyti, jog G. T. nerodė pakankamai pastangų tinkamai ir nepriekaištingai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgia ir į tai, jog dirbdamas pataisos namuose ir užsidirbdamas lėšų, nuteistasis nerodo iniciatyvos, kad ir minimalia dalimi, padengti esamas skolas bei sumokėti teismo nuosprendžiu priteistą sumą. Nors Vilniaus pataisos namai turi vykdomųjų raštų nuteistojo atžvilgiu net 2340,71 Eur sumai, iš nuteistojo išieškota tik 67,21 Eur. Pažymėtina, jog ši suma išieškota priverstinai, o ne sumokėta savo noru. Maža to, pažymėtina, jog teismo nuosprendžiu priteista ieškinių suma siekia apie 37650 Eur. Nors nuteistasis nurodo jog būdamas laisvėje jis galėtų greičiau atlyginti iš jo priteistas sumas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nerodo iniciatyvos savo noru atlyginti padarytą žalą (nors ir uždirbdamas pakankamai lėšų savo poreikiams tenkinti), net ir darant prielaidą, jog nuteistasis laisvėje dirbs, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis savo noru dengs civilinius ieškinius. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, naudojant OASys metodiką, įvertinta 55 balais, t. y. jis priklauso vidutinei rizikos grupei. Toks nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo įvertinimas pirmiau aptartų reikšmingų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog išėjęs į laisvę G. T. pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismo vertinimu, G. T. neatlikta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis yra gana didelė, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, atsižvelgus į pirmiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, o taip pat ir veikų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingą pobūdį, šiuo konkrečiu atveju, neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, kartu sudarytų nebaudžiamumo įspūdį.
Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne mažiausia, bet vidutinė, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis G. T. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas mano, kad G. T. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo teistumų skaičius ir taikyta nuobauda bausmės atlikimo metu. Nuteistasis praeityje daug kartų teistas, jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, amnestija, tai nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė, todėl teismo pasitikėjimo ir įstatymo reikalavimo ateityje nenusikalsti G. T. nepateisino, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą vėl nusikalto.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, nėra teisinio pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį ir jo elgesį apibūdinančių aplinkybių visumą, pakartotinio nusikalstamumo riziką, sprendžia, jog nėra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atitinkamai BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nėra pasiekti ir šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o vien ta aplinkybė, jog nuteistasis laisvėje galimai turėtų didesnę galimybę dengti ieškinį, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu paleisti jį į laisvę anksčiau laiko. Dėl šios priežasties, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 59-216, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pripažintinas teisėtu bei pagrįstu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. T. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 59-216 atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.