- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-40-255/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- M. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kristinos Baškienės ir Savinijaus Katausko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytos dvi laikinojo sulaikymo nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. S. įpareigotas vieną mėnesį po arešto bausmės atlikimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per šešis mėnesius po arešto bausmės atlikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. S. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. jis 2019-08-12, apie 14.00 val., prekybos centro „Maxima“ salėje, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę – sugyventinę R. S., suimdamas jai už rankų ir jas gnaibydamas padarė nukentėjusiajai R. S. poodines kraujosruvas abiejų žastų šoniniuose paviršiuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir pakeisti jam paskirtą arešto bausmę į bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Apelianto manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į kilusio konflikto su sugyventine priežastis ir aplinkybes. Pažymi, jog jokiu būdu nenorėjo tikslingai sukelti skausmo savo sugyventinei, jos pažeminti ar kitaip įžeisti, o tik norėjo ją nuraminti, nes ji konflikto su juo prekybos centre metu garsiai šaukė ir gestikuliavo rankomis, tai matė ir jų mažamečiai vaikai. Taip pat apeliantas nurodo, jog jau yra praeityje baustas už analogišką nusikaltimą, tačiau po to dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, todėl ir įvykio metu, ir dabar suvokia smurtinio elgesio pasekmes. Apeliantas pažymi, jog įvykio metu buvo blaivus ir nevartojo jokių narkotinių medžiagų. Be to, apeliantas nurodo, jog tuo metu su sugyventine buvo įtempti santykiai, jie planavo skirtis. Apelianto tvirtinimu, atlikęs bausmę jis įsidarbins UAB (duomenys neskelbtini) gamykloje darbininku, esant būtinybei, gali pateikti teismui tai įrodančius dokumentus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo M. S. skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su šiuo apeliaciniu skundu, prašo jo netenkinti ir palikti nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. S., vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo kriterijais ir BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, todėl paskyrė teisingą ir pagrįstą bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde nėra ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nesutinkama tik su teismo jam paskirta bausme. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
8. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
9. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad M. S. nusikalto jau ne pirmą kartą, kitos jam paskirtos bausmės atlikimo metu, be to, praeityje teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog paminėtos nuteistojo M. S. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės rodo, kad jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, o anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė nuteistajam nebuvo efektyvi, kadangi jis nesilaikė probacijos sąlygų, dėl to laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į areštą. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo manymui, jog šiuo konkrečiu atveju nuteistajam M. S. bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus arešto bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam M. S. paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę sumažino dar 1/3. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir tinkamai vadovavosi BK VIII skyriuje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis.
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į kilusio konflikto su sugyventine priežastis ir aplinkybes, tačiau kartu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi prasikaltęs. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo smurtavimo priežastys nepanaikina jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo, todėl neturi esminės reikšmės, parenkant jam bausmės rūšį. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, todėl vien tik nusikaltusio asmens norus ar poreikius tenkinanti bausmė ar jos rūšis neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis nuteistojo M. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo laikyti, jog nuteistasis M. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas nepagrįstai, o jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar paskirta pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.