Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Liudvinavičienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Be to, A. A. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 234 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dal, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė ‑ laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (įsiteisėjo 2012 m. balandžio 17 d.). Nuteistajam paskirtos bausmės pradžia – 2002 m. sausio 8 d.

3. Kauno apygardos teisme 2022 m. vasario 25 d. buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Nuteistasis A. A. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam A. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, skiriant 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

5.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, kad 2021 m. sausio 27 d. darytame vertinime jam buvo nustatyti 67 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai, o 2022 m. vasario 14 d. vertinime ‑ 49 balai. Per metus padaryta pažanga – 18 balų. Nuteistasis teigia, kad per visą (daugiau nei 20 metų) bausmės atlikimo laiką neturėjo lėšų valdymo sunkumų, nuolat dalyvavo įvairiuose labdaros projektuose, paaukodamas dalį turimų ‑ gaunamų lėšų (paskutinį kartą 2021 m. gruodžio mėn. Vaikų onkologijos centrui). Nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį neturėjo problemų nei su kitais nuteistaisiais, nei su administracija ar pareigūnais, kas patvirtina, jog jis nestokojo įgūdžių visus iškilusius klausimus išspręsti visiems priimtinu, sutariamu būdu. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu atsisakė bet kokių ryšių su nusikaltimus dariusiais bendrininkais, pilnai supranta ir gailisi dėl padarytų nusikaltimų, kurių pasekmės yra negrįžtamos ir liks visam gyvenimui. Jo darbo stažas skaičiuojamas nuo 1986 m. iki pat sulaikymo 2002 m. sausio 8 d. Nuteistasis pažymi, kad Lukiškių TI-K ir Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje dėl riboto darbo vietų skaičiaus buvo problemiška įsidarbinti. Dar 2014 m. vasario mėn. Lukiškių TI-K padėjo įgyvendinti mezgančių nuteistųjų socialinį projektą ir pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 126 straipsnį tokia individualia veikla administracijos pritarimu užsiima iki šiol, kasmet viską skiria labdarai vaikų, senelių namams.

5.2. Nuteistojo teigimu, BK 51 straipsnis iš viso neapibrėžia, kokiomis lėšomis turi būti atlyginama padaryta žala. Be to, dengiant ieškinius antstoliai, remiantis įstatymu, visas pinigines lėšas, esančias nuteistojo sąskaitoje įkalinimo įstaigoje (taip pat gautas iš artimųjų), įvardina kaip nuteistojo lėšas. Nuteistasis teigia, kad jis neatsisakė įsidarbinti. 2016 metais nuteistasis komisijoje paklaustas, koks jo požiūris į darbą, uždavė komisijai klausimą, ar siūlomas darbas bus su socialinėmis garantijomis, t. y. skaičiuojant darbo stažą ir mokant mokesčius valstybei, tačiau komisijos pirmininkas (A. C.) jį išvarė iš kabineto. Nuteistasis tuo metu ir dabar, vadovaujantis BVK 126 straipsniu, užsiima individualia veikla ‑ mezgimu, kas įstatymiškai apibrėžiama taip pat kaip darbas pataisos įstaigose. 2022 metais atsiradus teisiniam sureguliavimui, tokią veiklą pavyko įregistruoti ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje su galimybe pateikti kasmetinę pajamų deklaraciją, mokėti mokesčius valstybei bei gauti darbo stažą. Dirbantys nuteistieji (ir Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje) tokios galimybės neturi (nemokant mokesčių, negauna darbo stažo).

5.3. 2012 m. spalio 31 d. nuteistajam buvo paskirta nuobauda už naktinio apšvietimo pridengimą. Tuo metu Lukiškių TI-K buvo taip vadinamas „nerašytas susitarimas“ su administracijos pareigūnais, jog naktinį apšvietimą (60-120 W galingumo lemputėmis) „galima“ truputį pridengti, kad nuteistieji galėtų geriau išsimiegoti (kalėjimo psichologinės tarnybos pripažino tai netinkamu apšvietimu ir vėliau remonto metu jis buvo pakeistas). Dėl nuteistojo kameroje taip pridengto apšvietimo pranešimą surašė tuo metu į darbą priimta stažuotoja. Nuteistasis nebuvo pakviestas į svarstymą komisijoje, jam skyrė nuobaudą – papeikimą. Praėjus keliems mėnesiams po paskirtos nuobaudos, nuteistasis kalbėjosi su pataisos įstaigos direktoriumi (V. D.), 2013 m. liepos 7 d. jam buvo paskirtas paskatinimas (padėka) už gerą elgesį, minėta nuobauda buvo panaikinta. 2014 m. spalio mėn. Vilniaus apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą iš Lukiškių TI-K, taip pat ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, pakeitė jam bausmės režimą iš griežčiausio (kalėjime) į lengvesnį ‑ pataisos namuose. Nuteistasis, nuo 2014 m. spalio 31 d. atvykęs į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją (iš Lukiškių TI-K), buvo tik skatinamas ‑ 14 kartų už gerą elgesį, o 2020 m. rudenį perkeltas iš paprastos į lengvąją grupę.

5.4. Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika per metus sumažėjo 18 balų, yra padengti visi gauti iš antstolių ieškiniai, per daugiau nei 20 metų bausmės atlikimo jis buvo baustas tik vieną kartą ‑ papeikimu, ši nuobauda už gerą elgesį panaikinta anksčiau laiko, po 12 metų atliktos bausmės kalėjimo režimu 2014 m. spalio 31 d. jis buvo perkeltas į lengvesnį režimą ‑ pataisos namus, po ko buvo 14 kartų skatintas už gerą elgesį ir 2020 m. rudenį perkeltas į lengvąją grupę. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismo priimta nutartis prieštarauja ir teismų praktikai, kai anksčiau teistiems ar ne kartą drausminėmis nuobaudomis baustiems asmenims, turintiems daug didesnį pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista terminuotu laisvės atėmimu.

5.5. 2022 m. kovo 21 d. Kauno apygardos teismo posėdyje nuteistasis pažymėjo, kad bausmę atlieka 20 metų už padarytus labai sunkius nusikaltimus, dar Lukiškių kalėjimo vienutėje suprato padarytų nusikaltimų neatitaisomą žalą ir pasekmes, kurios liks visą gyvenimą. Visa tai suvokdamas, nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi ir dar kartą atsiprašė visų už padarytas skriaudas. Nuteistasis, suvokdamas teisingumą ir jam skirtą bausmę, visus tuos metus stengėsi ją atlikti be nusižengimų, būti bent kiek naudingas visuomenei bei išlikti žmogumi. Nuteistasis prašė peržiūrėti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos ir pakeisti ją į 10 metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę, per šį terminą pasižadėjo ir toliau bausmę atlikti be nusižengimų, sumažinti pakartotinos nusikalstamos rizikos balus iki minimumo, turėdamas viltį, dar galėtų sugrįžti į visuomenę, būti doru, pilnaverčiu piliečiu. Tokiu atveju nuteistasis į laisvę išeitų būdamas 64 metų, pilnai suprasdamas teisingumą ir turėdamas dar jėgų būti kažkiek naudingu visuomenės nariu.

6. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo A. A. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

8. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

10. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.

11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. A. anksčiau neteistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, buvo 16 kartų skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su sūnumi, tėvais, broliu, seserimi ir jų šeimos nariais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose pataisos įstaigoje organizuojamose pozityvaus užimtumo priemonėse – paskaitose, seminaruose, sporto turnyruose, viktorinose, maratonuose, prisideda prie dekoracijų kūrimo renginiams, vykdo individualią kūrybinę veiklą – mezga, mezginius skiria labdarai, 2021 metais Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo dailidės specialybę. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nors neabejotinai su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektas yra svarbus vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius.

12. Nuteistasis A. A. šiuo metu atlieka bausmę už 30 nusikalstamų veikų. Jis, būdamas dar jauno amžiaus, pakankamai ilgą laiko tarpą (1994-2001 metais) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo („Tulpinių“), ginkluoto šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, be kitų nusikaltimų, taip pat padarė labai sunkius smurtinius nusikaltimus ‑ du pasikėsinimus nužudyti ir 13 baigtų nužudymų, kurie sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes, t. y. buvo atimta gyvybė dvidešimt trims asmenims, padaryti nužudymai žiaurūs, dalis nužudytųjų kūnų supjaustyti, o kūno dalys sudegintos, siekiant nuslėpti nusikaltimus. Nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų ir iš keršto. A. A. buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. A. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. A. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat turi būti įvertinta.

13. Byloje yra ir nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Nors nuteistasis A. A. yra 16 kartų skatintas, tačiau jis 3 kartus pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą baustas drausmine nuobauda už administracijos reikalavimų nevykdymą. Bausmės vykdymo metu A. A. ilgą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai. Nors anksčiau galiojusi (iki 2022 m. sausio 1 d.) BVK 167 straipsnio 3 dalies nuostata numatė, kad nuteistieji iki gyvos galvos gali dirbti tik jei patys pageidauja, tačiau nuteistajam manant, kad jis yra pasirengęs grįžti į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu, turi būti įvertinamas ir jo požiūris į darbą. Be to, darbinė veikla yra viena iš pozityvaus užimtumo formų, mažinanti ir pakartotinio nusikalstamumo tikimybę būnant laisvėje. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo ir nedirba, nors pataisos įstaigos administracija jam siūlė darbą, t. y. nuteistasis nedirbo ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl paties nuteistojo nenoro. 2018 m. vasario 22 d. nuteistajam Drausmės komisijos metu buvo pasiūlytas mokamas darbas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriuje valytojo pareigose, tačiau nuteistasis nepareiškė noro dirbti, atsisakė mokamo darbo (t. 5, d. 2, b. l. 149). Iš nuteistojo priteisti civiliniai ieškiniai yra atlyginti ne paties A. A., nuteistasis pats nedėjo jokių realių pastangų jų atlyginimui, jie buvo atlyginti iš A. A. artimųjų pinigų.

14. Nuteistojo A. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (2022 m. vasario 14 d. tyrimas) pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, taip pat fiksuota nuteistojo daroma pažanga, tačiau socialinio tyrimo išvadoje neaptarti ir nenurodyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, kas leidžia daryti išvadą, kad jie nėra nustatyti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis, dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi lėšų valdymo sunkumai; turima maža darbinė patirtis; buvo įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Suprantama, kad smurtinio elgesio istorijos, būdingo teisės pažeidimų modelio ir praeityje buvusios asocialios grupės įtakos buvimo nuteistasis nepašalins, tačiau kitus kriminogeninius veiksnius nuteistasis gali pašalinti arba ženkliai sumažinti. Šie veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį, mąstysenos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu, todėl sutiktina su apygardos teismo išvada, kad toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, pagrįstai leidžia spręsti, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, nesant riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, o bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu jau pasiekti.

15. Nors nuteistasis A. A. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo posėdyje pažymėjo, jog suprato padarytų nusikaltimų neatitaisomą žalą ir pasekmes, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis šiuo metu kaltę pripažįsta (teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad byla jo atžvilgiu suklastota), bet analizuojant situaciją stebimas gynybiškumas, detalumo vengimas, siekis save pateikti iš gerosios pusės, paneigiant ar nutylint negatyvius paties elgesio faktus ar kitą informaciją, nuteistasis konkrečiai savo atsakomybės neįvardina. Vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis labiau atspindi ir įvardina teigiamus savo bruožus, nors pripažįsta, kad turi tam tikrų trūkumų, tačiau jų nėra linkęs išskirti. Įvertinimo metu pastebima, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą socialinėje aplinkoje. Aptardamas šias aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 21 d. nutartyje teisingai pažymėjo, jog nuteistojo nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, aplinktos įtakos, atsakingumo stoka, įvykdytų veikų nuvertinimas gali būti siejami su jo nusikalstamo bei nustatytas taisykles pažeidžiančio elgesio pasireiškimu, tuo pačiu tikėtina, kad nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą keičiant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir apriboti tam tikras savęs realizavimo galimybes, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo požiūris, mąstymas ir savęs vertinimas dar nesudaro pagrindo manyti, kad pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

16. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, nuteistasis A. A. deda pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei A. A. nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas, pavojingumą, darytina išvada, kad šiuo metu dar nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.