Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Laisima“ N. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. MB „Laisima“ direktorė N. V. pateikė prašymą stabdyti bankroto bylą iki kol bus išspręstas klausimas Lietuvos apeliaciniame teisme dėl 2019 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-579-258/2019, kuria atmestas MB „Laisima“ prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 6 d. sprendimo vykdymo išdėstymo. Nurodė, kad šios bylos yra susijusios, jei bus tenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrindas kelti MB „Laisima“ bankroto bylą atsirastų tik vėliau. Tai reikštų, kad bankroto byla yra iškelta nepagrįstai, atsakovė, jos nariai ir partneriai galimai patirtų žalą dėl nepagrįstai iškeltos bankroto bylos, kadangi atsakovė būtų likviduota be pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

8.3.1. Nutartis iškelti bankroto bylą MB „Laisima“ yra įsiteisėjusi. Todėl visų kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami JANĮ 94 ir 95 straipsnių nustatyta tvarka ir eiliškumu.

8.3.2. Kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės negalėtų sudaryti pagrindo kvestionuoti bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo.

9. Bankroto administratorius M. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. N. V., kaip buvusios MB „Laisima” direktorės, įgaliojimai veikti įmonės vardu, pasibaigė 2019 m. gruodžio 7 d. įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Todėl suinteresuotas asmuo nebeturi teisės teikti atskirųjų skundų įmonės vardu.

9.2. Jokie teisės aktai nenumato galimybės stabdyti bankroto bylos ir procedūros, kadangi toks sustabdymas būtų nelogiškas, be to, pažeistų įmonės kreditorių teises ir interesus, viešąjį interesą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo gautas 2019 m. lapkričio 5 d., t. y. iki JANĮ įsigaliojimo, todėl šiuo atveju taikytinos ginčo klausimo sprendimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

12. Suinteresuoto asmens vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė stabdyti bylą, kadangi ši ir civilinė byla Nr. e2-579-258/2019 yra susijusios ir klausimas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo minėtoje byloje turi esminę reikšmę nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo suinteresuoto asmens argumentu sutinka iš dalies. Nors nagrinėjama ir civilinė byla yra susijusios Nr. e2-579-258/2019, tačiau imperatyvios ĮBĮ, kuris šiuo atveju traktuotinas lex specialis, nuostatos eliminuoja galimybę, taikant CPK 163 straipsnio 3 punktą, stabdyti nagrinėjamą bylą šio sąsajumo pagrindu. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas nustato, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jos skolas; jis skirtas bankrutuojančios įmonės kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015; 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

13. Su kreditorių teisių lygiateisiškumo užtikrinimu susijusi ir bankroto bylos iškėlimo metu galiojusi ĮBĮ 16 straipsnio nuostata, pagal kurią nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Pažymėtina, kad vienintelė įstatyme nustatyta išimtis pagal kurią tokia nuostata netenka galios, yra kai įsiteisėja teismo nutartis nutraukti bankroto bylą. Vadinasi, teismui iškėlus bankroto bylą, nebeturi reikšmės įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, buvęs prievolių kreditoriams vykdymo terminų skaičiavimas, o įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą visi BUAB „Laisima“ prievolių vykdymo terminai suėjo pagal įstatymą ir be bankroto bylą nagrinėjančio teismo sprendimo nebegali būti keičiami.

14. Aukščiau išdėstytas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad iškėlus bankroto bylą visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, įskaitant ir valstybės institucijas, įpareigotas surinkti mokesčius, reikalavimai gali būti tenkinami tik ĮBĮ nustatyta tvarka ir eiliškumu. Tuo tarpu bankroto bylai atsakovei jau esant iškeltai ir teismo nutarčiai dėl to esant įsiteisėjusiai, sprendimo vykdymo išdėstymas kitoje civilinėje byloje negali daryti jokios įtakos nei bankroto bylos atsakovei iškėlimo teisiniam faktui ir (ar) tokio iškėlimo pagrįstumo vertinimui, nei atsakovės kreditorių tenkinimo eilei ar tvarkai. Tokiai išvadai neturi reikšmės aplinkybė, kad bankrutuojanti įmonė turi tik vieną kreditorių. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, bankrutuojanti įmonė ir mažiausiai 2/3 nepatenkintų reikalavimų teisės dalis turintys kreditoriai (arba vienas kreditorius, jeigu kitų kreditorių nėra) gali sudaryti taikos sutartį ir jos pagrindu bankroto byla būtų nutraukta (ĮBĮ 28 ir 29 straipsniai).

15. Taigi, nors tarp nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. e2-579-258/2019 yra tam tikras sąsajumas, šiuo konkrečiu atveju jis neturi jokios teisinės reikšmės ir (ar) įtakos bankroto procesui vykstančiam šioje byloje, įskaitant galimybę remiantis šiuo sąsajumu stabdyti nagrinėjamą bylą pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi priimta, civilinėje byloje Nr. e2-579-258/2019, atsisakė tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla ir į šioje byloje nustatytas aplinkybes.

16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Atskirąjį skundą atmetus, yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tačiau, ieškovei nepateikus šių išlaidų faktą ir dydį patvirtinančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.