- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- TS-19-1015/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Nuteistasis
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-3 Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 str. 1d., 215 str. 1d. ir nuteistas dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaitytas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. gegužės 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės vykdymo pradžia: 2016 m. gegužės 21 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2018 m. lapkričio 21 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2017 m. kovo 21 d. Neatliktos bausmės dalis: 2018 m. sausio 25 d. – 9 mėnesiai 26 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 59-3 nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (56 balai), didelį teistumų skaičių, nusikaltimams būdingą modelį (plėšimas, vagystės, nepilnai pripažįstamą kaltę), gyvenimo stilių ir draugus laisvėje: nusikaltimą padarytą su bendrininku, dažną laiko leidimą destabilizuojančioje aplinkoje (pvz., susitinka su kriminalinį elgesį palaikančiais draugais, nesaikingai vartoja alkoholį), piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis - didžioji dalis nusikaltimų, taip pat ir smurtiniai, yra padaryti esant apsvaigusiam nuo alkoholio, emocinę gerovę - žemą saviveiksmingumą ir menką atsparumą destabilizuojančiai aplinkai, savivokos stoką bei kategorišką psichologinės intervencijos atsisakymą, į mąstymą ir elgesį - nuteistojo impulsyvumą, agresyvų (smurtinį) elgesį, įžvalgos problemas ir jų sprendimo įgūdžių stoką, trumpalaikės naudos siekimą ir nepakankamą savo poelgių pasekmių įvertinimą, nuostatas - savo nusikalstamą elgseną yra linkęs pateisinti, minimizuoti; elgesį bausmės atlikimo metu - 2 kartus pažeistus režimo reikalavimus, nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, neskatintas, pataisos namuose nedirba, išsilavinimo stoką, oficialaus darbinio stažo stoką, silpną motyvaciją keistis bei padarė išvadą, jog A. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo, teisingumo principo įgyvendinimo ir sudaro pagrindą manyti, kad A. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 59-3 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad nutarimas priimtas nepagrįstais manymais ir prielaidomis. Jis turi gyvenamąją vietą, aktyviai palaiko ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvavo socialinės reabilitacijos, adaptacijos, socialinio švietimo programose, priklausomų žmonių įžanginėje grupėje. Mano, jog skundžiamas nutarimas yra ydingas, prieštarauja bendriesiems teisės principams ir įstatymo reikalavimams, kuriuose yra numatyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Lygtinio paleidimo institucija sukurta kaip priemonė, suteikianti nuteistajam galimybę grįžti į bendruomenę, įrodyti savo naudingumą jai. Ji ne tik formuoja nuteistojo socialinės atsakomybės jausmą, bet ir taupo valstybės lėšas, nes paleidžiant nuteistąjį lygtinai gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja motyvacija būti laisvėje. Vien tik įkalinimo įstaigų perpildymas, kaip viena iš nepriimtinų kalinimo sąlygų, pastaraisiais metais yra konstatuotas šimtuose administracinių teismų sprendimų. Tad situacijos tragiškumas yra akivaizdus ir lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neišvengiamas. Teismo praktika eina tuo keliu, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis taip pat nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės bei nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jos daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti, neizoliavus jo nuo visuomenės. Patenkinus skundą, A. B. įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu jis nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdys įstatymo numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 3 dalis numato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra BVK 158 straipsnyje numatytų aplinkybių, kurioms esant, asmenys negali būti lygtinai paleidžiami.
Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
Nuteistasis A. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą spręsti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, vien formalių lygtinio paleidimo kriterijų nepakanka, taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Susipažinus su teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis A. B. praeityje teistas 10 kartų, dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino iš dalies. Nusikaltimai nesunkėja, yra nusikaltimų modelis. A. B. Lygtinio paleidimo komisijoje svarstomas antrą kartą. 2017 m. rugsėjo 28 d. jis buvo pristatomas Lygtinio paleidimo komisijai, kuri nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino Komisijos nutarimą, todėl Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti mokymąsi vidurinėje mokykloje, atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose.
Nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo įvykdė nepilnai: jis tęsia mokymąsi vidurinėje mokykloje (7 klasėje), savanoriškai atliko gerbūvio darbus (2017 m. gruodžio 28 d. išvalė langą ir išplovė džiovyklą), dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, lanko AA užsiėmimus, tačiau su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais nesikonsultavo. Taip pat nuteistasis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonių programoje. 2017 m. rugpjūčio 5 d. baigė „Įžanginę grupę“. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje mokosi 7 klasėje ir Komunalinių paslaugų mokykloje suvirintoju. A. B. palaiko ryšius su motina, broliais ir draugais, su kuriais bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymų metu nelankomas. Po paleidimo planuoja gyventi pas motiną adresu Krymo g. 42-12, Šiauliuose. Nuo 2014 m. iki nusikaltimo padarymo jis neoficialiai dirbo Švedijoje vidaus apdailininku. Teigia, kad iki šiol bendrauja su paskutiniu savo darbdaviu ir po bausmės atlikimo tikisi būti priimtas į darbą. Pataisos namuose A. B. nedirba, gauna pinigines perlaidas ir turi pakankamai pinigų kasdieniams išlaidoms apmokėti. Visos šios aplinkybės, išskyrus atsisakymą konsultuotis su įstaigos psichologu, be abejonės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.
Tačiau iš teismui pateiktos asmens bylos taipogi matyti, kad didžiąją dalį nusikaltimų, tame tarpe ir smurtinių, A. B. padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į specialistų rekomendacijas, jis dalyvavo psichoedukacinėje psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo programoje „Įžanginėje grupėje“ ir supranta, kad apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje tampa lengviau išprovokuojamas, sunkiau kontroliuoja savo elgesį, dažnai nesuvaldo pykčio, vis dėlto, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, jis yra linkęs pateisinti savo alkoholio vartojimą, nesupranta poreikio jį kontroliuoti ir mažinti. Nuteistojo alkoholio vartojimo elgesys bei silpna ir ambivalentiška motyvacija keisti alkoholio vartojimo įpročius yra kriminogeniniai veiksniai, įtakojantys jo nusikalstamą veiką. Nors A. B. nusiskundimų dėl savo psichologinės būsenos neišsako, yra linkęs atsisakyti psichologinių intervencijų, teigdamas, jog psichologinių problemų neturi, jaučiasi galintis susitvarkyti su kasdieninėmis užduotimis, tačiau stebima pasitikėjimo savo galimybėmis stoka, menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai. Taip pat jis stokoja savivokos, įžvalgos apie galimą savo poelgių pavojingumą ir poveikį aplinkiniams. Žemas nuteistojo saviveiksmingumas ir menkas atsparumas destabilizuojančiai aplinkai, savivokos stoka bei psichologinių intervencijų atsisakymas yra kriminogeniniai veiksniai, įtakojantys jo nusikalstamą veiklą.
Pagal pateiktą informaciją, nuteistasis taip pat yra linkęs pasiduoti kitų įtakai, orientuotis į trumpalaikę naudą, neįvertinant ilgalaikės perspektyvos. Jam būdingas impulsyvus elgesys, prieš imdamasis veiksmų nesvarsto, nenumato savo elgesio pasekmių, dažnai kartoja tas pačias klaidas, neįvertina ankstesnio patyrimo. Nuteistasis turi sunkumų tiek atpažindamas jam kylančias problemas, tiek jas spręsdamas, stokoja savivokos, pasak nuteistojo, vykdydamas paskutinį nusikaltimą, suprato, jog pažeidžia įstatymą, tačiau nesitikėjo, kad bus nubaustas. Dėl savo poelgių yra linkęs atsakomybę perkelti išoriniams veiksniams (aplinkybėms, draugų įtakai ir pan.), savo nusikalstamą elgesį minimizuoja, pateisina atsakomybės neigimu, neįvertina galimybės nuspręsti ir pasirinkti pačiam naudingą elgseną. Siekdamas savo tikslų linkęs naudoti agresyvų, smurtinį elgesį (ne kartą yra teistas už smurtinius nusikaltimus), pats neigia savo agresyvų elgesį, skeptiškai vertina galimybę dalyvauti psichoedukacinėse smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nuteistojo impulsyvus, agresyvus (smurtinis) elgesys, įžvalgos apie problemas ir jų sprendimo įgūdžių stoka, trumpalaikės naudos siekimas ir nepakankamas savo poelgių pasekmių įvertinimas yra kriminogeniniai veiksniai, įtakojantys jo nusikalstamą veiklą.
Nurodoma, kad bendrai nuteistasis kriminalinį elgesį vertina kritiškai, tačiau savo nusikalstamą elgseną yra linkęs pateisinti, minimizuoti. Diskriminacinių nuostatų nereiškia. Priešiškų nuostatų visuomenės atžvilgiu neturi. Iš esmės norėtų būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Nuteistasis taikosi su priežiūros sąlygomis - Vilniaus PN neturi drausminių nuobaudų, 2016 m. Šiaulių TI yra du kartus baustas už turto gadinimą, nuobaudos negaliojančios. Savo nusikalstamos elgsenos pateisinimas yra kriminogeninis veiksnys, įtakojantis nusikalstamą veiklą.
Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 56 balai, iš jų 25 balai yra statiniai, dinaminiai veiksniai – 31 balas. Po praeito svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje rizika sumažėjo 7 balais (buvo nustatyti 63 balai), tačiau, kaip jau buvo minėta, rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo nuteistasis įvykdė nepilnai (nesikonsultavo su įstaigos Psichologinės tarnybos darbuotojais), o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad jis nedėjo maksimalių pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką, be to, įvertinus dinaminių veiksnių balų skaičių, akivaizdu, kad nuteistasis turi realias galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme dar intensyviau.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 59-3 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu (be kita ko, nors galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau neturi ir paskatinimų), kitus asmenybę apibūdinančius duomenis, vieningą komisijos narių nuomonę netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog A. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad nuteistasis, būdamas paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas A. B. skundas dėl Komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-3 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. sausio 29 d. nutarimo Nr. 59-3 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.