- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-21
- Bylos Nr.
- A-180-516-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. KS-20, kuriuo nuspręsta, kad Viešosios įtaigos (toliau – ir VšĮ) Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius J. P. , pavesdamas sau pavaldiems darbuotojams susirašinėti su asmenimis, viešinančiais informaciją apie klinikų veiklą, pasinaudojo savo pareigomis, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimus, ir tokiais veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. balandžio 19 d. keletas visuomenei žinomų medikų, Kauno moterų sveikatos draugija „Alma“ bei kiti asmenys kreipėsi į Ministrą Pirmininką A. Brazauską, nurodydami, jų manymu, neigiamas VšĮ Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų pasekmes. Šiuose kreipimuose buvo išdėstyta daug tiesos neatitinkančių teiginių, todėl pareiškėjas pavedė Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojams susirašinėti su asmenimis, viešinančiais informaciją apie klinikų veiklą. Šis pavedimas nepagrįstai pripažintas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Nepagrįsta ginčijamo sprendimo išvada, kad pareiškėjas, gindamas vadovaujamos įstaigos interesus, turėjo, vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu, kreiptis į teismą. Bylinėjimasis teisme reikalauja didelių išlaidų, be to, tai būtų žmonių persekiojimas už kritiką. Pažymėtina, kad klausimo, ar gerai, kad įvykdyta reorganizacija – Kauno onkologinė ligoninė prijungta prie Kauno medicinos universiteto klinikų – atsakovas iš viso negalėjo svarstyti, kadangi ligoninių organizacija atlikta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Kauno medicinos universiteto rektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.V-271/V-124, šis įsakymas yra galiojantis. Pripažinti pareiškėją pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalį nebuvo nei vienos sąlygos – atsakovas nenustatė nei turtinio, nei neturtinio asmeninio intereso, kurį pareiškėjas būtų turėjęs, išduodamas pavaldiems darbuotojams įgaliojimą susirašinėti su ligoninių reorganizacijos kritikais. Teiginys, kad įgaliojimo išdavimas ir galimas Kauno medicinos universiteto klinikų reputacijos ar reorganizacijos palaikymas iš Ministro Pirmininko pusės yra privatus interesas, – nepagrįstas. Įstaigos turi teisę ir pareigą ginti savo teisėtus interesus, ir tai nėra privatus interesas. Nei pareiškėjas, nei Kauno medicinos universiteto klinikų darbuotojai nedarė poveikio Ministrui Pirmininkui, kad būtų priimtas koks nors sprendimas. Priešingai, to, rašydami laiškus, siekė reorganizacijos oponentai, tačiau jų veiksmuose jokių etikos pažeidimų nebuvo įžvelgta. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Šių įstaigų vadovams jokie teisės aktai nesuteikia viešojo administravimo įgaliojimų. Vidaus administravimo įgalinimai yra skirti užtikrinti tik įstaigos funkcionavimą, todėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas jam netaikytinas. Aplinkybė, kad Kauno medicinos universiteto klinikos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto, esmės nekeičia, nes iš valstybės biudžeto yra finansuojama daug institucijų, taip pat ir privačių subjektų, pvz., uždarųjų akcinių bendrovių, ūkininkų, bankrutuojančių įmonių, todėl šis kriterijus sprendžiant, ar minimas įstatymas taikytinas, nėra tinkamas. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija niekada nebuvo įtraukusi ligoninių vadovų į sąrašą pareigybių, kurias užėmę asmenys turi pateikti deklaracijas dėl viešų ir privačių interesų derinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nereikalauja, kad asmenys, kuriems daromas poveikis, dirbtų valstybinėje tarnyboje ir turėtų įgalinimus priimti suinteresuotam asmeniui naudingus sprendimus. Jie gali būti tarpininkai, galintys daryti įtaką valstybės pareigūnui dėl palankaus sprendimo. Prie valstybės tarnyboje dirbančių asmenų priskiriami ir asmenys, dirbantys įstaigose, kurios lėšas gauna iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas neskiria, ar asmuo turi viešojo ar vidaus administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas dirba generaliniu direktoriumi didžiausios Lietuvos medicinos įstaigos – Kauno medicinos universiteto klinikų, teikiančių specializuotas ir kvalifikuotas pirminės, antrinės bei trečiosios sveikatos priežiūros ambulatorines ir stacionarines paslaugas visos Lietuvos gyventojams. Tam, kad užtikrintų klinikų veiklą, jis turi vidaus administravimo įgaliojimus. Aplinkybė, kad šios pareigybės nėra sąraše pareigų, kurias užimančių asmenų deklaracijos yra kasmet teikiamos atsakovui, neturi reikšmės. Asmenys, kurių nėra šiuose sąrašuose, deklaracijas teikia įstaigos vadovui. Pažymėtina, kad prie valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų pareiškėjas priskiriamas ir kaip Seimui atskaitingos Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas. Kauno onkologijos ligoninės prijungimu prie Kauno medicinos universiteto klinikų pareiškėjas neabejotinai buvo suinteresuotas, kadangi onkologinių ligonių gydymui iš valstybės skiriama žymiai daugiau lėšų, nei kitiems ligoniams. Tokiu būdu į Kauno medicinos universiteto klinikas suplūsta daugiau lėšų, kurių skirstyme, kaip Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narys, dalyvauja ir pats pareiškėjas. Tai ir yra jo asmeninis neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams, atliekant tarnybines pareigas. Pareiškėjo siūlymas įžymiems mokslininkams, kurių parašai gali būti svarbūs Ministrui Pirmininkui svarstant ligoninių restruktūrizavimo klausimus, atsiriboti nuo kreipimosi į Vyriausybę autorių ir atsiųsti tokio atsiribojimo kopiją, Komisijos pagrįstai buvo laikomas poveikio darymu, siekiant užglaistyti neigiamus ligoninės prijungimo padarinius.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino – panaikino Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m gegužės 11 d. sprendimo Nr.KS-20 1 punktą, kuriuo nuspręsta, kad Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų generalinis direktorius J. P. , pavesdamas sau pavaldiems darbuotojams susirašinėti su asmenimis, viešinančiais informaciją apie klinikų veiklą, pasinaudojo savo pareigomis, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimus, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėtinas tik Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2006 m. gegužės 11 d. sprendimo dalies, kuria pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas (ginčijamo sprendimo 1 p.), kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, tik šią sprendimo dalį jis ginčija.
Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo taikymo
Teismas, aiškindamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 1 bei 2 straipsnių nuostatas, taip pat VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų įstatų 1, 21, 23 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad klinikų generalinio direktoriaus pareigos yra visiškai atitinkančios asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje pareigoms Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme. Teiginys, kad pareiškėjui šis įstatymas netaikomas todėl, kad jis neturi viešojo administravimo įgaliojimų, – nepagrįstas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nėra nustatęs, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, kuriems taikomas šis įstatymas, privalomai turėtų viešojo administravimo įgaliojimus. Valstybės politikai, pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, išvardinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, turi atlikti valdžios atstovo funkcijas arba turėti administravimo įgaliojimus. Pareiškėjas valdo ir yra atsakingas už valstybės patikėto turto ir finansinių išteklių panaudojimą, nustato darbuotojų etatus, sudaro darbo sutartis, VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų vardu pasirašo dokumentus, t.y. turi plačius administravimo įgaliojimus ir patenka į asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ratą.
Dėl pareiškėjo veiksmų, pripažintų sukėlusiais interesų konfliktą
Teismas nurodė, kad pareiškėjo veiksmai – įgaliojimo parašymas, pavedant vadovaujamos įstaigos darbuotojams atstovauti VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikoms ir susirašinėti su fiziniais asmenimis, viešinančiais informaciją apie klinikų veiklą, taip pat siekis sušvelninti neigiamą visuomenės dalies požiūrį į Kauno onkologinės ligoninės prijungimą prie jo vadovaujamos įstaigos, išdėstant savo, kaip jos vadovo bei kitų kolegialių institucijų nario, požiūrį bei argumentus, ir tuo siekiant paveikti ligoninių reorganizacijos kritikų ar Ministro Pirmininko nuomonę, – neabejotinai yra atlikti kaip VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų vadovo bei valstybės tarnyboje dirbančio asmens. Tačiau, teismo teigimu, atsakovas šiuose pareiškėjo veiksmuose jo asmeninio suinteresuotumo – turtinio ar neturtinio – neįvardijo. Tai, kad VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų direktorius per įgaliotus asmenis siekė įrodyti ligoninių reorganizavimo padarinius esant teigiamais, įrodyti Ministrui Pirmininkui, kad reorganizacija vyksta sklandžiai, nesudaro pagrindo teigti, kad šia veikla pareiškėjas buvo asmeniškai suinteresuotas. Tokie veiksmai susiję su pareiškėjo pareigų atlikimu ir juos vertinti būtų galima tarnybinės veiklos prasme. Atsakovo argumentas, kad prie asmeninio suinteresuotumo reikia priskirti pareiškėjo siekį išsaugoti savo reputaciją, būti didesnės gydymo įstaigos vadovu, gauti šiai įstaigai finansuoti milijonines sumas ir jomis disponuoti, važinėti stažuotis po užsienio valstybes naudojantis vadovo padėtimi, – nepagrįstas. Teismo nuomone, išvardinti siekiai būdingi bet kuriam valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui, jei tai įeina į jo pareigas ir jei jis savo pareigas siekia atlikti kiek įmanoma tinkamiau. Kad pareiškėjas būtų viršijęs savo tarnybinius įgaliojimus, atsakovas nenustatė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo suinteresuotumo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme byloje minimuose pareiškėjo veiksmuose nebuvo nustatyta. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas įgaliojimą, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo asmeninį suinteresuotumą patvirtinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde dėstomi šie argumentai:
1) Nors VšĮ Kauno onkologijos ligoninės prijungimas prie VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo plane nebuvo numatytas, tačiau pareiškėjas tam rengėsi ir klinikose jau keli metai onkologiniams ligoniams buvo teikiamos geriau apmokamos gydymo paslaugos. Kai tik Kauno medicinos universiteto profesorius Ž.Padaiga tapo sveikatos apsaugos ministru (J. P. šiame universitete dirbo prorektoriumi), 2005 m. pabaigoje ligoninės prijungimas buvo įvykdytas. Pareiškėjo siekis prisijungti, jo žodžiais, „nugyventą ligoninę“, kad būtų galima gauti daugiau pinigų, disponuoti milijoninėmis lėšomis ir naudotis didelės įstaigos vadovo privilegijomis ir yra tas asmeninis neturtinis suinteresuotumas, apie kurį kalbama Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje 2 straipsnio 2 dalyje.
2) Pareiškėjas, suvokdamas, kad įžymių mokslininkų nuomonė dėl gydymo įstaigų sujungimo gali būti svarbi Ministrui Pirmininkui priimant sprendimą dėl ligoninės prijungimo padarinių įvertinimo, ėmėsi priemonių savo oponentus nutildyti. Per savo įgaliotus atstovus pareiškėjas šiems mokslininkams pasiūlė artimiausiu metu raštu atsiriboti nuo kreipimosi į Vyriausybę autorių ir Kauno klinikoms atsiųsti tokio atsiribojimo kopiją. Toks kalbėjimo tonas su garbiais žmonėmis, taikant net ir bendražmogiškas etikos normas, vertintinas kaip neetiškas. Taip reaguoti į kritiką demokratinėje visuomenėje nepriimtina, o tokie pareiškėjo veiksmai, priešingai nei teigiama teismo sprendimo motyvuose, į jo, kaip įstaigos generalinio direktoriaus, pareigas neįeina. Komisija pagrįstai šiuos pareiškėjo veiksmus laikė poveikio darymu, siekiant užglaistyti neigiamus VšĮ Kauno onkologijos ligoninės prijungimo prie VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų padarinius.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Iš Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2, 4, 6 straipsnių nuostatų matyti, kad ,,asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas“ šiame įstatyme reiškia, valstybės tarnautojo rūpinimąsi savo ar artimųjų akcijomis kokioje nors bendrovėje, butu, žemės sklypu. Asmeniniu suinteresuotumu nelaikomas valstybės tarnyboje dirbančio asmens rūpinimasis viešosios įstaigos, kurioje tarnautojas dirba, gerove ir dalykine reputacija.
2) Vyriausybė jokio sprendimo nepriiminėjo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovė nenurodė, koks sprendimas, kaip, kokių asmenų ir kokių interesų atžvilgiu turėjo ar galėjo sukelti interesų konfliktą. Taip pat nenurodoma, kokiomis galiomis pareiškėjas pasinaudojo rašydamas įgaliojimą klinikų pareigūnams. Vykdydamas VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus, o ne kokias nors kitas pareigas, pareiškėjas atliko savo, kaip įstaigos vadovo, prievolę – inicijuoti institucijos, kuriai vadovauja, dalykinės reputacijos teisėtą gynybą.
Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas palaikė apeliacinį skundą, o pareiškėjas jį prašė atmesti.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą teisingai: tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 57, 81, 86-87 str.).
Viešų ir privačių interesų derinimo įstatymo tikslas – siekis suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (1 str.). Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalys). Įstatymo 13 straipsnio 1 dalis draudžia asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, naudoti savo pareigas, galią ir vardą, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą. Kaip jau minėta, interesų konflikto sąvoka siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimų giminaičių ar šeimos narių) turtiniu ar neturtiniu interesu. Taigi nors 13 straipsnio 1 dalyje minimas ,,interesų konfliktas“, kurį gali sukelti šiame straipsnyje įvardinti draudžiami veiksmai, nekonkretizuotas, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo normų visetas leidžia daryti išvadą, kad čia (13 straipsnio 1 dalyje) nurodytas interesų konfliktas siejamas su privačiais ir viešaisiais interesais. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino faktines aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas nenusijęs su jo paties (jo artimų giminaičių, šeimos) privačiais interesais. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo ir jo atstovo teisme nurodyta aplinkybė – pareiškėjo siekis, sujungus jo vadovaujamas Klinikas ir Onkologijos ligoninę, gauti geresnį finansavimą ligoninei, nepatenka į privačių interesų sąvoką. Rūpinimasis viešosios įstaigos gerove – nėra rūpinimasis privačiais interesais. Kitos atsakovo nurodytos aplinkybės – neva pareiškėjas, siekdamas sujungti ligonines, siekia ateityje naudotis didelės įstaigos vadovo privilegijomis, vykti į stažuotes užsienyje – yra nepagrįstos prielaidos. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, kvalifikacijos kėlimas – taip pat nepriskirtinas privatiems interesams. Kvalifikacijos kėlimas sietinas su galimybe kokybiškiau vadovauti įstaigai ir profesionaliau teikti paslaugas.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus kaip sukėlusius viešųjų ir privačių interesų konfliktą, skundžiamame sprendime privačių interesų neįvardijo, nors iš Viešųjų ir privačių interesų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad visi interesų konflikto elementai (privatūs ir vieši) turi būti nustatyti ir įvardinti.
Apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.