- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-1321-785/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00057-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nukentėjusysis V. J. privataus kaltinimo tvarka pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog K. T. Kauno apskrities VPK Garliavos PN pateikė paaiškinimą, kuriuo sąmoningai tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinusią, pažeminusią nukentėjusį, todėl prašė iškelti baudžiamąją bylą K. T., pripažinti ją kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., BK 155 str. 2 d., priteisti iš K. T. 2500 EUR neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal V. J. skundą. Teismas konstatavo, jog yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. numatytos aplinkybės (nepadarytos veikos, numatytos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Skunde V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą; baudžiamąją bylą perduoti iš Kauno apygardos teismo kitos apygardos teismui. Nurodo, kad V. J. skunde nurodyta K. T. nusikalstamų veikų kvalifikacija yra teisinga. Paviešinti šmeižikiški teiginiai apie nukentėjusįjį V. J. nėra melagingas V. J., kaip padariusio nusikalstama veika, įskundimas ar pranešimas apie žinomai nebūta sunku ar labai sunku V. J. nusikaltimą, o nukentėjusįjį paniekinusios, pažeminusios, pasitikėjimą juo pakirtusios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas bei užgaulus V. J. pažeminimas. Nei BPK 409 str. 5 d., nei kiti BPK straipsniai nenumato, kad dėl vėlesnio galimo būtinumo palaikyti valstybinį kaltinimą teismui būtų leidžiama atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo V. J. skundą. Atsisakius pradėti privataus kaltinimo procesą pagal nukentėjusiojo V. J. skundą ir pasitvirtinus nukentėjusiojo V. J. nurodytoms aplinkybėms, esant reikalui negalės būti palaikomas ir valstybinis kaltinimas – nebus greitai, išsamiai atskleistos visos K. T. įvykdytos nusikalstamos veikos. V. J. teigia, kad pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 407 str., 408 str., 412¹ str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. nuostatas.
Skunde V. J. taip pat nurodo, kad tiek Kauno apylinkės teisme, tiek Kauno apygardos teisme dirbantys teisėjai yra šališki. BPK 57 str., BPK 58 str. numato, kad teisėjui gali būti pareiškiamas nušalinimas. BPK 229 str. numato, kad baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Dėl V. J. 2013-08-23 Kauno apygardos teismui siųsto sveikinimo Molotovo – Ribbentropo pakto 74-ųjų metinių proga, teismo pirmininko N. M. iniciatyva V. J. atžvilgiu buvo atliktas ikiteisminis tyrimas, bei jam šiuo metu yra pareikšti kaltinimai dėl Kauno apygardos teisme teisėjais įdarbintų asmenų pažeminimo, nepagarbos teismui. Kauno apygardos teismo teisėjai K. D., S. J., buvę teisėjai J. E. G., R. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-749/2015 pripažinti nukentėjusias Nukentėjusiaisiais asmenimis pripažinti teisėjai yra kolegos su kitais baudžiamąsias bylas nagrinėjančiais teisėjais, bendrauja, yra gerai pažįstami, susiję hierarchiniais ir administravimo ryšiais su baudžiamąją bylą pradėjusiu Kauno apygardos teismo pirmininku N. M., todėl baudžiamąsias bylas Kauno apygardos teisme nagrinėjantys teisėjai yra iš anksto nusistatę prieš V. J.. Kauno apygardos teisme vyrauja neteisėtumo ir nusikalstamumo dvasia. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v Denmark, no. 154, § 48).
V. J. skundas atmetamas.
BPK 1 str. 1 d. įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pažymėtina tai, kad BPK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo.
Iš skundo turinio matyti, kad V. J. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn K. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., BK 155 str. 2 d., padarymo.
Šmeižimu (BK 154 str.) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.
Baudžiamojo kodekso BK 155 straipsnis, kuriame buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už įžeidimą, nuo 2015-07-10 neteko galios.
BPK 412¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Viena iš šių aplinkybių – tai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Būtent šiuo pagrindu apylinkės teismas ir atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal V. J. skundą. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo minimas frazes K. T. pasakė tyrėjui V. B. imant iš jos paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. dėl melagingų parodymų teikimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Taigi aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės ginamų vertybių apsauga yra numatyta ir kitų teisės šakų, tokių kaip civilinės, administracinės ir kt. Padaryta žala asmens sveikatai, garbei ir orumui gali būti atlyginta ir pagal civilinį ieškinį. Kitų teisės šakų nustatyta atsakomybė paprastai gali efektyviai užtikrinti nukentėjusiojo asmens interesų gynybą. Teismų praktika vadovaujasi principu, kad Lietuvos Respublikos teisės sistemoje yra pakankamai priemonių, kuriomis asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, gali efektyviai ginti ir apginti savo interesus, ir nebūtina naudotis baudžiamosios, baudžiamojo proceso teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.
Šalies argumentai
V. J. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad Kauno apygardos teismo teisėjai yra šališki ir prašo nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo šios bylos nagrinėjimo, bylą perduoti iš Kauno apygardos teismo kitos apygardos teismui. Pažymima, kad pagal BPK 57 str. bei suformuotą teismų praktiką, nušalinimas gali būti pareikštas tik konkrečiam bylą nagrinėjančiam teisėjui. Iš bylos matyti, kad V. J. skundą paskirta nagrinėti teisėjui Ramūnui Antanavičiui, kuris šioje byloje iki skundžiamo sprendimo priėmimo neatliko nei vieno procesinio veiksmo, nepriėmė nei vieno sprendimo. Taip pat nenustatyta nei viena iš BPK 58 str. numatytų sąlygų, dėl kurių teisėjas turėtų nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nesant nusišalinimo pagrindų teisėjas neturi pagrindo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, todėl V. J. prašymas dėl nušalinimo netenkinamas. V. J. skunde minima aplinkybė dėl kitose bylose susiklosčiusių teisinių santykių su juo ir Kauno apygardos teismo teisėjais nesudaro nušalinimo pagrindo, numatyto BPK 58 str. 1 d. 4 p.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad 2015 m. birželio 16 d. apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti V. J. skundą bei panaikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 1 d.,
nutaria:
atmesti V. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.