- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-331-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27678-2023-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- R. L., J. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. L. ir nuteistosios J. Š. gynėjo advokato R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau ir – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. L. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į R. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 24 d. 17.30 val. iki 2023 m. liepos 26 d. 14.38 val.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistosios R. L. faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
R. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuspręsta konfiskuoti iš R. L. paimtus pinigus – 9 460 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt eurų) ir mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S21“ IMEI1 (duomenys neskelbtini), IEMI2 (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. 2023 m. lapkričio 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pinigams – 9 460 Eur (devyniems tūkstančiams keturiems šimtams šešiasdešimt eurų), nuspręsta palikti galioti iki turto (pinigų) konfiskavimo įvykdymo.
J. Š. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir jai paskirta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė,
vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu į J. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. liepos 24 d. 18.25 val. iki 2023 m. liepos 26 d. 13.12 val.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo J. Š. faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Bausmę paskirta atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
J. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš J. Š. paimtus pinigus – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pinigams – 1 000 Eur (vienam tūkstančiui eurų), nuspręsta palikti galioti iki turto (pinigų) konfiskavimo įvykdymo.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro N. G. 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui: pinigams – 110,00 Eur (šimtui dešimt eurų), nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – pinigus grąžinti J. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. L. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, 2023 m. liepos 24 d. apie 17.00 val. iš anksto susitarusi su J. Š. dėl susitikimo ir psichotropinių medžiagų įgijimo, (duomenys neskelbtini), koordinatėmis 55°20'09.1"N 23°57'48.8"E, už 1 000 eurų iš J. Š. neteisėtai įgijo plastikinį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 32,537 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir jį laikė savo džemperio dešinėje kišenėje, kol 2023 m. liepos 24 d. apie 17.30 val. asmens dalinės apžiūros metu šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai; tęsdama savo nusikalstamus veiksmus bei turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 24 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė: gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,602 g psichotropinės medžiagos metamfetamino; melsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,717 g psichotropinės medžiagos MDMA, supakuotus indelyje užrašu „Vitamin C“; geltonos spalvos kaukolės formos tabletę, kurios sudėtyje yra 0,121 g psichotropinės medžiagos MDMA, supakuotą indelyje užrašu „Vitamin C“; ryškiai geltonos spalvos kaukolės formos tabletę su užrašu „La casa de papel“, kurios sudėtyje yra 0,143 g psichotropinės medžiagos MDMA, supakuotą į plastikinį maišelį; gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,234 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuotus plastikiniame maišelyje; gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,662 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, supakuoto į 14 vnt. folijos lankstinukų; 6,924 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis jose 1,3%, supakuotų į 8 vnt. folijos lankstinukų; gelsvos spalvos miltelius, kurių sudėtyje yra 0,013 g psichotropinės medžiagos amfetamino, supakuoto į 3 vnt. folijos lankstinukų, kol 2023 m. liepos 24 d. laikotarpyje nuo 19.40 val. iki 20.40 val. kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
2. J. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, 2023 m. liepos 24 d. apie 17.00 val. iš anksto susitarusi su R. L. dėl susitikimo ir psichotropinių medžiagų pardavimo jai, automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno plastikinį maišelį su milteliais, kurių sudėtyje yra didelis kiekis – 32,537 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir vykdydama išankstinį susitarimą bei laikydamasi konspiracijos, šį maišelį su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos padėjo šalikelėje, esančioje vietovėje, koordinatėmis 55°20'09.1"N 23°57'48.8"E, po ko susitikusi su R. L., už 1 000 eurų atlygį parodė jai vietą ir maišelį su dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, tokiu būdu jį neteisėtai parduodama.
3. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad R. L. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismas R. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji savo kaltę padarius nusikaltimą pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas R. L. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (ankščiau neteista, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka, turi 4 nepilnamečius vaikus) bei, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas taip pat, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.
4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. Š. kalta dėl nusikalstamos veikos padarymo konstatavo, kad jos pačios prisipažinimu bei įrodymų visuma nustatyta, kad J. Š. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismas J. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji kalta padariusi nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teismas skirdamas J. Š. bausmę taip pat atsižvelgė į padarytos veikos pobūdį – padarytas vienas sunkus nusikaltimas bei charakterizuojančius duomenis (ankščiau teista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, verčiasi individualia veikla, turi 4 vaikus (vienas iš jų nepilnametis)) bei, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmę nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teismas taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniame skunde R. L. prašo: 1) Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, o jei nebūtų galimybių – areštą; 2) skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti R. L. į teismo posėdį.
5.1. Skunde nuteistoji nurodo, kad apylinkės teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, galėjo skirti švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas. Atkreipė dėmesį, jog visiškai prisipažino dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi, jog tai padarė, todėl nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažymėjo, jog augina 5 vaikus, iš kurių 3 yra mažamečiai. Dviejų vaikų tėvas šiek tiek prisideda prie vaikų išlaikymo, tačiau mažamečių vaikų tėvas jokio išlaikymo savo vaikams neteikia, vaikais visiškai nesirūpina.
5.2. Pripažino, jog gyvena tokioje aplinkoje, kurioje ne vienas vartoja narkotines medžiagas, todėl juos vartoja ir pati. Jei kuris neturėdavo, tuomet duodavo tas, kuris turi, nematė nieko blogo tame, kad juos parduoda. Tik 2023 m. liepos 24 d. sulaikyta pareigūnų, suprato kokią klaidą gyvenime padarė tiek pati vartodama narkotines medžiagas, tiek kitiems jas parduodama. Šis sulaikymas, suvokimas, kad vaikai mato netinkamą elgesį, atgrasė nuo minties tiek pačiai vartoti narkotines medžiagas, tiek kitiems jas parduoti. Teigia norinti pakeisti gyvenimo būdą, tačiau įkalinta 4 metams to padaryti negalės. Be to, nėra kam pasirūpinti nepilnamečiais vaikais, kuriuos augina viena. Jokių artimų giminaičių, kurie galėtų prižiūrėti vaikus, kol bus atliekama laisvės atėmimo bausmė, neturi.
5.3. Apeliantės nuomone, nors apylinkės teismo paskirta ir mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau šiuo atveju ši bausmės rūšis prieštarauja teisingumo principui, todėl prašo parinkti švelnesnę bausmės rūšį, kuri suteiktų galimybę auginti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėjo suprantanti, jog nuteista už sunkų nusikaltimą, tačiau teigia suvokusi savo netinkamą elgesį ir jį vertina kritiškai. Naujas gyvenimo etapas (neapsvaigus nuo narkotinių medžiagų) verčia perkainuoti gyvenimo vertybes, todėl nori auginti ir rūpintis vaikais, o ne dalį gyvenimo praleisti įkalinimo įstaigose. Atkreipė dėmesį, jei teismas nerastų galybės paskirti laisvės apribojimo bausmės, sutinka, jog gali būti paskirta ir artima laisvės atėmimui bausmės rūšis – areštas.
6. Apeliaciniame skunde nuteistosios J. Š. gynėjas advokatas R. G. prašo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo pakeisti ir nuteistajai J. Š. paskirti švelnesnę už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšį.
6.1. Skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tik iš dalies, todėl turėtų būti pakeistas. Sutinka, jog įvertinus nuteistosios asmenybę, sąlygas, kuriomis ji padarė sunkų nusikaltimą, jos šeiminę padėtį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes darosi akivaizdu, jog teismo sprendimas nuteisti J. Š. švelnesne už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą bausme, yra pagrįstas. Visgi, mano, kad baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad J. Š. galėjo būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis.
6.2. Skunde pažymima, jog J. Š. anksčiau buvo teista, bet jau veikos įvykdymo metu jos teistumas buvo pasibaigęs. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, kai sueina BK 97 straipsnyje nustatytas terminas, teistumas išnyksta ir asmuo laikomas neteistu. Taigi, įstatymų leidėjo valia, J. Š. nuosprendžio priėmimo metu prilygo asmeniui, teisiamam pirmą kartą. Be to, apylinkės teismas nustatė, kad kaltinamoji dirba, o darbdavys ją apibūdina išimtinai teigiamai. Maža to, tas pats teismas konstatavo, jog be darbinės veiklos kaltinamoji verčiasi individualia veikla, bei dalyvauja paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ vykdomuose projektuose. Nuteistoji viena auklėja bei išlaiko nepilnametį sūnų, padeda garbingo amžiaus ligotai motinai. Taip pat teismas nurodė, kad kaltinamoji ne tik visiškai pripažino savo kaltę, tačiau ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Atkreipė dėmesį, jog nuteistosios požiūris į atliktus nusikalstamus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu bylojo, jog jau tuomet ji kritiškai vertino savo poelgį, jos gailėjimasis iš tikrųjų buvo nuoširdus. Jos pozicija nepasikeitė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o tai leido bylą išspręsti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
6.3. Gynėjo nuomone, norint pasiekti BK numatytus bausmės tikslus, J. Š. atveju nėra būtinas griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės parinkimas. Paskyrus nuteistajai kitą bausmės rūšį viešasis interesas tikrai nebūtų pažeistas, tuo tarpu asmens resocializacijos procesas vyktų daug sėkmingiau, juolab, kad nuteistoji augina paauglį sūnų, o be jos nėra kitų jam ir jai artimų asmenų, kurie galėtų užsiimti berniuko globa.
6.4. Skunde akcentuoja, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje jokie bausmės švelninimo būdai, jos apribojimai, nenustatyti, priešingai nei BK 62 straipsnio 3 dalyje. Skundo autoriaus nuomone, tai reiškia, jog įstatymų leidėjas teismui suteikia teisę nuspręsti, kaip gali būti švelninama bausmė. Dėl to mano, kad nebūtų nusižengta teisei, jeigu J. Š. būtų paskirta švelnesnė už terminuotą laisvės atėmimą bausmės rūšis. Tokiu atveju nuteistoji būdama įprastinėje aplinkoje galėtų daug geriau integruotis į įstatymų besilaikančią visuomenės dalį, daug greičiau būtų panaikinta pakartotinio nusikalstamumo rizika, juo labiau, kad ir šiuo metu ji yra minimali.
2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji R. L. ir jos gynėja advokatė V. N. prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji J. Š. ir jos gynėjas advokatas R. G. prašė gynėjo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nuteistosios R. L. ir nuteistosios J. Š. gynėjo apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistosios R. L. ir nuteistosios J. Š. gynėjo advokato R. G. apeliaciniai skundai atmetami.
3. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistoji R. L., neginčydama byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl jos kaltės, apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo jai skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą arba areštą. Nuteistosios J. Š. gynėjas taip pat neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo bei teismo išvadų dėl J. Š. kaltės, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo jai skirti švelnesnės rūšies bausmę, nei laisvės atėmimas. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija bylą patikrina apeliacinių skundų ribose.
4. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
Dėl nuteistosios R. L. apeliacinio skundo.
6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs R. L. kalta dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jai šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantės nuomone, nors apylinkės teismas paskyrė jai mažesnę nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos atveju ši bausmės rūšis prieštarauja teisingumo principui. Teisėjų kolegija tokiam apeliantės vertinimui nepritaria.
7. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę), taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, R. L. skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimalus dydis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajai buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai ir dėl to apeliantė buvo nubausta aiškiai per griežtai, nenustatė.
8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti R. L. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistoji R. L. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. L. ankščiau neteista (2 t., b. l. 146–147), penkerių metų laikotarpyje šešis kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos yra sumokėtos (2 t., b. l. 148–151), nedirba (2 t., b. l. 144), yra registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 145), turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji psichotropines medžiagas platino apie metus–pusantrų laiko (šias aplinkybes patvirtino pati), psichotropines medžiagas įgijo su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti, tokių veiksmų ėmėsi sąmoningai, siekdama finansinės naudos, todėl nuteistosios veiksmai negali būti laikomi atsitiktiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąją charakterizuojančių duomenų visumą, pagrįstai priėmė sprendimą nuteistajai paskirti laisvės atėmimo bausmę ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatyti mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nei numatyta BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Be to, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. L. kalta prisipažino, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. L. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su nuteistosios šeima ir jos pareiga rūpintis vaikais, nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą arba areštą, kaip to prašo apeliantė. Aplinkybė, kad nuteistoji turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių trys yra mažamečiai, kuriais reikia rūpintis, nuteistajai buvo žinoma, tačiau tai jos nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Akcentuotina tai, kad nuteistoji padarė sunkų ir visuomenei pavojingą nusikaltimą, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, ir vien nuteistosios šeiminių interesų užtikrinimas paskiriant jai švelnesnės rūšies bausmę, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nuteistosios šeimines aplinkybes, taikė jos atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jai mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę, nei numatytas BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimalus jos dydis.
10. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytiems laisvės atėmimo bausmės skyrimo motyvams, pažymi, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad jis daugiau nenusikalstų. Pirmosios instancijos teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimą R. L. nuosprendyje išsamiai motyvavo, nurodė bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl švelnesnės bausmės skyrimas šiuo konkrečiu atveju neužtikrintų bausmės paskirties.
11. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą R. L. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės minimalus dydis bei jį sumažino vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir neprieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, keisti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės paskyrimo, kaip to prašoma R. L. apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Dėl nuteistosios J. Š. gynėjo advokato R. G. apeliacinio skundo.
12. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs J. Š. kalta dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jai šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti J. Š. švelnesne už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią ribą bausme yra pagrįstas, kita vertus baudžiamosios bylos aplinkybės leidžia manyti, kad J. Š. galėjo būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis, nes tam buvo tiek faktinės, tiek teisinės prielaidos, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.
13. Kaip jau minėta, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta galimybė skirti tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 8 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę – taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir J. Š. paskyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijos minimalus dydis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajai buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai ir dėl to J. Š. buvo nubausta aiškiai per griežtai, nenustatė.
14. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti J. Š. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąją charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nuteistoji J. Š. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad J. Š. neteista (teistumas išnykęs) (3 t., b. l. 127–129), vienerių metų laikotarpyje keturis kartus bausta administracine tvarka, paskirtos baudos yra sumokėtos (3 t., b. l. 143–146). Nuteistoji dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai (3 t., b. l. 196, 4 t., b. l. 1), turi keturis vaikus, vienas iš jų yra nepilnametis, padeda savo ligotai motinai (3 t., b. l. 200–203), aktyviai savanoriauja paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ vykdomoje veikloje. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji gabeno psichotropines medžiagas bei jas pardavė R. L.. Tokių veiksmų ėmėsi sąmoningai, siekdama finansinės naudos, todėl nuteistosios veiksmai negali būti laikomi atsitiktiniais. Nors J. Š. laikoma neteista (teistumas išnykęs), tačiau praeityje ji buvo teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas trejiems metams. Taigi, akivaizdu, jog ši priemonė teigiamo poveikio nuteistosios elgesiui neturėjo. Šie duomenys leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad 2023 m. liepos 24 d. įvykdytas nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistosios vertybinių nuostatų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąją charakterizuojančius duomenis, pagrįstai priėmė sprendimą J. Š. paskirti laisvės atėmimo bausmę ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatyti mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas minimalus šios rūšies bausmės dydis. Be to, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, J. Š. kalta prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, gynėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su nuteistosios šeima ir jos pareiga rūpintis nepilnamečiu vaiku bei ligota motina, nuteistosios darbas, nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistajai paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Skunde nurodytos J. Š. šeiminės ir darbinės aplinkybės nuteistajai buvo žinoma, tačiau tai jos nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei baudžiamojoje byloje, nei apelianto apeliaciniame skunde nėra nurodyta ar nustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų teismui spręsti, jog bausmės paskirtis ir teisingumo principas šiuo atveju būtų įgyvendintas J. Š. paskyrus švelnesnę bausmės rūšį, nei laisvės atėmimas. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistosios prisipažinimą įvykdžius nusikalstamą veiką, gailėjimąsi, kritišką savo elgesio vertinimą, šeimines aplinkybes ir darbinę veiklą, dėl ko jos atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jai mažesnę bausmę, nei BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės minimalus dydis.
1. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. Š., bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nepažeidė, tinkamai individualizavo nuteistajai bausmę ir pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nustatydamas mažesnį už minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį. Dar labiau lengvinti nuteistosios padėtį, paskiriant jai švelnesnės rūšies bausmę, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, o gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. birželio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajai R. L., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (4 t., b. l. 78). Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatė V. N., teikė antrinę teisinę pagalbą R. L. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 172,92 Eur.
17. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantei buvo išaiškinta 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje, kuria jai paskirta gynėja (4 t., b. l. 54). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantė niekur nedirba, be to, jai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl galimybė užsidirbti yra apribota. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios nėra tikslingas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistosios R. L. ir nuteistosios J. Š. gynėjo advokato R. G. apeliacinius skundus atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 172,92 Eur (šimto septyniasdešimt dviejų eurų 92 ct), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. L. neišieškoti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.