- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- 1S-965-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- G. L.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algirdo Jaliniausko, Rimo Švirino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. L. (toliau – G. L.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės tesimo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria nuteistojo G. L. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo Nr. 357-222, atmestas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. 2015 m. gegužės 4 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2015 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2017 m. gegužės 2 d..
Žemesnės instancijos teismas
1.1. 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-222 nuteistojo G. L. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos buvo atmestas.
1.2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. L. pateikė skundą Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Skundu apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį ir iš naujo peržiūrėti jo bylą.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 39 balai, todėl jis negali būti charakterizuojamas vien tik neigiamai. Šis balas, pasak G. L., parodo, kad jis suprato savo nusikalstamų veiksmų esmę, dėl jų nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta visiškai. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis turi bendravimo sunkumų, tačiau visiškai neįvertino, jog jis turi kalbos ir judėjimo negalią, dėl ko didžiąją laiko dalį praleidžia lovoje ir neturi elementarios galimybės bendrauti su jį supančiais asmenimis.
Šalies argumentai
2.2. Skundu pabrėžiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą analizuojamu atveju gali paskatinti didelis civilinio ieškinio dydis. Nesutikdamas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais G. L. pažymi, jog iki 2033 metų jis turės nuolatines pajamas (invalidumą), iš kurių ir šiuo metu yra atskaitomas priteistas civilinis ieškinys. Akcentuojama, jog vartoti alkoholį nuteistasis atsisakė prieš Dievą ir save, todėl anoniminių alkoholikų užsiėmimai jam nereikalingi.
Nuteistojo G. L. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. L. priklauso žemos rizikos grupei – 39 balai, kas visumoje neabejotinai atitinka aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tačiau, be šių formalių reikalavimų, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komentuojamų nuostatų pagrindu, privalo pataisos namuose vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bylos duomenimis nustatyta, kad, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, su visomis aiškinamomis temomis susipažino ir jas įsisavino, socialinės reabilitacijos programose dalyvauja patenkinamai, dengia priteistą civilinį ieškinį, tačiau nedalyvavo savitarpio pagalbos grupės (AA) bei programos „Elgesys – pokalbis – pasikeitimas“ veikloje, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, jog G. L. nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių.Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad be aptartų formalių reikalavimų, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja ne tik žema nusikalstamo elgesio rizika, bet ir (ar) pažanga ją mažinant, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Sutinkamai su 2016 m. gegužės 7 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli G. L. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – piktnaudžiavimo alkoholiu problemos bei nuteistojo emocinė gerovė (mąstymas ir elgesys), neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką savo galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Bylos duomenimis nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę G. L. atlieka už nusikaltimą, kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Ir nors pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis baustas nebuvo, tačiau jis suvokia tik kai kuriuos alkoholio vartojimo padarinius, sumenkina jų poveikį ir su tuo susijusias problemas. Siekdamas atsisakyti potraukio alkoholiui pataisos namuose G. L. nedalyvavo nei viename atvirame anoniminių alkoholikų susitikime, nors lankyti šiuos užsiėmimus jis buvo įpareigotas jo atžvilgiu sudarytu individualaus socialinės reabilitacijos planu. Kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentų, nevartoti alkoholio jis pasižadėjo prieš Dievą ir patį save, todėl lankyti savitarpio pagalbos grupę (AA) jis net ir šiuo metu neketina. Tokia nuteistojo pozicija aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti itin atsainų nuteistojo požiūrį į vieną esminių jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių bei menkas nuteistojo pastangas koreguojant savo gyvenimo būdą teigiama linkme, juo labiau įvertinus ir tai, kad iš esmės nuteistasis neigia savo priklausomybę nuo alkoholio ir nesuvokia, kad alkoholio vartojimas yra susijęs su jo padarytu nusikaltimu ir gali turėti lemiamos įtakos jo elgesiui ateityje. Vertinant G. L. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, būdamas laisvėje ir negalėdamas dirbti, G. L. neturėjo jokio adekvataus užsiėmimo, nors sunkiai judėjo, tačiau vis tik laisvalaikį leisdavo gan beprasmiškai, dažnai išgerdavo. Be to, jo judėjimo ir kalbos negalia nesutrukdė jam nusikalsti, todėl teigti, jog vien šios aplinkybės tiriamu atveju pakanka nuteistojo lygtiniam paleidimui, teisinio pagrindo nėra. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad dėl savo sveikatos būklės (nustatyto 80 procentų nedarbingumo) nuteistasis neketina dirbti ir išėjęs į laisvę, kas, įvertinus priteisto civilinio ieškinio dydį ir 2016 m. gegužės 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog yra maža G. L. perspektyva spręsti finansines problemas bei susidoroti su finansiniais sunkumais, leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo pasiryžimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Šalies argumentai
9.1. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesyje pasireiškia impulsyvumas bei greitas susierzinimas, ką, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai patvirtina ir G. L. įvykdyto nusikaltimo pobūdis bei padarymo aplinkybės – apsvaigęs nuo alkoholio dūrė nukentėjusiajam peiliu į kaklą ir pilvo sritį. Nors G. L. savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, tačiau yra linkęs minimalizuoti savo veiksmus nusikaltime, mano, kad yra nubaustas per griežtai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo metu jis vis dar nevertina savo neteisėtų veiksmų kritiškai, sumenkina savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Be to, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, turi konkrečią savo nuomonę, nėra linkęs įsiklausyti į kitokią. Tokie nuteistojo mąstymo bei elgesio ypatumai, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.
9.2. Ir nors skundu apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika analizuojamu atveju yra žema (39 balai), kam neabejotinai pritaria ir G. L. skundą nagrinėjantis teismas, tačiau vis tik šis balas yra artimas vidutinei rizikos grupei (41-99), o įvertinus ir nuteistojo statinius (nekintamus) pakartotinio nusikalstamo elgesio balus – 10 balų, leidžia pagrįstai spręsti, jog tokia G. L. elgesio korekcija teigiama linkme šiuo metu vis dar nėra pakankama. Juo labiau įvertinus ir tai, kad 2016 m. sausio 27 d. nuteistasis vieną kartą pažeidė pataisos namų vidaus taisykles ir nors drausminė nuobauda už šio pažeidimo padarymą jam paskirta nebuvo, tačiau ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir iš esmės teigiamai G. L. apibūdinančios aplinkybės. Nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis neginčytinai nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, dengia priteistą civilinį ieškinį, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Neabejotina, jog sprendžiant G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, šios aplinkybės yra svarbios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos tik įrodo, jog analizuojamu atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip pataisos įstaigoje privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir, įvertinus jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog tiek Komisijos nutarime, tiek ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, o jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. L. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.Tokiu būdu, nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo G. L. skundą dėl 2016 m. gegužės 25 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-222 netaikyti G. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. L. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.