Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, AS-858-427-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-20
Bylos Nr.: AS-858-427-11
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Laimutis Alechnavičius (pirm.), Irmantas Jarukaitis (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: P. G.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

63.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. AS858–427/2011Procesinio sprendimo kategorija 63.2.; 79.2. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Romano Klišausko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. G. (įgaliotinis – E. Z.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kurį ne vieną kartą tikslino, šalindamas teismo nurodytus trūkumus, (t. IV, b. l. 57–67), prašydamas:

1. Marijampolės savivaldybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Marijampolės, Kazlų Rudos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gegužės 19 d. išvadą V. B., R. D. dėl P. G. nuosavybės Poilsio g. 5, Marijampolė panaikinti visa apimtimi.

2. Įpareigoti NŽT pašalinti padarytus pažeidimus – pripažinti Marijampolės apskrities viršininko 2008 m. sausio 18 d. fiktyvų sprendimą, pirkimo-pardavimo sandorį A. M. su pačiu savimi Nr. SM-18-1203, 2008 m. sausio 29 d. fiktyvų įsakymą A. M. sau pačiam Nr. ŽM-149, 2008 m. sausio 18 d. fiktyvią pažymą A. M., R. D. patiems sau Nr. 18-739 ir Nr. 18-740, fiktyvų 2008 m. sausio 18 d. A. G. žemės sklypo Marijampolėje, Poilsio g. 5, vertės apskaičiavimą, 2008 m. sausio 18 d. fiktyvų protokolą, be pasisakiusio asmens kalbos, 2003 m. gegužės 19 d. fiktyvią išvadą V. B. – Marijampolės savivaldybės ir R. D.-Marijampolės žemėtvarkos skyriaus Marijampolės apskrities viršininko administracijos dėl nuosavybės teisių P. G. atkūrimo S. G. disponuojamoje nuosavybėje niekiniais sandoriais, įpareigojant atlikti veiksmą laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo.

3. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, V. F. 2007 m. birželio 8 d. vietos apžiūrėjimo aktą Poilsio g. 5, Marijampolė panaikinti visa apimtimi.

4. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, R. J. A. G. 6.79 ha žemės plane panaikinti žemės ribas, įpareigojant iš naujo pažymėti žemės, ribas, įtraukiant riboženklius, remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586,1. 337a.

5. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus, V. F., A. G. 6.79 ha žemės sklypo ribų plane panaikinti žemės sklypo ribas, įpareigojant iš naujo pažymėti, įtraukiant riboženklius, remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586,1. 337a.

6. NŽT Marijampolės, Kazlų Rūdos, Kalvarijos žemėtvarkos skyriaus ištraukoje iš laisvo valstybinio teritorijos plano, patvirtinto 2004 m. kovo 30 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-292 su R. J. atžymėtomis A. G. nuosavybės teisėmis valdytos Marijampolėje 6.78 ha žemės sklypo ribomis panaikinti žemės sklypo ribas įpareigojant iš naujo pažymėti, įtraukiant riboženklius, remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586,1. 337a.

7. Įpareigoti NŽT pašalinti padarytus pažeidimus – pripažinti 2007 m. birželio 8 d. vietos apžiūrėjimo aktą Poilsio g. 5, Marijampolė negaliojančiu visoje apimtyje, R. J. A. G. 6.79 ha žemės planą ir V. F. A. G. 6.79 ha žemės ribų planą, ištrauką iš laisvo valstybinio teritorijos plano, patvirtinto 2004-03-30 Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-292 su R. J. atžymėtomis A. G. nuosavybės teisėmis valdytos Marijampolėje 6.78 ha žemės ribomis, neatitinkančius riboženklių, riboženklių kraštinių ir iš naujo pažymėti remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586, 1. 337a, įvardinant S. G. nuosavybę, laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo.

8. Marijampolės savivaldybės, K. R. 2006 m. gruodžio 18 d. A. G. Marijampolės mieste valdyto sklypo ribų schemoje žemės sklypo ribas panaikinti, įpareigojant iš naujo pažymėti, įtraukiant riboženklius remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586,1. 337a.

9. Įpareigoti Marijampolės savivaldybę pašalinti padarytus pažeidimus, pripažinti K. R. 2006 m. gruodžio 18 d. A. G. Marijampolės mieste valdyto sklypo ribų schemą neatitinkančią riboženklių, riboženklių kraštinių ir iš naujo pažymėti remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586, 1. 337a, įvardinant S. G. nuosavybę, laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo;

10. panaikinti 1995 m. Žemės ūkio ministerijos komisijos sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę Poilsio g. 5, Marijampolė A. G./P. G.

11. panaikinti Žemės ūkio ministerijos 1995 m. įsakymą Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvados dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo pagal Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo priedą A. G./P. G.

12. įpareigoti Žemės ūkio ministeriją pašalinti padarytus pažeidimus – pripažinti 1995 metų Žemės ūkio ministerijos komisijos sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę Poilsio g. 5, Marijampolė P. G. prašymu 1991 m. spalio 29 d. Marijampolės miesto valdybai pripažinimo, Žemės ūkio ministerijos 1995 m. įsakymą Marijampolės rajono Marijampolės apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvados dėl žemės nuosavybės teisės atstatymo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 470 2 priedą A. G., Miko/P. G. niekiniais, įpareigojant atlikti veiksmą laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo, įvardinant nuosavybę S. G.

13. įpareigoti NŽT atstatyti riboženklius S. G. nuosavybės Poilsio g. 5, Marijampolė, remiantis LVCA išrašu plano F. 1250, ap.3, b. 4586, 1. 337a, per parą po teismo sprendimo įsigaliojimo.

14. įpareigoti Marijampolės savivaldybę Marijampolės m. teritorijos bendrojo plano sprendinių stadijos teritorijų naudojimo prioriteto ir veiklos apribojimo brėžinyje M 1:15000 2008 m. spalio 27 d. S. G. nuosavybės teritoriją Poilsio g. 5, Marijampolė, gyvenamąją teritoriją pažymėti visuomeninės-gyvenamosios paskirties teritorijos spalva, kodu V, atstatant padėtį iki 2008 m. spalio 27 d. Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-526 priėmimo, įvedant riboženklius, laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo, įvardinant nuosavybę S. G.

15. įpareigoti NŽT atlikti S. G. nuosavybės kadastrinių matavimų bylų Nr. MK-3114-1, MK-3114-2, MK-3114-3, MK-3114-4 patikrą, patvirtinti kameralinius patikros aktus, registruoti nekilnojamojo turto kadastre valstybės įmonėje Registrų centras per parą po teismo sprendimo įsigaliojimo.

16. įpareigoti Marijampolės savivaldybę išduoti S. G. rekonstravimą-pritaikymą leidžiantį dokumentą statinių atstatymui, aplinkos sutvarkymui, laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo.

17. priteisti solidariai iš Marijampolės savivaldybės ir NŽT penkis 5 milijonus litų statinių atstatymui, aplinkos sutvarkymui – atlyginti žalą natūra S. G..

18. įpareigoti Marijampolės savivaldybę ir NŽT išmokėti S. G. teismo priteistą sumą statinių atstatymui per parą po teismo sprendimo įsigaliojimo.

19. Priskirti prokurorą atsakovų veiksmams, atitinkantiems Baudžiamojo kodekso 273, 274 straipsnius, tirti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 5 d. nutartimi (t. IV, b. l. 99–104) atsisakė priimti pareiškėjo P. G. patikslintą skundą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pirmuoju, trečiuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju skundo reikalavimais, pareiškėjas prašo panaikinti aktus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas bendras terminas skundui paduoti, t. y., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamojo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. ABTĮ 34 straipsnyje numatyta teismo diskrecijos teisė pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti. Šią pareiškėjo galimybę (praleidus terminą skundui paduoti) teismas išaiškino pareiškėjo atstovui 2011 m. kovo 16 d. teismo posėdžio metu (t. III, b. l. 194–196). Pareiškėjas 2011 m. kovo 25 d. pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, kuriame dėsto faktines aplinkybes ir nepateikia jokių objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurioms esant praleido terminą skundui dėl ginčijamų aktų teisėtumo paduoti. Terminą prašoma atnaujinti ne dėl skunde nurodytų ir ginčijamų aktų, o dėl rašto Nr. SD-11-2166, kuris apskritai nėra skundo dalykas. Prašyme dėl termino atnaujinimo išdėstytos aplinkybės yra abstrakčios, nemotyvuotos, nenurodyta, kokios objektyvios priežastys yra termino, dėl skunde nurodytų aktų, apskundimo praleidimo pasekmė. Dėl išvardytų priežasčių terminas neatnaujintinas ir skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti aktus, atmestinas.

Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad ketvirtuoju, penktuoju, šeštuoju ir aštuntuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo panaikinti ribas ir įpareigoti instituciją jas iš naujo pažymėti. Devynioliktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priskirti prokurorą atsakovų veiksmams, atitinkantiems Baudžiamojo kodekso 273, 274 straipsnius, tirti. Teismas pažymi, kad minėti reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs, neatitinkantys ABTĮ 18 straipsnyje reglamentuotų administracinių teismų kompetencijos ribų. Reikalavimai teismui turi būti formuluojami taip, kad teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, priimtų vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje reglamentuotų sprendimo rūšių. Tai reiškia, kad reikalavimas panaikinti ribas ir skirti prokurorą neatitinka ABTĮ reglamentuotų administraciniam teismui keliamų reikalavimų ir nepriskirtinas jo kompetencijai.

Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad antruoju, septintuoju, devintuoju ir dvyliktuoju reikalavimais pareiškėjas prašo teismo įpareigoti atsakovą pripažinti tam tikrus aktus, nenurodyta, kokias pasekmes sukels aktų pripažinimo aspektas, nenurodytas reikalavimo – įpareigoti pripažinti – juridinis pagrindas, kuriuo remiantis teismas turėtų ir (ar) galėtų imtis tam tikrų veiksmų. Teismas gali įpareigoti viešojo administravimo subjektą atitinkamai įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą, tačiau pareiškėjui prašant teismą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, būtina nurodyti skundo pagrindą, t. y. kokie teisės aktai nustato tokią atsakovo kompetenciją.

Kauno apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad tryliktuoju, keturioliktuoju ir penkioliktuoju skundo reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs, yra išvestinio pobūdžio, nepagrįsti, nenurodytas ginčo santykių faktinis ir institucijos įpareigojimo juridinis pagrindas. Kaip minėta, prašant teismą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus, būtina nurodyti skundo pagrindą, t. y. kokie teisės aktai nustato tokią atsakovo kompetenciją. Šešioliktuoju patikslinto skundo reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti Marijampolės savivaldybę išduoti S. G. rekonstravimą-pritaikymą leidžiantį dokumentą statinių atstatymui, aplinkos sutvarkymui, laike paros po teismo sprendimo įsigaliojimo. Pastebėtina, kad ABTĮ 3 straipsnyje reglamentuota, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad keliamas reikalavimas turi būtų kilęs iš ginčo santykių. Konkrečiai šiuo atveju pareiškėjas turėjo būti kreipęsis į Marijampolės savivaldybę su reikalavimu, kad išduotų statinių rekonstrukcijos leidimą, tačiau pastaroji neišdavė, atsisakė išduoti ar vilkino atlikti tokius veiksmus. Reikšdamas šį reikalavimą, pareiškėjas nepateikia jokių ginčo santykius patvirtinančių įrodymų, reikalavimą formuluoja abstrakčiai, nepagrįsdamas faktinėmis ir juridinėmis aplinkybėmis. Septynioliktuoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo solidariai iš Marijampolės savivaldybės ir NŽT priteisti 5 mln. litų statinių atstatymui – atlyginti žalą natūra S. G.. Aštuonioliktuoju reikalavimu – įpareigoti Marijampolės savivaldybę ir NŽT išmokėti S. G. teismo priteistą sumą statinių atstatymui per parą po teismo sprendimo įsigaliojimo. Reikalavimai tarpusavyje susiję ir yra pertekliniai. ABTĮ 5 straipsnyje reglamentuota nuostata, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju, pareiškėjas byloje yra P. G., todėl dėl žalos atlyginimo jis gali kreiptis į teismą tik dėl savo, o ne S. G. interesų gynimo. S. G. nėra proceso dalyvis, E. Z. nėra jos atstovas šioje byloje, todėl reikalavimas yra netikslus, adresuojamas netinkamo subjekto atžvilgiu, suformuluotas pažeidžiat ABTĮ 23 straipsnį ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 51, 52–59 straipsnių reikalavimus. Be to, reikalavimas formuluotas neaiškiai, neaišku kokių viešojo administravimo institucijos veiksmų pagrindu susidarė tokio dydžio žala, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais.

Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai nėra konkretūs ir aiškūs, jam ne kartą buvo suteikta teisė patikslinti skundą. Teismas negali už pareiškėją formuluoti skundo dalyko ir pagrindo. Pareiškėjas P. G., atstovaujamas E. Z., neatsižvelgė į teismo pastebėjimus, tęstinis skundo trūkumų šalinimas suponuoja bylos vilkinimo galimybę. Skunde pareiškėjo formuluoti reikalavimai neatitinka ABTĮ įstatymo nuostatų, nenurodytos faktinės aplinkybės, ginčijant aktus praleistas terminą skundui paduoti, prašyme dėl termino atnaujinimo nenurodytos jokios pagrįstos ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės. Be to, pareiškėjas, tikslindamas skundą, iš esmės nuolat keitė jo reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad naujai keliami reikalavimai negali būti laikomi skundo trūkumų šalinimu, nes jais pareiškėjas netikslina pirminio skundo pagrindo ir dalyko, o iš esmės kelia naujus, nepagrįstus reikalavimus, peržengiančius skundo ribas.

II.

Pareiškėjas P. G. (įgaliotinis – E. Z.) atskiruoju skundu (t. IV, b. l. 106–115) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomos įvairios faktinės aplinkybės – pareiškėjas atpasakoja ir interpretuoja tam tikrus su jo skundu susijusius veiksmus, įvairias skunde nurodytas aplinkybes, taip pat kai kuriuos procesinius veiksmus byloje. Atkartojami pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai. Dėl skundžiamos nutarties pareiškėjas nurodo, kad teismas pažeidė objektyvumo, realumu, teisėtumo principus. Teismas yra šališkas atsakovo atžvilgiu. Teismas neigė pareiškėjo teisę skųstis. Nurodomi įvairūs Konstitucijos, CPK, Civilinio kodekso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsniai, kitų teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas pažymi, kad teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjo reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla procesinių teisinių santykių, susiklosčiusių pateikiant skundą teismui, srityje. Pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą. Teisėjų kolegija vertina pareiškėjo argumentus, susijusius su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu bei pagrįstumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo trūkumų. Pareiškėjas Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (t. IV, b. l. 57–67), kuris skundžiama nutartimi buvo pripažintas kaip neatitinkantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tai grindžiama toliau išvardytais argumentais. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punktą pareiškėjas turi pateikti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tokių aplinkybių pareiškėjas aiškiai neįvardija – pateikiamas didelis kiekis informacijos, kuri yra nenuosekli, visiškai neaišku, kaip pagrindžia pareiškėjo reikalavimus. Teismui iš skundo turi būti aišku, kokios konkrečiai aplinkybės buvo konkretaus skundžiamo akto, veiksmo ar neveikimo neteisėtumo pagrindas. Šio reikalavimo pareiškėjas neįvykdė.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kaip pareiškėjas tikslino skundo reikalavimus, remdamasis ABTĮ 52 straipsnyje numatyta teise tikslinti skundą – palyginus su reikalavimu, kuris buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 27 d. (t. II, b. l. 109–111) (skundas priimtas dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės savivaldybės ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos, dėl turtinės žalos atlyginimo), patikslintame skunde yra keliama 19 reikalavimų, tarp kurių nėra vienintelio reikalavimo, dėl kurio jo skundas buvo priimtas. Toks skundo tikslinimas nagrinėjamos bylos kontekste yra neadekvatus ir neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų, pareiškėjo veiksmai, naudojantis procesinėmis teisėmis, turi piktnaudžiavimo procesu požymių ir negali būti laikomi pagrįstais, ypač atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikiamų reikalavimų pareiškėjas suprantamai nepagrindžia.

Teisėjų kolegija, vertindama skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo nutartį, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esminius pareiškėjo skundo trūkumus. Pirmiausia, tinkamai buvo įvertinta ir išanalizuota dalis reikalavimų (1, 3, 10 ir 11), dėl kurių jau yra pasibaigęs skundo pateikimo terminas, numatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, o pareiškėjas neprašo skundžiamų aktų apskundimo terminus atnaujinti bei nenurodo kitų pagrįstų duomenų, kodėl terminai turėtų būti laikomi nepraleistais. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 4, 5, 6 ir 8 reikalavimais yra prašoma įpareigoti institucijas atlikti veiksmus, tačiau aiškiai nenurodoma, koks yra faktinis ir teisinis pagrindas šias institucijas įpareigoti atlikti nurodytus veiksmus. Tokių pagrindų ex officio negali konstatuoti ir teisėjų kolegija šioje byloje, nes nėra aiškių duomenų, kurie leistų kilti abejonei dėl pareiškėjo skundžiamų institucijų neteisėtų veiksmų, (neveikimo) ar administracinių aktų. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2, 7, 9 ir 12 reikalavimais pareiškėjas prašo institucijas pripažinti pažeidimus, t. y. atlikti veiksmus, kurie pagrįsti tik subjektyvių pareiškėjo manymu, bet ne objektyviais duomenimis, be to, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų pareiškėjo prašomi pažeidimų pripažinimo konstatavimai. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai 13, 14 ir 15 pareiškėjo skunde pateikiamus reikalavimus įvertino kaip akivaizdžiai nepagrįstus, pateiktus nesant aiškių įrodymų, nekonkrečius. Teismas taip pat tinkamai kvalifikavo 16 pareiškėjo skunde pateikiamą reikalavimą, kaip abstraktų, iš kurio neaišku, ar pareiškėjas yra pats kreipęsis į atitinkamą instituciją (Marijampolės savivaldybę) dėl prašomų leidimų išdavimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo 17 reikalavimą įvertino kaip nepagrįstą, neaišku, dėl kokių viešojo administravimo subjekto veiksmų susidarė pareiškėjo prašoma priteisti 5 000 000 litų dydžio žala. Be to, pats reikalavimas yra prieštaringas logikos požiūriu, nes pareiškėjas tuo pačiu reikalavimu prašo ir priteisti žalos atlyginimą, ir atlyginti ją natūra – tai visiškai skirtingo pobūdžio reikalavimai. Iš to, kas nurodyta, seka, jog pareiškėjo 18 reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, nes ji yra tiesiogiai susijęs su 17 reikalavimų (prašoma įpareigoti institucijas išmokėti teismo priteistą sumą statinių atstatymui) ir yra jo dalis, susijusi su galimu teismo sprendimo vykdymu. Tuo tarpu 19 reikalavimas (priskirti prokurorą atsakovų veiksmams tirti) yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nenagrinėtinas administracinių teismų, be to, visiškai nepagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone pareiškėjo pateiktas patikslintas skundas neatitiko elementarių skundui keliamų aiškumo ir nuoseklumo reikalavimų, jame tinkamai neatsižvelgta į ne vieną kartą byloje Kauno apygardos administracinio teismo siūlomus ištaisyti skundo trūkumus. Tai tinkamai ir visapusiškai įvertino ir konstatavo Kauno apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi, grąžindamas skundą pareiškėjui. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia pagrįstų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turėtų būti panaikinta. Pareiškėjo teiginys, kad teismas nepasisakė dėl visų pareiškėjo skundo reikalavimų yra nepagrįstas, nes iš nutarties motyvų galima aiškiai matyti, kad yra aptarti visi pareiškėjo skundo reikalavimai ir dėl jų pasisakyta, pareiškėjas nenurodo, dėl kokių reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų būti pagrindu laikyti teismo veiksmus šališkais, nors teigia esant tokį šališkumą.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. G. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas