Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-11-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-432-586/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
II-432-586/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00204-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vandalinas Vainius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-432–586/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00204-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 15 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. M.,institucijos, skyrusios nuobaudą atstovui Gediminui Radzevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-210-2019 (ROIK 1905967012) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-210-2019 P. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 8.30 val. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, P. M. priklausančios avys 20 vnt. pasileido iš medine tvora aptverto aptvaro, ir nugraužė kaimyniniame sklype augančius pašarinius burokus, maistinius raudonuosius burokėlius ir morkas, kurių savininkui A. E. buvo padaryta 50 Eur žala. P. M. neatlygino A. E. padarytos žalos, neužtikrino, kad jam priklausančios avys neišeitų iš jo žemės valdos už aptvertos teritorijos, nesivadovavo patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 „Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių“ 21 punkto reikalavimų.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. skundas, kuriame nurodyta, jog nesutinka su administracinio nusižengimo nutarimu, nes jo avys yra aptvertos pagal visus reikalavimus, numatytus gyvūnų laikymo taisyklėse. Šiuo atveju, nuo gretimų kaimynų yra medinės tvoros ir elektrinis užtvaras, o pagal mišką yra elektrinis užtvaras, nes vielos tinklo ar kitokia tvora negalima pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Gyvūnai į kaimyno A. E. žemės sklypą pateko per sugadintą elektrinį užtvarą, ribojantį jam priklausantį žemės sklypą su mišku. Avys aptvare ganosi nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Rudenį prasideda laukinių gyvūnų migracija, todėl jie dažnai sugadina ūkininkų gyvūnų aptvarus. Šiuo atveju taip ir atsitiko, nes elektrinio piemens viela buvo nutraukta ir įnešta į jo aptvaro pusę. Per šitą vietą avys galimai išėjo arba buvo įvaikytos į mišką. Pagal avių pėdsakus matėsi, jog avys iš miško nuklydo į kaimyno A. E. daržą. Jam pačiam padarė žalą laukiniai gyvūnai, sugadindami elektrinį užtvarą. Medinis aptvaras nebuvo pažeistas, tik susigrąžinant gyvūnus, kurie buvo sustresavę ir nepakluso grįžti pro servitutinio kelio vartus, o prasilaužė pro medinę tvorą. Padarytą žalą A. E. atlygino, nors žala atsirado dėl laukinių gyvūnų kaltės.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su P. M. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintinas, paliekant galioti 2019 m. rugsėjo 25 d. priimtą nutarimą. Nurodė, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ir priimtas pilnai išnagrinėjus visas įvykio aplinkybes bei surinkus visus galimus įrodymus.

Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. prašė skundą tenkinti. Paaiškino, kad jo žemės teritorija yra prie valstybinio miško, kur yra pakankamai dideli apribojimai dėl gyvūnų. Jis negali padaryti kapitalinės tvoros, kaip gyvenvietėje. Yra padaręs viską kas įmanoma. Įvykiai įvyksta rudens metu, per žvėrių migraciją. Pats nematė, bet įtaria, kad avys buvo išgąsdintos, galimai vilkų. Buvo avių pėdsakai, kad avys išėjo į mišką, o po to, po atitinkamo atstumo pateko į kaimynų daržą, galimai ieškojo grįžimo, tačiau ne ten pataikė. Elektrinis piemuo veikiantis. Tvora yra sutvarkyta, tačiau avys laužėsi per tvorą, tvora nesulaužyta, tačiau ten yra vartai, kurie pavirtę.

Teismo posėdžio metu I. M. paaiškino, kad pirmą dieną buvo namuose, paskambino vyras ir pasakė, kad paskambino kaimynas, kuris pasakė, kad avys yra išėjusios į daržą. Avys buvo išsigandusios, neramios, neklausančios. Atkalė įvažiavimo vartus, suvarė avis. Ėjo žiūrėti teritorijos palei mišką, rado tinklinę tvorą, kuri yra su kuoliuku pririšta, tačiau tą dieną rado numestą į šoną, tai pro ten avys buvo išėjusios, per mišką, per kvietrugių lauką, nuėjo pas kaimyną. Tą pačią dieną viską sutvarkė, užkalė vartus. Po dviejų dienų pamatė, kad kaimynas įbėgo į kiemą, rankoms pamosikavo ir išėjo. Pagalvojo, kad avys bus išėjusios. Išėjo žiūrėti avių, rado avis besiblaškančias, vartus, kuriuos buvo užkalusi, rado atkaltus. Tačiau avys buvo išėjusios pro mišką, keistos, pamišusios, todėl pagalvojo, kad vilkas arba šuo išgąsdino. Vyras nurinko visus piemenis, nukėlė tiltukus, kad jos daugiau į kitą upelio pusę neišeitų. Pripažįsta, kad tai jų avys padarė žalos kaimynui.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu institucijos atstovas prašė netenkinti skundo atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad liudytoja patvirtino, kad tai jų avys padarė žalą A. E.. Apklausiant A. E., pastarasis nurodęs, kad tai yra ne vienkartinis atvejis, tai tęsiasi dešimtmetį, ir P. M. neprižiūri savo gyvūnų. A. E. buvo padaryta žala, kuri vėliau žala atlyginta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad P. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 8.30 val. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, P. M. priklausančios avys 20 vnt. pasileido iš medine tvora aptverto aptvaro, ir nugraužė kaimyniniame sklype augančius pašarinius burokus, maistinius raudonuosius burokėlius ir morkas, kurių savininkui A. E. buvo padaryta 50 Eur žala. Tokia savo veika P. M. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių“ 21 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Nors pareiškėjas neginčija avių išėjimo iš laikymo aptvaro ribų fakto, tai patvirtino ir liudininkė I. M., tačiau teigia, kad avys galimai buvo išgąsdinto vilkų ir A. E. žala atsirado, būtent dėl vilkų išgąsdintų avių.

ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 5 d. 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; 4) nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintos „Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklės“ 21 punkte nurodyta, kad ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.

Iš byloje esančių A. E. pranešimo bei paaiškinimo matyti, jog jis nurodęs, kad P. M. priklausančios avys kiekvienais metais pridaro žalos – išmindžioja pasėtus javus, nuėda daržoves ir pašarinius runkelius, šiais metais jau du kartus avys buvo A. E. žemėje ir niokojo pasėlius, paskutinį kartą – rugsėjo 17 d., paprašius savininko susitvarkyti tvoras, jis nekreipia dėmesio. Pareiškėjas P. M. bei liudininkė I. M. neginčija fakto, kad tai jų avys išeina ir buvo išėjusios iš aptvertos teritorijos, ir padarė A. E. žalą, kuri yra atlyginta, tačiau jie mano, kad avys pačios išlaužia tvorą, išgąsdintos vilkų ar šuns. Tai, jog avys išsilaužusios tvorą pačios išeina, galimai išgąsdintos vilkų ar šuns, nepaneigia prievolės užtikrinti, jog P. M. laikomos avys nepažeistų kitų asmenų teisių. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įvykio metu avių laikymo teritorija nebuvo tvarkinga – dalis tvoros buvo sulūžusi, kas rodo, jog pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių, kad užtikrintų, jog jo avys neišeitų už jam priklausančios teritorijos ribų ir nekeltų grėsmės kitų žmonių turtui, kas lėmė teisiškai reikšmingus padarinius – avys nugraužė kaimyniniame sklype augančius pašarinius burokus, maistinius raudonuosius burokėlius ir morkas, kurių savininkui A. E. buvo padaryta 50 Eur žala. Šiais savo veiksmais P. M. pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 25 įsakymu Nr. AV-1336 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių“ 21 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 36 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo teiginiai, jog avys išėjo, galimai išgąsdintos vilkų, nepaneigia P. M. pareigos užtikrinti, kad jo laikomi ūkiniai gyvūnai – avys neišeitų už žemės valdos, kurioje jos yra laikomos ribų, juo labiau nepanaikina administracinės atsakomybės už teisės aktų nesilaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad P. M. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nubaustas pagrįstai. Naikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-210-2019, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-55-ANR_N-210-2019 (ROIK 1905967012) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius