Kauno apygardos teismo nutartis

2016-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1457-327/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-14
Bylos Nr.
1S-1457-327/2016
Teisminio proceso Nr.
1-33-1-01977-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Rimas Švirinas
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-1457-327/2016Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01977-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. B. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios ko­lo­ni­jos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 93-720 netaikyti nuteistajam K. B. lyg­tinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. B. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nuos­p­ren­džiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirta ga­lu­ti­nė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 straipsnį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė suma­žinta 1/3 iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi pas­kirta bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.Bausmės pradžia – 2015 m. liepos 8 d., pabaiga – 2019 m. balandžio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 2 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2016 m. spalio 6 d.).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė netaikyti K. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Teismas konstatavo, jog įvertinus aplinkybių visumą, šiuo metu dar nėra pa­grin­do manyti, kad nuteistasis lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos laikysis įstatymų ir nenu­si­kals.Nuteistasis K. B. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pa­taisos įstaigos, paleisti nuteistąjį iš pataisos įstaigos, kaip atlikus būtiną bausmės dalį. Skunde nurodo, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino visas reikšmingas aplin­ky­bes. K. B. supratimu, teismas neteisingai įvertino pataisos įstaigos pateiktą medžiagą, kad jis atlieka bausmę paprastos grupės sąlygomis, vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką, nuo­bauda negalioja, du kartus skatintas, pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika yra žema. Nu­rodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismo motyvai nepagrįsti jokiais įrodymais.Nuteistojo nuomone teismo motyvas, kad jo elgesys nebuvo be priekaištų, nepagrįstas, nes teismas padarė tokią išvadą remdamasis tik viena nuobauda. Viena nuobauda parodo, tai kad jis nedaro pažeidimų sistemingai. Nuteistasis tikina, kad po nuobaudos paskyrimo išvadas pa­darė ir daugiau vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė. K. B. teigimu teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad jis dalyvauja visuomeninėje veikloje ir siekia tobulėti. Abejotinas komisijos ir teismo teiginys, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui. Nurodo, kad jo niekas nesieja su kriminogeniniais veiks­niais. Jis yra lankomas šeimos, remiamas finansiškai, dirbdamas gauna atlyginimą, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad finansiniai sunkumai yra kriminogeninis veiksnys. Nuteistojo K. B. supratimu BVK 157 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, kad teismas turėtų vertinti tą aplinkybę, kad nuteistasis neigia kaltę dėl padarytų nusikaltimų. Teismas nepagrįstai vertino tai, kad jis būdamas laisvėje vengė atlikti teismo paskirtą bausmę. Dėl šio motyvo, nuteistojo nuomone, teismas pažeidė BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatas bei nesivadovavo BVK 157 straipsnio nuostatomis dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo K. B. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ko­mi­sijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įs­ta­ty­mų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip impe­ra­tyvų įpareigojimą jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės rea­bi­litacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numa­ty­tą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lyg­ti­nai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabi­li­ta­ci­jos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nu­tarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados ati­tinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. B. laisvės atėmimo baus­mės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra at­li­kęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti nu­teistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio pa­lei­di­mo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nu­sikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. B. pri­klauso žemos rizikos grupei (27 balai). Taigi, M. B. iš esmės atitinka lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra sąlygas.Tačiau apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad nuteistojo pa­žan­ga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar yra pagrindas paleisti asmenį lygtinai, neatlikus visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės laiką už vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų pažeidimus drausmine tvarka baustas 1 kartą, 2 kartus paskatintas. Nors nuobauda šiuo metu negalioja, ko­legija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas rodo, kad nu­teistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, sie­kiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad K. B. problemų sa­vyje neįžvelgia. Nors nuteistasis skunde neigia, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyti šie nu­teis­tojo K. B. kriminogeniniai veiksniai: draugai, finansiniai sunkumai. K. B. patei­kė su skundu ataskaitą nurodydamas duomenis apie darbo užmokestį, kartu nurodydamas, kad jį fi­nansiškai remia šeima, todėl su finansiniais sunkumais nesusiduria. Tačiau teisėjų kolegija, at­kreipia dėmesį, kad M. B. priteistas didelės sumos civilinis ieškinys, kurio padengta labai nedidelė dalis (2016 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, tik 5,72 Eur iš 2705,24 Eur) ir tai laikytina nemen­ku finansiniu įpareigojimu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai nutartyje paminėjo aplinkybę, kad M. B. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, už ką taip pat buvo nuteistas. Toks nuteistojo elgesys nekelia pasitikėjimo ir šiuo metu dar neleidžia konstatuoti aki­vaiz­džios pažan­gos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 7 balai ir nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, nuteistasis turėtų dar sumažinti dinaminius nusikalstamos rizikos taškus. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, mažinant pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos dinaminius balus, ir įtvirtinant tei­gia­mus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir ska­tintų tik teisėtą elgesį. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad priimto vienbalsiai Komi­si­jos nutarimo tei­sė­tumas ir pagrįstumas apylinkės teismo patikrintas tinkamai, nutartis išsamiai ar­gumentuota, procesinių pažeidimų tikrinant Komisijos priimto nutarimo netaikyti nu­teis­tajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumą ir pagrįstumą nepadaryta. Esant šioms aplin­ky­bėms konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistojo K. B. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas