Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio ir sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

2023 m. liepos 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nuo 23:00 val. iki 06:00 val. neišeiti iš namų, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2023 m. rugpjūčio 2 d. įtrauktas į probuojamųjų asmenų registrą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. K. sugadino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2023 m. balandžio 21 d. apie 09:00 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini)., šakinio krautuvo priekiu trenkėsi į automobilio „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, dėl to automobilis atsitrenkė į pastato sieną. Po to krautuvo šakėmis pakėlė automobilį nuo žemės į viršų ir ištraukęs krautuvo šakes paleido automobilį žemyn, dėl to šis trenkėsi į žemę. Tokiu būdu ir veiksmais sugadino nukentėjusiajam D. Š. priklausantį automobilį „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 725 eurų. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to T. K. nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent: jis 2023 m. balandžio 21 d. apie 09:00 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) prie įėjimo į pastatą durų panaudojo fizinį smurtą prieš D. Š., t. y. tyčia ranka sudavė į kairę veido pusę ir taip padarė nukentėjusiajam D. Š. poodinę kraujosruvą kairiame antakyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais T. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir parodė, kad nusikaltimus padarė, nes labai blogai pasijuto. Patvirtino, kad nusikalstamas veikas padarė kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir labai dėl to gailisi. Taip pat mano, kad civilinis ieškinys yra per didelis ir prašo jį sumažinti.

4. 2023 m. balandžio 22 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. K. parodė, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, su juo sutinka, savo kaltę pripažįsta visiškai dėl abiejų nusikalstamų veikų, labai gailisi. Lietuvių kalbą moka gerai, parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. Įtariamojo teisės išaiškintos. Teisė turėti gynėją išaiškinta, gynėjo dalyvavimo šiuo metu nepageidauja. Įtarimas perskaitytas, įtarimo esmė yra aiški ir suprantama, parodymus duoti sutinka. Gali paaiškinti, kad į narkologinę ir psichiatrinę įskaitas neįrašytas, dėl priklausomybių negydytas. Reguliariai geria vaistus dėl (duomenys neskelbtini), kartą per 3 (tris) mėnesius lankosi pas psichiatrą Kauno Romuvos klinikoje (gydytojas M. J.). Gydytojo paskirtus vaistus (duomenys neskelbtini) vartoja reguliariai. Nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), pažymoje nurodytu adresu, nuosavame bute. Gyvena vienas. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) staliumi – staklininku daugiau nei penkerius metus. Minėtame darbe atlieka daug jam nepriklausančių darbų – kūrena krosnį, prižiūri darbo techniką, tvarko santechniką, važiuoja nupirkti prekių, vežiodavo bendradarbius iš Kauno į darbą, prižiūri įmonės automobilį. 2023 m. balandžio 21 d. ryte atvažiavęs į savo darbovietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo nuėjęs pas įmonės direktorių D. Š. į kabinetą, norėjo pakalbėti apie blogas darbo sąlygas, nes kūrenant krosnį cechas buvo pilnas dūmų, dirbant patalpoje su automobilio krautuvu, kuris turi vidaus degimo variklį, nėra dūmų ištraukimo sistemos, dūmai ėjo į darbo patalpas. Krautuvas, su kuriuo dirbo, yra techniškai netvarkingas, dirbti su juo pavojinga, nes užstringa hidrauliniai cilindrai, kurie reguliuoja krovinio pakėlimą ir jo poziciją. Taip pat darbo automobilis, su kuriuo važiuoja į darbą, yra techniškai netvarkingas, reikia lipti per bagažinę, nes neatsidarinėja šoninės durys, taip pat yra kitų gedimų, kurie yra pavojingi vairavimui (dega ABS, ratų praslydimo sistema neveikia, meta variklio klaidą). Norėjo kelis kartus apie tai pabendrauti su direktoriumi, bet šis nenorėjo jo klausytis, sakė, kad yra labai užsiėmęs ir turi labai daug darbo, sakė, jog pakalbės vėliau, liepė išeiti iš jo kabineto. Tada jis supyko, labai pakilo emocijos, supyko dėl to, kad direktoriui svarbiau jo darbai, nei įmonės darbuotojai, jų saugumas, sveikata, darbo sąlygos. Išėjęs iš direktoriaus kabineto nubėgo per cechą į kitą patalpą, kurioje stovėjo šakinis krautuvas, buvo labai susinervinęs, sunkiai valdėsi. Atsisėdęs į šakinį krautuvą nuvažiavo juo teritorijoje apie 30 metrų prie direktoriaus automobilio „Mercedes Benz“ ir trenkėsi, krautuvo šakės palindo po automobiliu, o pats krautuvas trenkėsi į automobilį, kuris priekiu atsitrenkė į pastato sieną. Po to įjungė svirtį ir krautuvo šakėmis pakėlė direktoriaus automobilio galą į viršų, apie 1,5 metro ir atbulas važiavo po truputį atgal, automobilis krito žemyn. Tuo metu krautuvo šakės kliudė automobilio galą, taip automobilis buvo apgadintas. Po to iššoko iš krautuvo, pamatė prie pastato durų direktorių D. Š., priėjęs prie jo sudavė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į kairę galvos pusę, ties kairiuoju antakiu. Kodėl jam sudavė, jis negali pasakyti, tiesiog buvo užvaldžiusios emocijos, jis labai pyko ant direktoriaus dėl minėtų priežasčių. Tada kiti darbuotojai, gindami direktorių, jį pargriovė ir surišo. Atvykus policijai buvo sulaikytas. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, nuo nieko neapsvaigęs. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Padarytą žalą atlygins.

5. 2023 m. rugsėjo 11 d. apklausos metu įtariamasis T. K. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, kaltę visiškai pripažįsta. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, įvykio metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) staliumi – staklininku. Po įvykio su įmonės direktoriumi iš darbo yra atleistas. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, 2023 m. balandžio 21 d., ryte, atvykęs į darbą adresu (duomenys neskelbtini), norėjo pasikalbėti su direktoriumi D. Š. dėl blogų darbo sąlygų. Kelis kartus pas jį buvo nuėjęs, bet direktorius bendrauti atsisakė teigdamas, kad yra labai užimtas, sakė pasikalbės vėliau ir liepė išeiti iš kabineto. Nežino kas atsitiko, supyko, apėmė emocijos, nubėgo prie šakinio krautuvo, kuris stovėjo cecho patalpose. Atsisėdęs į krautuvą, nuvažiavo į teritoriją lauke, pamatė šalia pastato stovintį direktoriaus automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinių numerių neatsimena ir šakinio krautuvo priekiu trenkėsi į minėto automobilio galą, krautuvo šakės palindo po automobilio galu ir pats automobilis priekiu trenkėsi į pastato sieną. Po to, įjungė krautuvo svirtį ir krautuvo šakėmis pakėlė direktoriaus automobilio galą į viršų, apie 1,5 – 2 metrus, o automobilio priekis lietė žemę, atbulas važiavo po truputį atgal, krautuvo šakės išlindo iš po automobilio ir automobilis nukrito iš viršaus ant žemės. Iš karto pamatė, kad automobilis buvo stipriai apgadintas. Pamatė lauke besibūriuojančius kitus kolegas. Tuo metu pamatė prie pastato įėjimo durų direktorių D. Š. ir priėjęs dešinės rankos kumščiu trenkė šiam į kairę veido pusę, pataikė ties kairiuoju antakiu. Ar direktorius buvo su akiniais, neatsimena. Nepastebėjo, kad po smūgio D. Š. ant veido būtų likę sužalojimų. Atsimena, kad po šių veiksmų, darbuotojai jį sulaikė, lipnia juosta surišo rankas ir kojas, paguldė ant žemės ir taip laukė policijos. Surištas buvo tol, kol atvyko policija. Tuomet atrišo, nurodė, kad yra sulaikomas ir išvežė į areštinę. Nori pažymėti, kad labai gailisi dėl to kas įvyko, nesupranta, kas atsitiko, nesusitvardė. Galimai po savaitės su juo susisiekė „Ergo“ draudimo atstovas dėl automobiliui padarytos žalos atlyginimo. Paskaičiavo apie 11 tūkstančių eurų su trupučiu (tikslios sumos neatsimena). Su draudimu pasirašė sutartį dėl išmokų sumokėjimo išsimokėtinai per 2 metus. Mano, kad civilinis ieškinys dėl moralinės žalos atlyginimo D. Š. yra per didelis, tokią sumą atsisako sumokėti.

6. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paaiškino jų padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus. Toliau nuosprendyje dėstomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

7. 2023 m. balandžio 21 d. nukentėjusysis D. Š. apklausos metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2023 m. balandžio 21 d. apie 09:00 val., pas jį į kabinetą atėjo darbuotojas T. K., kuris norėjo su juo dėl kažko pasikalbėti. Jis turėjo daug reikalų, nes skaičiavo sąskaitas, jam skambino telefonu dėl įvairių darbo reikalų ir T. K. nurodė palaukti, sakydamas, kad pasikalbės, kai bus laisvesnis. T. K. išėjo, bet po kurio laiko vėl atėjo ir pradėjo keiktis, priekaištavo, kad jis nereaguoja į šio žodžius. Jis T.K. pasakė, kad palauktų, bet T.K. išėjo iš kabineto, o jis toliau tvarkė dokumentus. Po kelių minučių išgirdo, kad kieme kažkas vyksta ir visi darbuotojai šaukia jo vardą. Jis išbėgęs į kiemą pamatė, kad jo automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apdaužytas. Jis iš pradžių nesuprato, kas atsitiko. Pamatė, kad šalia automobilio vaikšto T. K. ir kalba. Šalia buvo ir kiti darbuotojai, už savo automobilio jis pamatė šakinį krautuvą. Susiėmė už galvos rankomis ir apsisukęs ėjo link įėjimo į pastatą, kai staiga gavo smūgį į veidą, kairėje pusėje, dėl to pajuto fizinį skausmą. Atsisukęs pamatė, kad kiti darbuotojai laiko T. K.. Tada suprato, kad T. K. trenkė jam iš nugaros. Nežino kuria ranka trenkė, tačiau trenkė vieną kartą, dėl smūgio pradėjo bėgti kraujas iš kairiojo antakio. Kadangi darbuotojas elgėsi agresyviai, kiti darbuotojai surišo šiam rankas ir kojas su lipnia juosta, kad nepadarytų daugiau žalos turtui ir aplinkinių sveikatai. Tada darbuotojai parodė vaizdo įrašą, kurį pridėjo prie pareiškimo. Jie paaiškino, kad T. K. su šakiniu krautuvu pakėlė automobilį „Mercedes Benz“ ir trenkė į sieną, iškėlęs aukštyn paleido automobilį. Dėl tokių veiksmų buvo stipriai apgadintos automobilio išorinės detalės, bei pažeista automobilio konstrukcija. Jis iškarto pranešė apie įvykį policijai. Dėl automobilio sugadinimo padaryta apie 30 000 eurų turtinė žala. Žalą patikslins tada, kai autoservisas nustatys visus automobilio pažeidimus. Dokumentus pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje. Su šiuo darbuotoju būdavo įvairūs konfliktai darbo klausimais, tačiau tokių agresijos protrūkių niekada nebuvo, jis dirbo gerai, nežino kodėl šį kartą jis taip sureagavo. Kiek jam yra žinoma, T. K. turi psichologinių problemų. Įvykį filmavo A. Ž. savo telefonu.

8. 2023 m. balandžio 28 d. nukentėjusysis D. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad tuo metu, kai T. K. ranka trenkė vieną smūgį į veidą ir pataikė į kairįjį antakį, jis buvo užsidėjęs akinius. Nuo smūgio sulūžo akiniai, nulūžo kairės pusės akinių kojelė. Kodėl pareigūnai neužfiksavo to pirminiuose jo parodymuose, negali atsakyti, kadangi pats įvykio metu buvo šoko būsenoje, tačiau pamena, kad apie akinius pareigūnams buvo sakęs, juos rodė pareigūnams. Akiniai yra pagaminti individualiai, juos pirko prieš maždaug 3-4 mėn., kiek tiksliai už juos mokėjo negali pasakyti, bet iki 1 000 eurų. Juos pirko Alytuje, galimai „Optikos pasaulis“. Pirkimo patvirtinimo dokumentų nebeturi, neatsimena ar juos pirko banko kortele ar grynaisiais pinigais. Pabandys kiek vėliau peržiūrėti banko išrašus ir jei ras mokėjimo patvirtinimą už akinius, jį pateiks el. paštu. Akinius buvo nunešęs į akinių parduotuvę, kur nurodė, kad akiniai nėra pataisomi. Todėl dėl sulaužytų akinių papildomai padaryta apie 1 000 eurų turtinė žala. Apgadintas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam, automobilį prieš vienerius metus pirko iš fizinio asmens, mokėjo apie 17 000 eurų, tačiau jį ne kartą remontavo, todėl jį vertina apie 25 000 eurų. Automobilis įvykio metu buvo draustas KASKO draudimu, ERGO draudimo įmonėje. Po įvykio kreipėsi į draudimą, jie užregistravo įvykį, tačiau iki šiol jokios papildomos informacijos negavo, tik žalos numerį: (duomenys neskelbtini). Automobilį po to nuvežė į autoservisą: UAB „VEHO“, kuriame bus nustatyta kokie sugadinimui automobiliui buvo padaryti bei nurodyta turtinė žala dėl sugadinimų. Iki šiol jokios informacijos iš autoserviso negavo. Taip pat įvykio metu, kuomet T. K. su šakiniu krautuvu pakėlė automobilį, jis buvo įmonės patalpose, paties veiksmo nematė. Būdamas patalpose išgirdo lauke darbuotojus šaukiant jo vardą. Išbėgęs į lauką, pamatė, kad automobilis yra apdaužytas, šalia buvo šakinis krautuvas, netoli buvo T. K., kuris rėkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Taip pat, netoliese buvo darbuotojai A. Ž., M. Ž., P. Z., paskui priėjo dar daugiau darbuotojų iš visos įmonės. Pamatęs, kad automobilis yra apdaužytas, jis nieko nesuprato, buvo šoko būsenoje, iš darbuotojų išgirdo, kad T. K. su šakiniu krautuvu pakėlė automobilį, jį trenkė į sieną ir paleido. Jis nesuprato kas vyksta, apsisuko nueiti į įmonės patalpą, tik įėjus, pajuto stiprų smūgį su ranka į kairę veido pusę, būtent į kairįjį antakį. Atsisuko ir pamatė, kad už jo buvo T. K., jis buvo šoko būsenoje, o tuo metu, minėti darbuotojai prišoko prie T. K. ir šį sulaikė. Jis paskambino policijai, o kaip buvo sulaikytas T. K., kaip šis elgėsi, jis nebesidomėjo. Atvykusi policija sulaikė T.K.. Taip pat atvyko greitoji medicinos pagalba, jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją pagalbą, tačiau į ligoninę su medikais nevažiavo. Visą naktį juto galvos skausmą, pykino, vėmė, todėl kitą dieną nuvyko į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę, medikai jį apžiūrėjo, atliko papildomos tyrimus, rimtesnių sužalojimų nenustatė, todėl išleido gydytis ambulatoriškai. Civilinį ieškinį byloje dėl turtinės žalos padarymo (akinių sudaužymo) ir patirtos fizinės ir moralinės žalos reikš tyrimo eigoje. Šiuo metu T. K. iš darbo yra atleistas (1 t., b. l. 49-50).

9. 2023 m. balandžio 21 d. liudytojas A. Ž. apklausos metu parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) staliumi – staklininku. 2023 m. balandžio 21 d. apie 09:00 val. matė, kad darbuotojas T. K. buvo pas direktorių, D. Š.. Nežino apie ką jie kalbėjo, tačiau T.K. išėjo iš kabineto piktas ir susinervinęs. T.K. sėdo į šakinį krautuvą, kuris buvo dirbtuvių viduje ir su juo išvažiavo į kiemą. Jis toliau dirbo, kai staiga jis ir kiti darbuotojai išgirdo didelį triukšmą kieme. Visi pradėjo eiti link išėjimo į kiemą, jis eidamas iškart išsitraukė telefoną, nes pagalvojo, kad reikės nufilmuoti situaciją, jei kas nors nukentės. Išėjęs su kitais darbuotojais į kiemą pamatė, kad T.K. su šakiniu krautuvu pakėlęs direktoriaus automobilio galą ir tokiu būdu įrėmęs automobilio priekį į pastato sieną. Tada T.K. ištraukė krautuvo šakes iš automobilio ir automobilis, iš ganėtinai didelio aukščio, trenkėsi į žemę. Visi buvo apstulbę, pradėjo šaukti direktorių. Direktorius išėjo į kiemą ir pamatęs savo automobilį labai susinervino, susiėmęs už galvos ėjo link įėjimo į pastatą, staiga tarpdurį prie direktoriaus iš nugaros pribėgo T.K. ir trenkė ranka į veidą kairėje pusėje. Tada visi darbuotojai pradėjo laikyti T.K., kad nesužeistų daugiau žmonių ir nesugadintų turto. Surišo T.K. rankas ir kojas su lipnia juosta ir išvedė į kiemą, pasodino ant žolės ir liepė nusiraminti. Kiek žino, tada direktorius iškvietė policiją, direktoriui iš kairiojo antakio bėgo kraujas. T.K. elgėsi ganėtinai agresyviai, nėra dar tokio matęs, nežino kodėl T.K. taip smarkiai susinervino (1 t., b. l. 52-55).

10. 2023 m. rugpjūčio 16 d. liudytojas M. Ž. apklausos metu parodė, kad dirba dažytoju UAB (duomenys neskelbtini). Kokia tai diena buvo neatsimena, atsimena, kad buvo pavasaris. Dirbo savo darbo vietoje. Išgirdo, kaip iš direktoriaus kabineto trenkdamas duris išėjo kolega T. K., kuris labai garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, reiškė savo nepasitenkinimą. T. K. paskutines 2 savaites buvo labai piktas, atrodė agresyvus, nepatenkintas. Pamatė, kad T. K. įsėda į patalpose esantį šakinį krautuvą, jį užsivedė ir išvažiavo iš patalpų. Pro patalpų langą matė, kaip jis važinėja su keltuvu lauke, prie automobilių. Išbėgo pro duris pasižiūrėti kas vyksta ir pamatė, kaip T. K. staigiai įvažiuoja į direktoriaus automobilį, iš bagažinės pusės, stipriai trenkiasi į automobilį ir automobilis priekiu atsitrenkia į pastato sieną. Tuomet T.K. automobilį su krautuvu pakėlė apie 2 metrus į aukštį, automobilis priekiu lietė žemę. Pakėlęs automobilį trumpai palaikė ir patraukė krautuvo šakes, automobilis visu svoriu nukrito. Matėsi iš karto, kad automobilis buvo žymiai apgadintas. Tai matė ir daugiau darbuotojų, kurių visų nebegali išvardinti. T.K. taip padaręs išlipo iš krautuvo, nuėjo rėkaudamas į kitą gamyklos pusę. Jis greitai ištraukė iš krautuvo raktus. T.K. po akimirkos grįžo, norėjo sėstis į krautuvą, tačiau pamatė, kad ten nebėra raktų. Tuo metu priėjo dar daugiau darbuotojų. Kažkas pašaukė direktorių, kuris išėjo į lauką, buvo šoke, nesuprato kas vyko. Viskas vyko labai greitai, direktorius pradėjo eiti link įėjimo į vidaus patalpas, kai T. K. pribėgęs iš nugaros trenkė vieną smūgį su kumščiu (kurios rankos neatsimena) direktoriui į smilkinį, ties antakiu (kuri pusė neatsimena). Tuomet, kad T. K. nebepadarytų didesnės žalos, su kitais darbuotojais šį sulaikė, su lipnia juosta surišo rankas ir kojas ir patalpose pasodino ant grindų. Tačiau T.K. neapsiramino, buvo agresyvus, šokinėdamas nuėjo į lauką ant žolės. Kažkas iškvietė policiją ir medikus, kurie vėliau išsivežė T. K.. Nori pažymėti, kad direktorius tuo metu, kai gavo smūgį į smilkinį, buvo su akiniais. Jis matė, kad po smūgio sulūžo akinių kojelė, direktoriui ant smilkinio, prie antakio matė kraujosruvą. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos neturi (1 t., b. l. 57-59).

11. 2023 m. rugpjūčio 16 d. liudytojas P. Z. (P. Z.) apklausos metu parodė, kad dirba staliumi UAB (duomenys neskelbtini). Kokia tai diena buvo neatsimena, bet tai buvo pavasaris. Gamykloje dirbo savo darbo vietoje. Kažkuriuo metu susierzinęs prabėgo kolega T. K., vartojo necenzūrinius žodžius, buvo agresyvus, išgirdo kaip pasakė, kad tuoj mašina virs. Jis nesuprato, ką šis turėjo omeny. Pamatė, kad T.K. sėdo už šakinio krautuvo vairo, krautuvą užvedė ir išvažiavo iš patalpų. Nieko nesupratęs liko savo darbo vietoje. Po kiek laiko išgirdo sąmyšį, pamatė kaip į patalpas įeina kiti darbuotojai, direktorius, T. K.. Darbuotojai pradėjo sulaikinėti T. K., jis nieko nelaukęs padėjo šį sulaikyti. Pamatė ant direktoriaus veido, ties smilkiniu kraujosruvą (kurioje pusėje tai buvo, neatsimena). Lauke pamatė sudaužytą direktoriaus automobilį. Kai T. K. buvo sulaikytas, kolegos papasakojo, kad T. K. su šakiniu krautuvu pakėlė direktoriaus automobilį, jį atrėmė į pastato sieną ir paleido ant žemės. Taip pat kolegos papasakojo, kad T. K. trenkė direktoriui. Dėl direktoriaus akinių nieko nežino, kai jį pamatė, jis buvo be akinių. Kažkas iškvietė policiją ir medikus, kurie toliau dirbo įvykio vietoje. Pačio veiksmo, kuomet T. K. apgadino automobilį jis nematė, taip pat nematė, kaip trenkė direktoriui, matė tik padarinius. Daugiau jokios tyrimui reikšmingos informacijos neturi. Įvykio vietoje buvo jau daug kitų kolegų, kurių visų nebeįvardys (1 t., b. l. 61-63).

12. 2023 m. birželio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įrašo „PSS-20230421-093108UTC+0300“ trukmė 2 min. 44 sek., kameros naudotojas Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK 2-ojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjas Ernestas Abmorševas. Vaizdo įrašas nufilmuotas 2023 m. balandžio 21 d., vaizdo įrašo pradžios laikas – 09:31:08 val. Atidarius vaizdo įrašą, matyti, kaip pareigūnai ieško įvykio vietos bei pranešėjo, tyrimui reikšmingų duomenų vaizdo įraše nėra.

1. D. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairiame antakyje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai 2 – 5 paros iki apžiūros.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

23. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukelti minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

24. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad T. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. balandžio 21 d. apie 09.00 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į pastatą durų panaudojo fizinį smurtą prieš D. Š., t. y. tyčia ranka sudavė į kairę veido pusę ir taip padarė nukentėjusiajam D. Š. poodinę kraujosruvą kairiame antakyje, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, liudytojai, vaizdo įrašai, specialisto išvada, kituose dokumentuose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, dera tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama T. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Nurodyti T. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

29. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

30. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

31. Teismas, skirdamas bausmę T. K. atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

32. T. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei davė nuoseklius parodymus. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. K. minėtų nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, bet po to buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme, kurią atliko, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 22-33), turi turtinių įsipareigojimų draudimo bendrovei, ikiteisminio tyrimo metu nedirbo, tik 2024 m. balandžio 9 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) todėl paskyrus jam baudą, padarytos žalos atlyginimas nukentėjusiajam užtruktų ilgiau, o tai nesiderintų su teisingumo principu.

33. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje, 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, T. K. skirtina 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

34. Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK straipsniu, T. K. skiriama 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir jam paskirtina galutinė – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti padarytą turtinę žalą nukentėjusiajam, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kai T. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 21 d. 10:00 val. iki 2023 m. balandžio 22 d. 10:33 val., 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms (1t., b. l. 135-138, 139-140).

Dėl civilinių ieškinių

35. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109 –117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

36. D. Š. pareiškė 2 517 eurų civilinį ieškinį dėl jam nusikalstamomis veikomis padarytos 517 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos (1 t., b. l. 80-81).

37. D. Š. prašo priteisti 517 eurų turtinę žalą už sulaužytus akinius. Teismas, įvertinęs civilinio ieškovo pateiktus dokumentus, sprendžia, kad aukščiau nurodytas žalos dydis yra įrodytas. Nustatyta, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veidą, nepataisomai sulaužė jo vardinius akinius. Kaltinamojo veika, kuri pasireiškė nežymiu sveikatos sutrikdymu, buvo padaryta turtinė žala civiliniam ieškovui. Kaltinamojo veiksmai tiesiogiai lėmė turtinės žalos civiliniam ieškovui padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, iš kaltinamojo T. K. išieškant D. Š. naudai 517 eurų turtinės žalos atlyginimą.

38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas (BPK 113 straipsnis).

39. D. Š. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2000 eurų neturtinė žalos atlyginimą. Teigia, kad dėl T. K. padarytų nusikalstamų veikų patyrė didelį stresą, blogai miegojo, nukentėjo jo reputacija, turėjo nepatogumų dėl sugadinto automobilio. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Vertindamas D. Š. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad dėl nusikalstamų T. K. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą kolegų akivaizdoje, nepatogumus, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Svarbu pažymėti ir tai, kad T. K. nukentėjusiojo sveikatą sutrikdė tyčiniais veiksmais ir nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių neliko, tačiau vis tik nukentėjusysis aptarto įvykio metu patyrė fizinį skausmą, stresą, pažeminimą kolegų akivaizdoje, nepatogumus. Teismas nenustatė ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo susiformavusios teismų praktikos panašiose bylose, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, tenkintinas iš dalies, iš T. K. išieškant D. Š. naudai 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

40. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2024 m. kovo 5 d. gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškimas dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje atsisakymo. Kadangi Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškime nurodyta, kad T. K. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiojo D. Š. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 133,87 eurų civilinio ieškinio nutrauktinas.

41. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

42. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 – 298 straipsniais, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 517 eurų turtinę žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 517 eurų turtinę žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, skirti T. K. 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 517 eurų turtinę žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, T. K. paskirtą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą 517 eurų turtinę žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, kai T. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 21 d. 10:00 val. iki 2023 m. balandžio 22 d. 10:33 val., 2 (dvi) laikino sulaikymo dienas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Civilinio ieškovo D. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš T. K. išieškoti D. Š. naudai 517 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 700 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 133,87 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti T. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.