Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ši administracinė byla iškelta ir išnagrinėta pagal UAB „E“ (toliau – ir Bendrovė) akcininko UAB „S“ (toliau – ir Akcininkas) pareiškimą, kuriame nurodyta, kad O. L., būdamas UAB „E“ vadovu neatliko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų veiksmų, t. y. akcininkui UAB „S.“ raštu pareikalavus susipažinti su bendrovės dokumentais šiam akcininkui dokumentų nesuteikė, nesudarė galimybės susipažinti su prašomais dokumentais, todėl pažeidė akcininko UAB „S“ Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą neturtinę teisę.

2016-02-19 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas UAB „S“ prašymas dėl prašymo atsisakymo, kuriuo prašoma nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą O. L. atžvilgiu, kadangi 2016-02-11 UAB „S“ ir UAB „E“ vadovas O. L. sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo nupirkti UAB „S“ turimas UAB „E“ akcijas ir jau yra sumokėjęs ½ akcijų vertės.

Pažymėtina, jog ATPK 287 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodoma, jog administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nutraukiama, tik tuomet, kai yra nustatoma bent viena iš aplinkybių, numatytų šio kodekso 250 ir 251 straipsniuose. ATPK 250 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis: 1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; 2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus; 3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje; 4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju; 5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą; 6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas; 7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai; 8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla; 9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena. ATPK 251 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Taigi, įstatymų leidėjas iš esmės numatė baigtinį sąrašą aplinkybių, kurioms esant gali būti nutraukiama administracinio teisės pažeidimo byla, minėtas sąrašas negali būti aiškinamas plečiamai ir byla nutraukiama esant kitokiems pagrindams. Įstatymų leidėjas nenumatė, jog administracinio teisės pažeidimo byla galėtų būti nutraukta susitaikius pažeidėjui ir administracinio teisės pažeidimo bylą inicijavusiai institucijai ar asmeniui, ar tais atvejais, kai dar iki nutarimo byloje priėmimo jau yra pasiekti tikslai, kurių neįgyvendinimas buvo administracinio pažeidimo teisenos inicijavimo pagrindas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo), užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

Taigi, kaip matyti iš ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu metu, arba 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos, arba 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, arba 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams, arba 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą akcininkai turi neturtinę teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

Iš bylos medžiagos yra matyti, jog UAB „S“ UAB „E“ akcininku tapo tik 2015-11-06 (Akcijų dovanojimo sutartis, b. l. 13-14). Prašymas dėl informacijos suteikimo apie UAB „E“ surašytas 2015-10-26, t. y. dar iki UAB „S“ tampant UAB „E“ akcininku (b. l. 4-5). Administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „E“ vadovas kategoriškai nurodė, kad tokio UAB „S“ vadovo ar įgalioto atstovo pasirašyto prašymo jis niekada nėra gavęs (to teismo posėdžio metu nepaneigė ir UAB „S“ atstovas). Taigi, nors įstatymų leidėjas ir įtvirtina akcininko neturtinę teisę gauti įstatyme nurodytą informaciją apie bendrovę, tačiau tai nereiškia, kad tokią savo teisę akcininkas gali realizuoti bet kaip. Akcininko atstovas bendrovės vadovui (O. L.) prašymą dėl informacijos pateikimo pateikė nepasirašytą nei UAB „S“ vadovo, nei įgalioto atstovas. Pasirašytas toks prašymas Bendrovės vadovui apskritai nebuvo pateiktas. Toks pateiktas prašymas buvo surašytas dar iki UAB „S“ tampant Bendrovės akcininke, kuomet ši bendrovė apskritai net neturėjo teisės susipažinti su UAB „E“ dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Po to, kai UAB „S“ tapo Bendrovės akcininke, toks prašymas dėl informacijos pateikimo nebuvo perrašytas ir Bendrovės vadovui, kaip minėta, tiesiog buvo pateiktas tokio prašymo, surašyto, kai UAB „S“ dar neturėjo teisės susipažinti su Bendrovės informacija, nepasirašytas variantas. Visos šios aplinkybės rodo, jog UAB „S“ kaip UAB „E“ akcininkė savo neturtinę teisę gauti informaciją realizavo netinkamai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamam UAB „E“ vadovui O. L. nekilo pareiga UAB „S“ pateikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, todėl teismas sprendžia, jog O. L. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto apylinkės teismą.