Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-417-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-26
Bylos Nr.
1A-193-417-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Valentinas Janonis
Nuteistasis
A.
Nukentėjusysis
I. V.
Advokatai
Birutė Piktužienė
Kategorijos

Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-193-417/2007

Teisėja Aurelija Sadauskaitė Procesinio sprendimo kategorija 1.1.5; 1.2.4.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 26d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Valentino Janonio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai ,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjai advokatei Birutei Piktužienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. apeliacinį skundą dėl 2007 m. vasario 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteista vienerių metų šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose. Iš A. M. nukentėjusiajai I. V. priteista 100 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei 1532 Lt Valstybinei ligonių kasai, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų išleistų nukentėjusiajai gydyti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteista už tai, jog 2006 m balandžio 25 d. apie 20 val. 30 min. savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdama girta, konflikto metu, vieną kartą peiliu dūrė I. V. į pilvą, padarydama kiauryminį- pjautinį kairės pilvo pusės sužalojimą su plonažarnės pakenkimu, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, taip sunkiai sutrikdydama I. V. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistoji prašo panaikinti 2007-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį arba palikus nepanaikintą sušvelnini paskirtąją bausmę. A. M. skunde nurodo, kad įvykio vakarą pas ją į svečius atėjo kaimynas V. V. bei neužilgo jo žmona I. V. . Tik įėjusi butą nukentėjusioji smogė apeliantei į veidą. Po suduoto smūgio sukdamasi į nukentėjusiosios pusę, kad apsigint, A. M. užkliuvo ją ir ši netekusi pusiausvyros krito bei susižalojo peiliu, kurį laikė nuteistoji, nes tuo metu gamino maistą. Tyčios sužaloti nukentėjusiosios neturėjusi.

Gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. A. M. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. Nors apeliantė kalta neprisipažino, jos kaltė visiškai įrodyta šioje byloje surinktų, ištirtų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji I. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo. Nors nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, nustatyta etanolio koncentracija kraujo serume 1, 58 procentai (b. l. 8), nėra pagrindo manyti, jog kilus konfliktui ji galėjusi pati užkristi ant peilio, kurį laikė nuteistoji A. M. . Apie tai, patvirtina ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas specialistas Rimantas Petras Pečkus (b. l. 126- 127). Tai, jog tarp nukentėjusiosios ir nuteistosios įvykio vakarą kilo konfliktas, patvirtina teisminio nagrinėjimo metu kaip liudytoja apklausta Daiva Mačėnienė (b. l.117- 118). Todėl laikytina, kad būdama apsvaigus nuo alkoholio nuteistoji A. M. neadekvačiai įvertino nukentėjusiosios elgesį žodinio konflikto metu. Atsižvelgiant į nuteistosios ir nukentėjusiosios 27 metų skirtumą, realus pavojus negrėsė ir gintis nuo I. V. nuteistajai nereikėjo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo neatsako, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė BK numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises ar interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis). Kėsinimasis, kurį nuteistoji teigia atrėmusi, nebuvo pavojingas, akivaizdus ir realus. Būtinoji gintis galima prieš tokią tiesioginės žalos grėsmę, kurią galima pašalinti duodant atkirtį besikėsinančiajam, tačiau nagrinėjamoje situacijoje duoti atkirtį I. V. nebuvo priežasties. Nenustatyta ir neįrodyta objektyviais duomenimis, kad iki konflikto nukentėjusioji būtų atlikusi nusikalstamus veiksmus. Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad nuteistosios A. M. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir apeliantės veiksmus kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą. Būdama sąmoninga ir suvokdama, kad peiliu smogdama į pilvo sritį padarys kūno sužalojimus, kurie gali sukelti pavojingų padarinių nukentėjusiosios sveikatai, nors ir nenorėjo sunkiai sutrikdyti sveikatą, numatė jų galimybę bei sąmoningai leido jiems atsirasti. Esant tokioms aplinkybės taikyti nuteistajai BK 28 straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir teisingai ją individualizavo. Atsakomybę švelninančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą nuteistoji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė, jog po sužalojimo nukentėjusioji pasveiko, neigiamų padarinių sveikatai neliko, nuteistoji nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau padarytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes teismas skyrė žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei BK 135 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jos švelninti.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, kolegija neturi pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Dalius JocysTeisėjai Valentinas JanonisEduardas Maškevičius