Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-11-14 · Byla Nr. N-62-558-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-14
Bylos Nr.
N-62-558-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-62-558/2008Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimo E. S.-R. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. liepos 25 d. surašė E. S.-R. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ši leido nelegaliai dirbti J. Z. poilsiavietės, esančios Raganiškės kaime, prižiūrėtoju (sargu) nuo 2003 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. gegužės mėnesio, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 dalies reikalavimus bei padarydama veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Lazdijų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną E. S.-R. atžvilgiu nutraukė konstatavęs, jog pastarosios veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nustatė, jog 2003 m. balandžio 18 d. Z. G. ir J. Z. (iš vienos pusės) bei E. S. (kaip fizinis asmuo iš kitos pusės) sudarė sutartį, pagal kurią Z. G. ir J. Z. įsipareigojo užtikrinti poilsiavietės, esančios Raganiškės kaime, Lazdijų rajone, tvarką ir apsaugą 24 val. per parą, o E. S. įsipareigojo sumokėti 200 Lt avansą, iki 2003 m. gegužės 18 d. sumokėti dar 300 Lt. Šalys nenustatė nei darbo vietos, nei pastovaus ar fiksuoto atlyginimo, nėra jokių duomenų, kad jie turėjo paklusti kokiai nors tvarkai. Teismas pažymėjo, jog darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių, t. y. tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Iš to teismas padarė išvadą, jog tarp J. Z. ir E. S. nebuvo susiklostę darbo sutarties požymių turintys santykiai, E. S. nebuvo įsipareigojusi mokėti darbo užmokestį, nebuvo pavaldumo, darbo tvarkos, J. Z. dirbo savarankiškai, nevykdė rūšiniais požymiais apibrėžtų darbo funkcijų, be to, apklaustas teisme liudytoju J. Z. pripažino, kad iš E. S. pinigų gavo vieną kartą, o vėliau jam mokėjo italas, darbo sutartį su juo pasirašyti žadėjo ne E. S., bet O. S.

II.

Nesutikdama su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimu, Institucija pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad visi nelegalaus darbo požymiai buvo nustatyti, t. y. aptarta darbo vieta – Raganiškės kaimas, J. Z. tiksliai suformuluotos darbinės funkcijos – poilsiavietės apsauga ir tvarkos palaikymas, paklusimas tvarkai pasireiškė visų darbdavio nurodymų vykdymu ir laikymusi, asmeniui iki 2005 m. rugsėjo mėnesio buvo mokamas suderėtas 500 Lt darbo užmokestis. Pažymi, jog E. S.-R. savo 2007 m. birželio 11 d. paaiškinime nurodė, kad už 9 mėnesius J. Z. buvo sumokėta 4500 Lt, įteikė pastarajam įspėjimą, kad šis paliktų poilsiavietę, taip pat pripažino, kad su J. Z. matėsi 2007 m. gegužės mėnesį. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog J. Z. buvo laikomas darbuotoju, su kuriuo E. S.-R. siekė nutraukti darbinius santykius. Nurodo, jog E. S.-R. teisme pažymėjo, kad jai priklauso poilsiavietės žemė, o statiniai ant jos – Italijos piliečiui F. M., todėl galbūt jis samdė J. Z., tačiau jokie dokumentai, patvirtinantys tokius teiginius teismui nebuvo pateikti. Taip pat nurodo, jog J. Z. pažymėjo, kad darbo užmokestį jam kelis kartus mokėjo E. S.-R., jos tėvas, UAB „Floredita“ buhalterė, F. M., dalyvaujant E. S.-R. Pažymi, jog teisme nebuvo apklausta Z. G., kuri dalyvavo pasirašant 2003 m. balandžio 18 d. sutartį, ir kuriai buvo žinomos kitos aplinkybės, susijusios su J. Z. darbu poilsiavietėje. Mano, jog teismas nepilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, E. S.-R. prašo jį atmesti ir nurodo, jog 2003 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta ne darbo sutartis, o atlygintinų paslaugų sutartis. Pats J. Z. patvirtino, jog jis paslaugų funkcijas atlikinėjo namelyje, kurio savininkas F. M., paaiškinti, kodėl nuo 2005 m. nesant kontaktų su pastatų savininku ir negaunant atlygio dirbo, negalėjo. Vien dėl to, kad teisme neapklausta Z. G. ir nėra dokumentų apie žemės ir statinių priklausomybę, bylos grąžinimas teismui netikslingas, nes ginčo šalys patvirtino, kad joms buvo žinoma, kam priklausė tiek žemė, tiek pastatai, o Z. G. buvo apklausta ikiteisminėje bylos stadijoje. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šiuo atveju nesusiklostė darbo teisiniai santykiai, o įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties E. S.-R. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.

ATPK 41³straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino tokios kategorijos bylų teisės taikymo rekomendacijas ir atskleidė minėtos blanketinės teisės normos sudėties požymius atsižvelgiant į DK 93, 98 – 99 straipsnius (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7). Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė.

Administracinis kaltinimas E. S.-R. suformuluotas pagal minėtą normą administracinio teisės pažeidimo protokole nustačius, jog ji leido nelegaliai dirbti J. Z. poilsiavietės, esančios Raganiškės kaime, prižiūrėtoju (sargu) nuo 2003 m. balandžio 18 d. iki 2007 m. gegužės mėnesio.

Išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog byloje nesurinkti visi reikiami įrodymai, t. y. neapklausta iš esmės vienintelė kaltinimo teiginius palaikiusi liudytoja Z. G. Pastaroji duodama paaiškinimą Institucijai vienareikšmiškai pažymėjo, jog E. S.-R. sakiusi, kad su J. Z. bus sudaryta darbo sutartis, o 2003 m. balandžio 18 d. sutartis sudaroma bandomajam laikotarpiui (b. l. 5). Pažymėtina, jog byloje esant prieštaringas aplinkybes pagrindžiantiems įrodymams (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai dėl pažeidimo bei liudytojo J. Z. parodymai byloje kito), Z. G. parodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės. Taigi, pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 dalyje įtvirtintą įrodymų rinkimo pareigą. Pabrėžtina, jog nors vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, tačiau teismas visais atvejais turi pagrįsti savo vidinio įsitikinimo susiformavimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir tinkamai motyvuoti savo procesiniame sprendime.

Bylos įrodymai patvirtina, kad 2003 m. balandžio 18 d. Z. G. ir J. Z. (iš vienos pusės) bei E. S. (kaip fizinis asmuo iš kitos pusės) sudarė sutartį, pagal kurią Z. G. ir J. Z. įsipareigojo užtikrinti poilsiavietės, esančios Raganiškės kaime, tvarką ir apsaugą 24 val. per parą, o E. S. įsipareigojo sumokėti 200 Lt avansą ir iki 2003 m. gegužės 18 d. sumokėti dar 300 Lt. Pirmosios instancijos teismas E. S.-R. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė iš esmės nustatęs, jog tarp E. S.-R. ir J. Z. susiklostė ne darbo teisiniai santykiai, o civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija mano, jog tokia pozicija nėra tinkamai pagrįsta, nes teismas apsiribojo pateiktos sutarties vertinimu pagal jos išorinę formą ir lakonišką turinį, tačiau nekreipė dėmesio į tokios sutarties vykdymo aplinkybes, į byloje esančius faktus, leidusius spręsti apie tikruosius šalių ketinimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog J. Z. ir E. S.-R. susitarė ne dėl konkretaus rezultato, o dėl pakankamai aiškios darbo (sargavimo, aplinkos priežiūros ir t.t.) funkcijos, tam tikrų pareigų, J. Z. vykdė minėtoje sutartyje ir žodžiu su E. S.-R. aptartas funkcijas net iki 2007 m. gegužės mėnesio, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apie pastarojo iki minėtos datos vykdomą veiklą galimai žinojo, J. Z. periodiškai buvo mokama minėtoje sutartyje aptarta suma, kas paprastai patvirtina darbo santykiams būdingą atlygintumo pobūdį.

Pirmosios instancijos teismas akcentuoja tai, jog E. S.-R. asmeniui mokėjo tik vieną kartą, o nuo 2005 m. rugsėjo asmeniui iš viso niekas nemoka, tačiau nelegaliam darbui konstatuoti nebūtina nustatyti, kas moka darbo užmokestį, o ta aplinkybė, jog tam tikrą laiką asmuo negauna jokio atlygio nepaneigia susiklosčiusių darbo teisinių santykių ir paties atlygintumo fakto. E. S.-R. savo paaiškinime Institucijai, surašytame dar iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, nurodė, kad asmeniui buvo sumokėta už 9 mėnesius 4500 Lt, vėliau matant neatsakingai vykdomą darbą bei padarytus poilsiavietei materialinius nuostolius, jo paslaugų atsisakyta, J. Z. paskutinį kartą matė 2007 m. gegužės mėnesį. Iš čia matyti, jog pati E. S.-R. J. Z. vykdytą veiklą įvardija darbu, pagal pačios surašytą sutartį ir jame nustatytą sumą mokėtas atlyginimas net 9 mėnesius, tačiau darbo sutartis nesudaryta. Be to, pati E. S.-R. teisme pripažino, jog intencija bendradarbiauti buvo (b. l. 33). Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog J. Z. dirbant be atlygio ilgą laiko tarpą (iš paties žodžių nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio), pirmosios instancijos teismas apskritai nesiaiškino, ar asmuo tuo metu iš tiesų dar dirbo paklusdamas kieno nors nurodymams ir kontroliuojamas, t. y. ar galimai buvę darbo teisiniai santykiai nebuvo faktiškai nutrūkę dar iki 2007 metų.

Iš išdėstyto darytina išvada, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl priimtas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisLaimė BaltrūnaitėRičardas Piličiauskas