- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-144-768/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
išnagrinėjęs V. M. ir A. M. skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-16 nutarties, kuria V. M. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2018-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 403 str. 1 d. 3 p., baudžiamosios bylos nagrinėjimas sustabdytas, bei V. M., kuris buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d., 253 str. 1 d., 262 str., kaip asmeniui, kuriam psichika sutriko po nusikalstamos veikos padarymo, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-08 ir skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-16 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis V. M. buvo pratęsta.
Šalies argumentai
3. V. M. ir A. M. skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-16 nutartimi pratęstą V. M. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę panaikinti. Skunduose nurodoma, kad V. M. nekelia grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Išvada, kad V. M. kelia grėsmę aplinkiniams paremta melagingomis ekspertų išvadomis. Gydytojų išvadose nurodoma, kad V. M. fizinė, o ne psichinė būklė yra bloga, tačiau anot apeliantų, ji bloga dėl prasto ligoninės maisto ir dėl vartojamų psichotropinių vaistų. Be to, apeliantai teigia, kad nutartyse yra klaidingai nurodoma, kad uždraustas veikas jis padarė būdamas nepakaltinamas.
4. Skundo nagrinėjime dalyvavusi V. M. gynėja advokatė E. Norkienė teigė, kad V. M. galėtų būti prižiūrimas brolio, todėl yra sąlygos priverstinį stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
5. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-07-16 nutartimi pagrįstai V. M. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, todėl tenkinti skundą nėra pagrindo.
5.1. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmeniui, kuriam sutriko psichika po nusikalstamos veikos padarymo, teismas priima nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę ir nusprendžia, ar bylą perduoti į teismą bendra tvarka, tik jeigu gydytojų komisija šį asmenį pripažįsta pasveikusiu (BPK 406 str. 1 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju, tokia gydytojų komisijos išvada nepateikta, V. M. nėra pripažintas pasveikusiu.
5.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
5.3. Vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog V. M. psichinė būsena yra nepasikeitusi (nestabili). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. psichinė būsena išlieka be esminės dinamikos, klinikiniame vaizde asmenybės šizofreninis defektas emocijų, valios, mąstymo sferose. Mąstymas mažo produktyvumo, parologiškas, autistiškas. Ateities planai nerealūs, suvokimo sutrikimus neigia, savo būsenai, ligai nekritiškas. Šie duomenys užfiksuoti komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje bei įstaigos atstovės V. P. paaiškinimuose. Jie patvirtina, kad V. M. būklė dar turėtų gerėti, turėtų atsirasti nors dalinė kritika ligai. Be to, pats V. M. teisiamojo posėdžio metu iš tiesų teigė, kad jis yra gydomas be reikalo, tačiau neprieštaravo, kad gydymas būtų pratęstas. Tai taip pat patvirtina, kad V. M. savo ligai ne kritiškas, jo mąstymas stokoja stabilumo.
5.4. Apeliantų cituojamos Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 str. 6 d. nuostatos taikomos asmenį hospitalizavus būtent pagal šio įstatymo nuostatas, kai asmuo nepadaro įstatymų uždraustų veikų, ar jo psichika sutrinka po nusikalstamų veikų padarymo, ar bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu V. M. priverstinai gydymas pagal teismo nutartį, priimtą taikant BK ir BPK nuostatas, į kurias taip pat teismas atsižvelgia sprendžiant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, ar šios priemonės panaikinimo.
6. Tokiu būdu išvada, kad pagal dabartinę V. M. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta, jo gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. M. ir jo šeimos nario - A. M. skundus ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.