Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. Š. nuteistas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 1998 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį – 118 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 7 metams, 105 straipsnio 2 ir 7 punktus – mirties bausme, 82 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtosios bausmės apėmimo būdu subendrintos, subendrinta bausmė nustatyta – mirties bausmė. Taikant BK 24 straipsnio 4 dalį, ši bausmė pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos, bausmė paskirta atlikti kalėjime.

2. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi nuteistojo V. Š. nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika iš BK (1961 m.) 16 straipsnio 2 dalies 118 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota pagal BK (2000 m.) 22 straipsnio 1 dalį –149 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, nusikalstama veika iš BK (1961 m.) 82 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK (2000 m.) 291 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 63 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu šios bausmės ir nuosprendžiu paskirta pagal BK 105 straipsnio 2 bei 7 punktus bausmė subendrinta apėmimo būdu bei subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, ši bausmė paskirta atlikti kalėjime.

3. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1996 m. gruodžio 3 d., jos pabaiga – iki gyvos kalbos.

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartimi nuteistasis V. Š. iš kalėjimo perkeltas į pataisos namus tęsti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimą.

6. Nuteistasis V. Š. 2020 m. spalio 29 d. pateikė (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui prašymą, kurio pagrindu prašo pateikti dokumentus (duomenys neskelbtini) apygardos teismui dėl pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167 ¹ straipsnį.

7. (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius 2020 m. spalio 29 d. teikimu dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – teikimas) prašo, vadovaujantis BVK 167 ¹ straipsniu, – nuteistajam V. Š. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

7.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis V. Š. 2007 m. vasario 7 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektorių iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Nurodoma, jog nuteistasis adaptavosi patenkinamai. Sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Teikime teigiama, kad nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas vidutinis, valios savybės išugdytos gerai. Teigiama, jog tarpusavio santykiai su kitais nuteistaisiais normalūs, tarp nuteistųjų autoriteto neturi.

7.2. Nurodoma, kad nuteistasis socialinius ryšius palaiko su tėvais, broliu ir žmona (t. y., su šeima ryšys yra teigiamas). Teigiama, jog buityje nuteistasis tvarkingas, laisvalaikiu mėgsta sportuoti ir gaminti maistą. Taip pat, stebi visuomenėje vykstančius procesus. Teikime nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu mokosi 12 klasėje, siekia vidurinio išsilavinimo. Nurodoma, jog iki įkalinimo jis buvo įgijęs pagrindinį išsilavinimą ir tekintojo specialybę, dirbo šaligatvių plytelių klojėju, vertėsi naudotų automobilių prekyba.

7.3. Nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu 15 kartų buvo pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, 8 kartus baustas nuobaudomis. Teikime nurodoma, jog paskutinį kartą jis baustas – 2014 m. kovo 3 d.

7.4. Teikime teigiama, kad nuteistasis 28 kartus paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo veikloje, kad nuteistas yra pilnai padengęs priteistą solidarų 25 101,86 Lt civilinį ieškinį (2020 m. rugpjūčio 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro liudijimas patvirtina, kad civilinis ieškinys pilnai padengtas), nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų negauta.

7.5. Teikime nurodoma, kad nuteistajam 2016 m. sausio 5 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Per šio plano vykdymo laikotarpį nuteistasis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Jis 9 kartus paskatintas už gerą elgesį bei dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, labai aktyviai dalyvauja šiose priemonėse.

7.6. Teikime teigiama, kad atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta (38 balai) žema rizika (iš jų 5 balai statiniai). 2016 m. birželio 7 d. atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta (58 balai) vidutinė rizika. Nuo pirminio vertinimo rizika sumažėjo nuo 58 balų iki 38 balų, kadangi nuteistasis pilnai padengė priteistą civilinį ieškinį, socialinius ryšius palaiko su šeima, bausmės atlikimo metu pradėjo mokytis, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai.

9. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovė teikimą palaikė. Nuteistasis prašė teikimą tenkinti, nes jis iš esmės pasikeitė ir yra kitas žmogus. Prokuroras prašė teikimo netenkinti.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

10. BVK 167 ¹ straipsnyje numatyta (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2007, redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 3 d.), jog ne mažiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme (1 dalis); bausmę vykdanti institucija, gavusi BVK 167 ¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinį tyrimą ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo nuteistojo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme (2 dalis); BVK 167 ¹ straipsnio 2 dalyje numatytame teikime turi būti nurodyti duomenys apie nuteistojo asmenybę ir jo socialinę aplinką, nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį ir kriminogeninius veiksnius, atliktos bausmės poveikį nuteistajam (pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymą, elgesį bausmės atlikimo metu), taip pat duomenys apie nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą, įskaitant duomenis apie nuteistojo turėtas galimybes ją atlyginti ar pašalinti arba objektyvias priežastis, dėl kurių nusikaltimu padarytos žalos atlyginti ar pašalinti nebuvo įmanoma; dalinio nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ar pašalinimo atveju teikime, taip pat nurodomi duomenys apie nuteistojo galimybes ją visiškai atlyginti ar pašalinti; be to, teikime turi būti nurodyta, ar nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą; kartu su teikimu teismui nusiunčiama nuteistojo asmens byla (3 dalis); jeigu teismas atsisako pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, pakartotinai teikti BVK 167 ¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą galima ne anksčiau kaip po 1 metų po nutarties atsisakyti pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme įsiteisėjimo dienos (4 dalis).

11. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2005, redakcija galiojanti nuo 2019 m. balandžio 3 d.), kad nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK).

12. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę, įvertinus įstatyme numatytas minėtas aplinkybes, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui, sprendžiama vertinant tiek teigiamai, tiek neigiamai pataisos proceso metu nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir jų santykį, nuteistojo elgesio pokyčius per tam tikrą laikotarpį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitus kriterijus

13. Šiuo atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. Š. yra atlikęs daugiau kaip 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, pateikė bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmę vykdanti institucija atliko nuteistojo socialinį tyrimą ir kreipėsi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tačiau vien formalių pagrindų sprendžiant šį klausimą nepakanka, kadangi yra būtina įvertinti ir atsižvelgti į minėtas BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes. Vertinant minėtas aplinkybes ir sprendžiant klausimą dėl bausmės nuteistajam švelninimo, svarbu įvertinti ar nuteistasis yra padaręs išvadas dėl įvykdytų / įvykdyto nusikaltimų / nusikaltimo sukeltų pasekmių, ar yra motyvuotas pasitaisyti, socialiai orientuotas adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. Š. anksčiau nebuvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę atlieka už keletą nusikaltimų, tarp kurių ir už labai sunkų nusikaltimą – nužudymą, už tai, kad kartu su kitu nuteistuoju, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, tyčia nužudė du žmones (nuteistasis nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrai, kaip pats teigia buvo vienas iš iniciatorių nusikalstamos veikos). Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu skiriant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, bet sprendžiant klausimą dėl jos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė, taip pat negali būti sumenkinama.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su visa nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir kitais teismui pateiktais duomenimis nustatė, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (tėvais, broliu bei žmona, su kuria susituokė 2011 m. bausmės atlikimo metu). Nuteistasis neturi teigiamų nuostatų į darbą, nes bausmės atlikimo metu oficialiai įdarbintas nebuvo (iki įkalinimo dirbo apie 6 mėn. šaligatvių plytelių klojėju, vertėsi prekybas naudotais automobiliais), šiuo metu mokosi 12 klasėje (siekia įsigyti vidurinį išsilavinimą, nes iki įkalinimo buvo įgijęs 9 klasių išsilavinimą ir tekintojo specialybę), narkotinių medžiagų ir (ar) alkoholio nevartoja (pataisos namuose baustas nebuvo), aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse (protmūšiuose, viktorinose, sporto turnyruose), nuo 1999 m. 28 kartus skatintas, nuo 2014 m. pataisos namuose baustas bebuvo, priteistą civilinį ieškinį pilnai padengė.

16. Visi šie duomenys rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam V. Š. pagal „OASys“ metodiką yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 38 balai (žema 0 – 40 balų).

18. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau daugiau nei 20 metų, tačiau jam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – išsilavinimas bei turima profesija ir galimybė įsidarbinti (nuteistasis neturi vidurinio išsilavinimo), gyvenimo stilius bei draugai (nusikaltimas įvykdytas veikiant bendrai su kitais asmenimis).

19. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

20. Šiuo atveju, iš nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos 38 balų net 33 balai yra kintantys, t. y. priklausantys nuo paties nuteistojo elgesio ir dedamų pastangų, o tai leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar yra galima.

21. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 51 straipsnio 2 dalis, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, remtis vien „OASys“ metodika imperatyviai nereikalauja, todėl net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Sprendžiant šį klausimą kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

22. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, jog V. Š., tik praėjus daugiau nei 20 metų nuo įvykdyto labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, pripažįstą savo kaltę, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina, suvokia pasekmes aukai ir aplinkai. Teisiamas V. Š. kaltu dėl pasikėsinimo išžaginti, tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir neteisėto valstybės sienos perėjimo – neprisipažino. Šios aplinkybės rodo, jog toks nuteistojo požiūris leidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę.

23. BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

24. Įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju, – terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų, taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bausmės dydis, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šiuo metu, nuteistasis V. Š. santykinai yra atlikęs tik kiek daugiau nei įstatymo numatytą 20 metų laisvės atėmimo bausmės terminą (tai yra 24 metus), kuomet nuteistasis gali teikti prašymą pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.

25. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad yra pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą. Įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, skirtos bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę sąlygų. V. Š. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nuskalstamų veikų, visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad žiaurius nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos.

26. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu dar nėra pagrindo tenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. teikimo, dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ¹ straipsnio 1 dalimi,

nutarė:

(duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nuteistajam V. Š. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, netenkinti.

Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.