Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-25 · Administracinė byla Nr. A-180-1712-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-25
Bylos Nr.
A-180-1712-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Algirdas Taminskas
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A4-1712/2006Procesinio sprendimo kategorija 15.2(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės (pranešėja) ir Algirdo Taminsko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. R. ,atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei Vilijai Plotnikovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba) 100 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigė, kad neteisėtai atleidžiant jį iš darbo ir nepagrįstai jo atžvilgiu inicijavus ikiteisminį tyrimą, padaryta neturtinė žala, numatyta Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje: jis (pareiškėjas) buvo pažemintas, sumenkinta jo gera reputacija, teko patirti didžiulius išgyvenimus ir psichologinį smurtą, pašlijo sveikata. Dėl atleidimo iš tarnybos ir priverstinės pravaikštos jo (pareiškėjo) šeima patyrė didelį finansinį smūgį, nes, pritrūkus lėšų pragyvenimui, teko jų skolintis, o taip pat sustabdyti gyvybės draudimo sutartį, paskolos grąžinimą, nutraukti studijas universitete. Grįžus į darbą, vadovybė nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pagrindu taip pat neteisėtai apribojo jo (pareiškėjo) teisę dirbti su slapta informacija, taip trukdydama atlikti tiesiogines pareigas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais, todėl veiksmų neteisėtumo pakartotinai įrodinėti nebereikia, nes tai numato Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereguliuoja žalos atlyginimo, todėl pareiškėjas įsitikinęs, kad sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti vadovaujamasi kitų įstatymų nuostatomis, reguliuojančiomis tokios žalos atlyginimą: Darbo kodekso 250 straipsniu, Civilinio kodekso 6. 283 straipsnio 1 dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovo valstybės atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I7 - 703/2004 dėl A. R. atleidimo iš tarnybos nėra konstatuota, kad atsakovo pareigūnai veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo atsirasti atsakovo civilinei atsakomybei (Civilinio kodekso 6.271 str.). Dėl pareiškėjo teiginių, jog jo atžvilgiu nepagrįstai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas nurodė, kad A. R. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, t.y. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nereabilituojančiais pagrindais. Žalos atlyginimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų reglamentuoja Civilinio kodekso 6.272 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, jog be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė žala, tačiau ginčo atveju nėra nei vieno sprendimo ar nutarties, kuria būtų konstatuota atsakovo ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai. Nesant pagal šį straipsnį deliktinės atsakomybės, Civilinio kodekso 6.250 straipsnis pareiškėjo atžvilgiu dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti taikomas. Sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo pareigūnų sveikatos sutrikimo atveju, atsakovo teigimu, turi būti vadovaujamasi ne Civilinio kodekso 6.283 straipsniu, kuris reglamentuoja žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, o Vidaus tarnybos statuto 40 straipsniu. Jokio įvykio nebuvo užregistruota, taip pat nėra teismo sprendimo, kuriame būtų konstatuota, jog tarnybos metu pareiškėjui sužalota sveikata. Atsakovas pažymėjo, kad Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Matyti, kad ši teisės norma nematerialinės žalos atlyginimo nenumato. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Valstybės tarnybos įstatyme. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pareigūnai pažeidė asmens teises ar teisėtus interesus, padarė asmeniui materialinę žalą, šios teisės turi būti atkurtos, o materialinė žala atlyginta. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog žalą, kurią fiziniams, juridiniams asmenims ar įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių padarė pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas, atlygina valstybė įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu, teisę į žalos atlyginimą pareiškėjas turėtų, jei įsiteisėjusius teismo sprendimu būtų nustatyta, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo Darbo kodekso 250 straipsnio pagrindu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas pakeitė atsakovą – vietoje pareiškėjo nurodyto atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, atsakovu įtraukė Lietuvos valstybę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos – šio atsakovo atstovu.

Dėl atsakovo veiksmų, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos ir neišmokant pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad, siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., 6.271 str. 1, 4 d.). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I7-703/2004 (administracinė byla Nr. I7-703/2004, b.l. 113-116) patenkino pareiškėjo A. R. skundą ir panaikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. vasario 20 d. įsakymą Nr. TE-32 „Dėl A. R. atleidimo iš Vidaus tarnybos“, tačiau sprendime pripažino, jog A. R. yra pažeidęs visą eilę teisės aktų reikalavimų. Įsakymo panaikinimas buvo susijęs tik su atsakovo netinkamu pareiškėjo padaryto pažeidimo kvalifikavimu, t.y. įrodymų vertinimu. Atsižvelgdamas į minėtą, teismas nusprendė, kad tai, jog atsakovo įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo panaikintas, nėra pagrindas išvadai, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija privalėjo veikti. Taigi nėra ir pagrindo atsirasti valstybės civilinei atsakomybei.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teiginį, kad jam neturtinė žala atsirado ir dėl neteisėtai neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, ginčydamas teisme jo atleidimą iš vidaus tarnybos, kartu nebuvo pareiškęs reikalavimo priteisti jam atlyginimo už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I7-703/2004, tenkindamas pareiškėjo prašymą, nepasisakė dėl darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Atsakovo vado 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. TE-254 pareiškėjas į vidaus tarnybą grąžintas nuo 2004 m. spalio 20 d. (administracinė byla Nr. I-394-12/05, b.l. 26). Pareiškėjas su prašymu dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą išmokėjimo į atsakovą kreipėsi 2004 m. spalio 25 d. Atsakovas 2004 m. spalio 4 d. raštu jo prašymą tenkinti atsisakė (administracinė byla Nr. 1-394-12/05, b.l. 27-28). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu, tenkindamas A. R. apeliacinį skundą ir iš dalies skundą, iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisė atlyginimą už priverstinę pravaikštą. Teismas padarė išvadą, jog svarbu nustatyti, ar pareiškėjui neišmokant darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą nuo 2004 m. spalio 20 d. (grąžinimo į tarnybą laikas), jis galėjo patirti neturtinę žalą. Pareiga įrodyti žalą tenka pareiškėjui. Tačiau pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jam dėl nuo 2004 m. spalio 20 d. negauto darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą, atsirado neturtinė žala. Pareiškėjo nurodomi faktai, kurie įvyko iki jį grąžinant į vidaus tarnybą (iki 2004 m. spalio 20 d.) šiuo atveju nėra reikšmingi. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Dėl pareiškėjo atžvilgiu atsakovo pradėto (inicijuoto) ir vėliau nutraukto ikiteisminio tyrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuota Civilinio kodekso 6.272 straipsnyje. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, t.y. dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Bylos dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.272 str.), nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose. Tokios bylos administraciniams teismams nepriskirtos.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – skundą patenkinti ir priteisti jo naudai 100 tūkst. Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisėtai, nesant pareiškėjo sutikimo, pakeitė skunde nurodytą atsakovą į Lietuvos valstybę. Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti skunde nurodytą šalį kita tik esant pareiškėjo sutikimui. Pareiškėjas tokio sutikimo nedavė – skundu reikalaujama priteisti žalą iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kaip iš darbdavio, pagal Valstybės tarnybos įstatymą (Įstatymo 2 str. 14 d.) ir dėl darbdavio, o ne dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų. Įvardintas pažeidimas turėjo esminės reikšmės neteisingo sprendimo priėmimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 1 d.)

2. Darbdavio neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I7-703/2004, bei 2005 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A5- 826/2005. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Pirmosios instancijos teismas šią procesinę teisės normą pažeidė.

3. Teismas neteisingai vertino argumentą dėl ikiteisminio tyrimo. Šiuo argumentu nebuvo įrodinėjama, kad pareiškėjo atžvilgiu neteisėtai veikė ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Apelianto teigimu, šiuo argumentu jis įrodinėjęs darbdavio daromos neturtinės žalos mastą. Ikiteisminiu tyrimu darbdavys pareiškėjui sudarė nežmogiškas darbo sąlygas ir taip darė spaudimą, žalojo sveikatą, pareiškėjas negalėjo normaliai vykdyti savo darbinių funkcijų, dėl darbdavio neteisėtų veiksmų jam buvo draudžiama dirbti su slapta informacija. Apeliantas pabrėžia, kad tik teismo tvarka sugrąžinus jį į ankstesnes pareigas, darbdavys neteisėtai inicijavo ikiteisminį tyrimą, kuris vėliau buvo nutrauktas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo atstovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teisme apeliantas palaikė savo reikalavimą, o atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas patenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl administracinių bylų teisenos procesą reglamentuojančias teises normų pažeidimo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p. ir 142 str. 1 d.).

ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis numato galimybę skundo (prašymo) priėmimo stadijoje priimant nutartį dėl skundo priėmimo, nurodyti joje, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) tretysis suinteresuotas asmuo (asmenys), jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas. Ta pati teisės norma nurodo, kad galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Netinkamos šalies pakeitimą teismo procese reglamentuoja ABTĮ 54 straipsnis, kuriame imperatyviai nurodyta, kad netinkamas atsakovas (šioje byloje tai aktualu) gali būti pakeistas tik pareiškėjo sutikimu.

Pareiškėjas, reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, šį reikalavimą pareiškė konkrečiam atsakovui darbdaviui – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, grįsdamas žalą Civilinio kodekso 6.250, 6.283 straipsniais, Darbo kodekso 250 straipsniu. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, o Civilinio kodekso 6.273 straipsnyje nustatyta, kad tokiose bylose valstybę atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš pareiškėjo nurodyto administravimo subjekto ir skundžiamų šio subjekto veiksmų ir neveikimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovu turėtų būti šioje byloje valstybė, tačiau tikslindamas atsakovą, teismas turėjo teisę įtraukti tinkamą atsakovą į bylą, bet nešalinti pareiškėjo nurodyto atsakovo, nes galutinis tinkamos šalies pakeitimo klausimas turi būti sprendžiamas tik teismo posėdyje, išsiaiškinus pareiškėjo valią. Apeliantas teigia, kad atsakovo pakeitimo klausimas teismo posėdyje nesvarstytas, ir jis (apeliantas) nesutinkąs su atsakovo pakeitimu, nes jo reikalavimas nukreiptas tiesiogiai darbdaviui, o ne valstybei, vadovaujantis Darbo kodekso 250 straipsniu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto paaiškinimą ir bylos teismo posėdžio protokolą (b. l. 60-62) prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė teismo posėdyje netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo, nesiaiškino pareiškėjo valios, nepriėmė galutinio sprendimo ir tuo šiurkščiai pažeidė apelianto procesinę teisę ir šalies pakeitimo klausimą reglamentuojančias teisės normas. Tokie teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisingam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas