- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-670-324/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- O. P., Kauno apskrities viršininko administracijai, A. K.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei ir Editai Jakučionytei, dalyvaujant ieškovei V. L., jos atstovei adv. N.Žeknienei, atsakovo atstovei L.Grigonei, trečiojo asmens O. P. atstovui adv. S.Dambrauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės V. L. ir trečiojo asmens O. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje nr. 2-0101-530/2007 pagal V. L. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims Kauno apskrities viršininko administracijai, O. P., A. K. dėl įpareigojimo parengti parduodamo žemės sklypo detalųjį planą, suformuojant atskirą žemės sklypą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją parengti jai parduodamo žemės sklypo detalųjį planą, iš šalia esančios laisvos valstybinės žemės suformuojant atskirą minimalaus 400 m² ploto žemės sklypą prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad pagal inventorizacinius duomenis namų valdai, kurioje yra ieškovės namas, 1952 m. priskirtas 307 kv.m žemės sklypas. Tokio dydžio sklypas atitinka namų valdos reikalavimus, buičiai aptarnauti yra pakankamas. Valdoje - trys bendraturčiai, todėl ji privatizuotina pagal 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimo nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 6-8 punktuose nustatytus reikalavimus. Kadangi šalia esančio sklypo plotas viršija LR Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo nr. 692. 2.15 punkte nurodytus dydžius, jis aplinkinių sklypų savininkams negali būti parduodamas.
Apeliacinius skundus pateikė ieškovė ir tretysis asmuo O. P., nurodančios, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prašančios jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovė teigia, kad teismas neįvertino oficialių rašytinių įrodymų ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. sausio 17 d. rašte nr.3B-7.5-L-1218-53 nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius gyvenamųjų namų eksploatavimui atskirus žemės sklypus turėtų formuoti pagal 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 15 punkto nuostatas. Ieškovės prašymą Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Kauno apskrities viršininko administracijos atstovais išnagrinėjo apžiūrėję ginčo sklypą vietoje ir įsitikino, kad suformuotas sklypas neatitinka namų valdai keliamų reikalavimų. 2004 m. spalio 8 d. Seimo kontrolieriaus pažymoje nr. 4D-2004/04-468 Kauno miesto savivaldybės administracijai siūlyta pakartotinai nustatyti parduodamo žemės sklypo dydį ir ribas arba parengti šios teritorijos detalųjį planą, suformuojant minimalaus 400 m² ploto žemės sklypą. 2004 m. rugsėjo 30 d. Kauno apskrities viršininko administracijos rašte nr. 4-1708 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui nurodytas prašymas nustatyti parduodamo žemės sklypo dydį atsižvelgiant į tai, kad 307 m² žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du namai ir ūkiniai pastatai. Neįvertintas ir antstolės A. Adomaitienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, pagrindžiantis faktą, kad namų valdos tarp gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nebuvo atskirtos. Neatsižvelgta, kad anksčiau minėtų trijų gyvenamųjų namų (namo (duomenys neskelbtini) nebėra) ) savininkai bendrai naudojosi namų valda, kurią sudarė apie 1200 m².
O. P. ir Kauno miesto savivaldybės taryba (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiai) ir ieškovė (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkė) nėra minimų namų bendraturčiai, todėl jiems gali būti suformuotos dvi skirtingos namų valdos. Šiems gyvenamiesiems namams priskirtas bendras žemės 307 m² sklypas. Dėl jo dydžio pastatų savininkai negalės realizuoti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės atidalinti turimo žemės sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės, kas prieštarautų protingumo ir teisingumo principams. Nesuformavus atskirų žemės sklypų, būtų apsunkintas žemės sklypo bendraturčių galimybės naudotis įvažiavimu ir praėjimais. Dėl to nepagrįsti teismo argumentai, kad atskiro žemės sklypo suformavimas pažeis kitų bendraturčių interesus.
Netinkamai aiškintas 1999 d. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" nuostatos. Sprendimas grįstas šiuo nutarimu patvirtintos Tvarkos 6 bei 8 punktais. Pastaroji nustato, kad miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie pažymėti namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų žemės sklypų planuose. Tvarkos 8 punktas numato, kad jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas, įrenginys arba kitas statinys (pastatai, įrenginiai arba kiti statiniai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minimą teisės analogiją teismas pritaikė neįvertindamas aplinkybės, kad O. P. ir Kauno miesto savivaldybės administracija bei V. L. nėra gyvenamojo namo bendraturčiai. Taip pat nepagrįstai netaikė minimo Vyriausybės nutarimo redakcija patvirtinto 2.5 punkto, galiojusio 2002 m. spalio 15 d. - 2003 m. gruodžio 22 d. laikotarpiu. Jame buvo nurodyta, kad žemės sklypai, kurių reikia įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, parduodami pagal techninės apskaitos bylų planuose pažymėtus namų valdų žemės sklypus, kai techninės apskaitos byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus.
Neįvertinta aplinkybė, kad ieškovė 2003 m. rugpjūčio 8 d. žemės sklypo planą parengė pagal techninės apskaitos byloje esančius duomenis, siekdama nustatyti tikslų žemės sklypo plotą bei ribas ir įrodyti atsakovui, kad žemės sklypas neatitinka namų valdai keliamų eksploatavimo reikalavimų. Iš jo matyti, kad pastatų sienų ribos sutampa su žemės sklypo ribomis. Šie duomenys patvirtina ieškovės argumentą, kad techninės apskaitos byloje nurodytas žemės sklypo plotas neatitinka eksploatavimo reikalavimų. Nebūdama žemės sklypo savininke ar nuomininke, ieškovė negali atlikti pastato rekonstrukcijos ir tuo pačiu pateikti rašytinį įrodymą apie jos negalimumą skirtame žemės sklype.
Neteisingai interpretuotas ieškovės argumentas dėl to, kad, patenkinus ieškinį, nuosavybės teisės atkūrimui skirtinas žemės sklypas būtų suteiktas ne eilės tvarka. Minimą teisę ji realizuotų, gaudama prie namų valdos suformuotą žemės sklypą, o ne neatlygintinai įgydama naują sklypą ne eilės tvarka.
Tretysis asmuo O. P. nurodo, jog teismas, spręsdamas, kad tarp namų valdos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra laisvas 869 m² neįregistruotas žemės sklypas, nepagrįstai šios teritorijos nelaikė laisvu žemės plotu (savivaldybės fondine žeme) ir atitinkamai nepagrįstai ieškinio reikalavimo nenagrinėjo ieškovės teisių į šį žemės sklypą aspektu.
Šalies argumentai
Neteisinga teismo išvada, kad ieškovė prašė įpareigoti atsakovą suformuoti atskirą žemės sklypą prie namo esančio (duomenys neskelbtini), tam panaudojant šalia esantį laisvą valstybinės žemės sklypą. Ieškiniu prašoma spręsti detalaus plano parengimo klausimą, suplanuojant iki šiol nesuplanuotą teritoriją, ir tam panaudojant ilgą laiką jos naudojamos laisvos fondinės žemės dalį. Pirminis žemės reformos tikslas yra racionalus žemės sklypų suformavimas, o tik po to - esamų ir suformuotų žemės sklypų panaudojimas juos privatizuojant. Kol neatliktas vietovės teritorinis suplanavimas, nepatvirtintas šalių valdomo ir gretimų žemės sklypų detalusis planas, tol nei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nei laisva fondinės žemės dalis, esanti buvusios (duomenys neskelbtini) namų valdos vietoje, nėra atskirai disponuojami nuosavybės teisės objektai. Ieškovei nėra užkirstas kelias siekti, kad prie jos namų valdos būtų suformuota atskira racionalaus panaudojimo žemės valda.
Teismas suteikė neteisingą įrodomąją reikšmę šalių ir trečiojo asmens naudojamai namų valdai parengtam žemės sklypo planui. Privatizuojant žemės sklypus, gali būti suderinti įvairūs planų variantai. Parengtas ir suderintas žemės sklypo planas nėra atskirai ginčytinas sandoris. Kreipdamasi į teismą, ieškovė siekė realizuoti kitokį subjektinių teisių turinį, todėl, sprendžiant apie ieškinio pagrįstumą, jam negalėjo būti kliūtis žemės sklypo plano neginčijimas.
Neteisingai pritaikytos daiktinės teisės normos, reguliuojančios daikto priklausomybę keliems savininkams. Pagal registro duomenis namas (duomenys neskelbtini) bei namas (duomenys neskelbtini) yra atskiri nuosavybės teisės objektai. Žemės sklypas po šiais statiniais nesuformuotas ir neįregistruotas, todėl dviejų atskirų nuosavybės teisės objektų savininkų bendraturtystė konstatuota nepagrįstai. Draudimas reikalauti, kad savininkas nuosavybę sujungtų su kito asmens nuosavybe, numatytas CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Šis principas sąlygoja savininko teisę turtą atsidalinti iš bendrosios nuosavybės. Nekilnojamas turtas turi funkcionalų ryšį su žeme, todėl pastato, kaip nekilnojamojo turto objekto, savininkas taip pat turi privatų interesą bei pagrįstus lūkesčius į tokio nekilnojamojo turto privatumą.
Vadovaujantis STR 2.02.01:2004 Gyvenamieji pastatai 1 priedo „Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 1 lentele, kurioje nustatyti maksimalūs pastatų užimamo žemės ploto dydžiai sklype, minimalaus dydžio sklypams nustatytas 40% maksimalus sklypo užstatymo tankumas. Pagal valdoje esamų pastatų užimamą plotą (gyvenamasi namas (duomenys neskelbtini) – užima 53,46 m², gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) - 63,50 m², bendras ūkinis pastatas - 44,10 m², viso užstatytas plotas - 176,06 m²) dabartinis sklypo užstatymas viršija 55%. Vertindamas šiuos argumentus ir įrodymus pirmosios instancijos teismas vienu iš ieškinio atmetimo pagrindu nepagrįstai konstatavo tai, kad nepateikti įrodymai apie ateityje atliekamą namo ar pastatų rekonstrukciją ir jos reikalingumą. Formuojant žemės sklypus aplink jau esamus pastatus negalima neatsižvelgti į jų savininkų teisėtus lūkesčius, įgyvendinant jų teises bei turimą subjektyvinę teisę vykdyti savo turto renovavimą, rekonstravimą ar naują statybą turimo turto apimtyje, netampant teisės normų pažeidėju arba bent nepatenkant į iš anksto nustatytą ribojimų standartą. Neįvertinta, kad detaliųjų planų rengimu yra sprendžiami ir fundamentalūs teritorijų planavimo bei žemės reformos tikslai ir uždaviniai (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nepagrįstai spręsta, kad ieškinio reikalavimo realizavimas pažeistų (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių teises bei jų interesus, nes jie netektų įvažiavimo į namų valdą iš (duomenys neskelbtini) pusės, bei kad ieškovei priklausantis ūkinis pastatas liktų bendrasavininkų žemės sklypo teritorijoje. Sprendžiant detalaus plano parengimo klausimą, pravažiavimas į kiekvieną valdą privalo būti suprojektuotas, o teisių realizavimas galimas įvairiais būdais (pvz. nustatant servitutą ar pan.). Dėl ūkinio pastato, kurio dalis priklauso ieškovei ir kuris galėtų atsidurti kitame suformuotame sklype, ieškovė V. L. su trečiuoju asmeniu O. P. 2007 m. kovo 13 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu V. L. įsipareigojo parduoti O. P. jai priklausančią ūkinio pastato dalį per vieną mėnesį nuo atskiro žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) suformavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija prašo sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Kolegija nenustatė CPK 329,330 straipsniuose reglamentuotų aplinkybių skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.
Ginčo dalykas apeliacine tvarka revizuojamoje byloje – ieškovės teisė į atskiro žemės sklypo suformavimą. Pareikšto ieškinio pagrindas – bendro turto su kitais tuo pačiu sklypu besinaudojančiais asmenimis nebuvimas, pagal kadastro duomenis suformuoto žemės sklypo neatitikimas namo eksploatacijos reikalavimams bei galimybė tai koreguoti šalia esančios laisvos valstybinės žemės sąskaita.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra du gyvenamieji namai (t.1. b.l. 9-10). Viešajame registre jie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ieškovei, (duomenys neskelbtini) – O. P. ir Kauno miesto savivaldybei. Žemės sklypas prie šių namų nesuformuotas ir viešame registre neįregistruotas (t.1. b.l.11). Pagal inventorizacinės bylos duomenis prie jų buvo inventorizuotas 307 m² žemės sklypas. Greta (duomenys neskelbtini) esanti namų valda iki 1982 m. buvo atskira. Joje stovėjęs gyvenamasis pastatas apie 1982 m. nugriautas. Šioje vietoje atskiras žemės sklypas nebuvo suformuotas, o dalimi laisvos žemės savavališkai naudojasi gretimų namų valdų savininkai.
Dokumentas, kuriuo nustatomos žemės sklypų ribos, yra detalusis planas ( LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 str.). Ieškinyje nurodomos laisvos teritorijos suplanavimas nėra juo patvirtintas. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad detalusis ginčo teritorijos planas šiuo metu nerengiamas bei nėra kitų asmenų, pageidaujančių dalį šios teritorijos prisijungti prie privatizuojamų žemės sklypų. Tuo pagrindu darytina išvada apie (duomenys neskelbtini) esančios žemės buvimą laisva ( neužstatyta) valstybine žeme.
Nors trečiojo asmens apeliaciniame skunde teigiama apie neteisingai traktuotą ieškovės reikalavimą, kitaip, kaip ieškovė jį išdėstė ieškininiame pareiškime, pastarasis negali būti suprantamas.
V. L. nepageidavo, kaip teigia minima apeliantė, spręsti detalaus plano parengimo klausimą, suplanuojant iki šiol nesuplanuotą teritoriją, ir tam panaudojant ilgą laiką jos naudojamos laisvos fondinės žemės dalį. Ieškinį V. L. pareiškė turėdama tikslą pirkimo - pardavimo būdu įsigyti iš valstybės ne tik prie jos gyvenamojo namo inventorizuotą sklypo dalį, dėl kurios su kitais sklypo naudotojais yra sudariusi susitarimą. Ieškovė neprašė įpareigoti atsakovą suplanuoti iki šiol nesuplanuotą konkrečią Kauno miesto teritoriją atsakovo nuožiūra, o išreiškė pageidavimą parengti būtent jai parduodamo žemės sklypo detalųjį planą, suformuojant atskirą minimalaus dydžio 400 kv.m. žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini) esančio namo.
Žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas ( Žemės reformos įstatymo 4 str. ). Ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka ( Žemės reformos įstatymo 8 str.). Naudojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai parduodami, laikantis 1999 m. kovo 9 d. LR Vyriausybės nutarimu nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių ( bylos nagrinėjimo metu galioja šio teisės akto redakcija, patvirtinta 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu nr. 1442).
Nors apylinkės teismas netinkamai vadovavosi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių šeštuoju punktu, ieškovę, O. P. ir Kauno m. savivaldybę įvardindamas (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos ( žemės sklypo ir jame esančių pastatų) bendraturčiais, netinkamas CK 4.79 straipsnio nuostatų taikymas nenulėmė teismo išvadų dėl ieškinio nepagrįstumo. Skundžiamo sprendimo nuoroda apie žemės pardavimą vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8 punktu įgalina pagrįstai konstatuoti, jog tais atvejais, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais ( pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Teismas teisingai nusprendė, jog tokį planą bendro sklypo valdytojai parengė ir susitarė pirkti jame nurodytas sklypo dalis 2003 m. rugpjūčio 11 d.
Kolegija sutinka su trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentais apie tai, jog minimo susitarimo neginčijimas teisme neužkerta kelio jį sudariusiems asmenims atsisakyti realizuoti susitarimo sąlygas, pasirašant pirkimo – pardavimo sandorį, ar sudaryti kitokį susitarimą ( nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai išreiškė pageidavimą žemės pardavimą įgyvendinančiai institucijai nepirkti žemės sklypo susitarime nurodytomis sąlygomis ir jo netvirtinti, tuo klausimu pareiškė teisme kitokį reikalavimą, apeliacinio proceso metu jos poziciją palaikė antrasis minimo susitarimo dalyvis), tačiau kitoks susitarimo įvertinimas skundžiamame sprendime ir šiuo atveju teismo procesinio dokumento nedaro neteisėtu ir nepagrįstu. Reikalavimą padidinti kadastro duomenų byloje nurodomą žemės valdą ieškovė grindžia Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių trečiojo punkto pirmosios dalies nuostata dėl namų valdų žemės sklypų pardavimo pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančius žemės sklypų planus, jeigu minimoje byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė neįvardijo, kuo konkrečiai pasireiškia negalėjimas eksploatuoti pastatų ( pastarasis procesas trunka daugelį metų), ir šios teismo išvados apeliantės neginčija. Atsakovas pagrįstai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tokio eksploatavimo negalimumą. Trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvai dėl gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų taikytini ne perkant naudojamus valstybinės žemės sklypus, o formuojant naujus sklypus gyvenamųjų namų statybai. Aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė, nebūdama sklypo nuomininke ar savininke, negali įgyvendinti pastato rekonstrukcijos, nekliudo jai teikti įrodymus apie konkrečiai pageidaujamos rekonstrukcijos negalimumą ir to priežastis.
Jei ir būtų pagrindas laikyti, kad kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės nenustato galimybės padidinti tokį sklypą šalia esančios valstybinės žemės sąskaita. Pagal penkioliktąjį jų punktą savivaldybės administracijos direktorius parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu ar kilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiu žemės sklypo planu, jeigu nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytos žemės sklypo ribos atitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimus. Šešioliktasis šių taisyklių punktas įtvirtina, kad parduodamų žemės sklypų dydžius savivaldybės administracijos direktorius nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą. Iš (duomenys neskelbtini) esančių pastatų nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos matyti, jog prie šių statinių ir jų priklausinių nėra pastariesiems numatyto, bet tam nepanaudoto žemės ploto. Juo nelaikytinas savavališkas naudojimasis ieškinyje nurodomu sklypu. Tokio ploto nesant, nėra galimybių taikyti 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimo nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 15 punkto nuostatas. Minimi argumentai taikytini ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų neįvertintų įvairių rašytinių įrodymų atžvilgiu.
Valstybinę žemę parduoda ar kitaip privačion nuosavybėn perleidžia apskričių viršininkai Civilinio kodekso, kitų įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka ( Žemės įstatymo 10 str. 1 d.). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, joks teisės aktas nesuteikia atsakovui galimybės suformuoti ieškovei pardavimui atskirą 400 kvadratinių metrų ploto žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės, esančios šalia kadastro duomenyse apskaityto ieškovės naudojamo žemės sklypo. Anot apeliantų, tokiu pagrindu atsakovui taptų teismo sprendimas, tačiau teisės normomis nepagrįstą teismo sprendimą draudžia priimti CPK 263 straipsnis.
Nuosavybės teisių į ieškovės senelio turėtą žemę atkūrimo klausimai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų apie sklypo suteikimą nuosavybės teisei atkurti. Nesant teisinio pagrindo formuoti ieškovei parduodamą atskirą sklypą iš laisvos valstybinės žemės, neanalizuotini ir trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvai dėl kitų asmenų teisių nepažeidimo ( įvažiavimų į sklypą ir pan. požiūriu).
Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimas nekeistinas ( CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti, 2007 m. sausio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.