Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal LR Generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų Vido A. G. , J. D. , nuteistojo H. D. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų J. M. – K., G. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. 80 MGL ( 10 000 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtosios bausmės subendrintos jas sudedant ir H. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams ir 10000 litų dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

H. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

J. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir nubausta 40 MGL (5000 litų) dydžio bauda.

V. A. G. pripažinta kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. ir nubaustas 100 MGL (12500 litų) dydžio bauda.

R. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš H. D. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. K. naudai priteista 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš H. D. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. M. – K. naudai priteista 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 14 val, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbiami), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai prievartavo G. K. ir jo žmonai J. M. – K. priklausantį turtą - grasindamas nužudyti, reikalavo G. K. perduoti jam priklausantį turtą- pinigus, t.y. dalį pelno, gauto pardavus naujai pastatytą namą, esantį (duomenys neskalbiami), ar prekiaujant kitu nekilnojamuoju turtu.

H. D. nuteistas už tai, kad siekė paveikti nukentėjusįjį asmenį, t.y. 2005 m. spalio 5 d., sužinojęs, kad 2005 m. spalio 10 d. yra kviečiamas į Generalinę prokuratūrą pranešimo apie įtarimą įteikimui ir apklausai baudžiamojoje byloje dėl 2005 05 06 įvykusio šaudymo į G. K. ir tuo pačiu sunkaus jo sveikatos sutrikdymo, 2005 m. spalio 9 d., laikotarpiu nuo 15 val. 45 min. iki 16 val. 27 min., Alytuje (duomenys neskelbiami) darė poveikį nukentėjusiajam G. K. , įkalbinėdamas jį ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie savo vizito pas G. K. į namus ir turto prievartavimo aplinkybes - įtikinti žmoną J. M. – K. duoti tokius pat melagingus parodymus, teismo posėdžio metu nebeatpažinti nei vieno į jį 2005 05 06 šaudžiusio asmens ir melagingai paliudyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie jį sužalojusius asmenis G. K. apsiriko, pažadėdamas nukentėjusiajam, kad už tai nebeprievartaus jo turto ir bus patenkintas G. K. galimas materialinio atlyginimo už palankius H. D. parodymus pageidavimas.

J. D. nuteista už tai, kad 2005 m. spalio 13 d., laikotarpiu tarp 18 val. 29 min. ir 18 val. 53 min., Birštone (duomenys neskelbiami), žinodama, kad sekančią dieną Generalinėje prokuratūroje įvyks jos sūnaus, įtariamojo H. D. ir nukentėjusiojo žmonos J. M. – K. akistata, kartu su V. A. G. darė poveikį nukentėjusiajam G. K. , įkalbinėdama jį įtikinti J. M. - Kučienę ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie H. D. vizito pas G. K. į namus ir turto prievartavimo aplinkybes ir pačiam duoti tokius pat melagingus parodymus, užuominomis pasakydama G. K. , kad kitokių parodymų atveju gali kilti reali fizinio susidorojimo su G. K. šeima grėsmė.

V. A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 13 d., laikotarpiu tarp 18 val. 29 min. ir 18 val. 53 min., Birštone (duomenys neskelbiami), žinodamas, kad sekančią dieną Generalinėje prokuratūroje įvyks įtariamojo H. D. ir nukentėjusiojo žmonos J. M. – K. akistata, kartu su J. D. darė poveikį nukentėjusiajam G. K. , įkalbinėdamas jį įtikinti J. M. - Kučienę ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie H. D. vizito pas G. K. į namus ir turto prievartavimo aplinkybes ir pačiam duoti tokius pat melagingus parodymus, J. D. užuominomis pasakant G. K. , kad kitokių parodymų atveju gali kilti reali fizinio susidorojimo su G. K. šeima grėsmė. Tęsdamas šią savo nusikalstamą veiką, V.A. G. 2005 m. spalio 18 d., laikotarpiu nuo 17 val. 50 min. iki 18 val. 50 min., Birštone (duomenys neskelbiami) ir 2005 m. spalio 26 d., laikotarpiu nuo 20 val. 55 min. iki 21 val. 55 min., Vilniaus rajone (duomenys neskelbiami), įkalbinėjo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti melagingus parodymus apie H. D. vizito pas G. K. į namus ir turto prievartavimo aplinkybes, neigti žmonos J. M. – K. duotus akistatos su H. D. metu nenaudingus šiam parodymus, taip pat teismo posėdžio metu nebeatpažinti nei vieno į jį 2005 05 06 šaudžiusio asmens ir melagingai paliudyti, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie jį sužalojusius asmenis, G. K. apsiriko, H. D. vardu žadėdamas G. K. , kad bus patenkintas galimas jo materialinio atlyginimo už palankius H. D. parodymus pageidavimas.

V. A. G. nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 15 d., apytikriai apie 15 val. – 15 val. 30 min., bute esančiame (duomenys neskalbiami), užuominomis gąsdindamas J. M. – K. mamai O. M. galimu H. D. kerštu, darė šiai liudytojai poveikį - įkalbinėjo ją įtikinti savo dukrą pakeisti ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams duotus nenaudingus H. D. parodymus.

R. D. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2005 m. spalio 5 d., sužinojusi, kad jos vyras H. D. 2005 m. spalio 10 d. yra kviečiamas į Generalinę prokuratūrą pranešimo apie įtarimą įteikimui ir apklausai baudžiamojoje byloje dėl 2005 05 06 įvykusio šaudymo į G. K. ir tuo pačiu sunkaus jo sveikatos sutrikdymo, 2005 m. spalio 6 d., apie 12 val., Kaune (duomenys neskelbiami), darė poveikį nukentėjusiajam G. K. , įtikinėdama jį nesieti savo parodymuose apie 2005 05 06 įvykusio G. K. sužalojimo aplinkybes šio įvykio ir H. D. asmens, užuominomis pasakydama G. K. , kad priešingu atveju gali kilti reali fizinio susidorojimo su G. K. grėsmė.

Apelianto nuomone, tiek kaltinamajame akte buvęs kaltinimas, kad H. D. nusikalstamą veiką padarė tiksliai nenustatytą 2005 m. kovo mėnesio dieną, tiek ir nuosprendyje esantis analogiškas tvirtinimas yra labai nekonkretūs ir neapibrėžti, atimantys galimybę H. D. apsiginti. Teismas, remdamasis prieštaringais nukentėjusiųjų G. K. ir J. M. – K. parodymais apie H. D. vizito į butą (duomenys neskelbiami) datą bei kitas su minėtu vizitu susijusias aplinkybes, bei nuosprendyje nurodydamas tokį nekonkretų nusikalstamų veikų atlikimo laiką, ignoravo baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, paties H. D. aiškinimus bei pateiktus dokumentus, įrodančius, kad H. D. nepadarė to, kuo buvo kaltinamas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašo prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K. ir J. M. – K. bei nuteistojo V.A. G. apeliacinius skundus tenkinti, nuteistosios J. D. ir nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. K. ir J. M. – Kučienė prašo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų bei prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji J. D. ir jos gynėjas prašo tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, nuteistasis V.A. G. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, nuteistasis H. D. ir jo gynėjas prašo tenkinti nuteistojo H. D. gynėjo apeliacinį skundą, atmesti prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K. ir J. M. – K. apeliacinius skundus, išteisintoji R. D. ir jos gynėjas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.

Prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K. ir J. M. – K., nuteistosios J. D. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo V.A. G. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo H. D. gynėjo advokato R.Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis H. D. neigia prievartavęs G. K. turtą, neigia net gi kada nors lankęsis G. K. bute, Šarkuvos g. 32 – 80, Kaune. Tačiau H. D. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2005 m. kovo mėnesį, tikslios datos nepamena, pas jį į butą (duomenys neskelbiami) Kaune atvažiavo H. D. . Pokalbis su H. D. vyko svetainėje, tuo metu bute, kitame kambaryje buvo ir G. K. žmona, J. M. – K. Pokalbio metu H. D. priekaištavo G. K. , kad šis jam skolingas, gerai gyvena, nes rengiasi parduoti statomą namą ir prekiauja žemės sklypais bei privalo pinigais paremti grįžtančius iš pataisos namų nuteistuosius. Nors H. D. neįvardijo konkrečios pinigų sumos, kito turto ar turtinės teisės, kurią reikia jam perduoti, tačiau iš H. D. pasakytos frazės ,,jei nepjausi, tai užversim“ G. K. suprato, jog jis turėtų atiduoti pusę savo pelno, kurį gautų pardavęs statomą namą, nes priešingu atveju, jį nužudys. Pokalbio su H. D. turinį, šiam išėjus, G. K. atpasakojo savo žmonai. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino jo žmona, J. M. – K., kuri nurodė, jog 2005 m. kovo mėnesio pabaigoje - balandžio pradžioje pas juos į namus (duomenys neskelbiami) buvo atvykęs H. D. ir kalbėjosi su jos vyru G. K. . Paties G. K. ir H. D. pokalbio nukentėjusioji teigė negirdėjusi, tačiau H. D. išėjus, vyras buvo susijaudinęs, pasakė, kad H. D. reikalauja pinigų ir grasina susidoroti su šeima. Savo parodymus apie H. D. apsilankymą jų namuose 2005 m. kovo mėnesio pabaigoje – balandžio pradžioje J. M. – K. pilnai patvirtino akistatos su H. D. metu (t. 1, b. l. 151 – 153). H. D. kaltę prievartavus G. K. turtą taip pat įrodo paties H. D. bei kitų nuteistųjų – J. D. , V.A. G. darytas poveikis nukentėjusiesiems. Byloje esantys slapto sekimo metu daryti garso įrašai, patvirtina, jog H. D. , J. D. bei V.A. G. susitikinėjo su G. K. ir bandė jį įtikinti pakeisti parodymus, kad padėtų H. D. išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. 2005 m. spalio 9 d. Alytuje, Ulonų g. 67, esančioje šašlykinėje, įvykusio susitikimo metu H. D. su G. K. kalba apie pastarojo sužalojimą 2005 m. gegužės 6 d., domisi, kokius parodymus G. K. duos dėl jo sužalojimo, taip pat pasiūlo G. K. viską baigti, nes tada bus ramiau abiems gyventi, prašo G. K. neatpažinti ikiteisminio tyrimo metu nei vieno į jį šaudžiusio asmens, o dėl ankstesnių parodymų paaiškinti, kad juos duodamas apsiriko dėl kai kurių aplinkybių (t. 1, b. l. 55 – 57). Pokalbio metu G. K. siekia užsitikrinti, kad H. D. daugiau neturėtų pretenzijų į jo turtą, sutinka pasikalbėti su žmona J. M. – K., kad ši neduotų H. D. atžvilgiu nenaudingų parodymų, o dėl apsilankymo (duomenys neskelbiami), patvirtintų, kad šį faktą žino tik iš aplinkinių (t. 1, b. l. 58, 60, 62 – 63). Nukentėjusiojo G. K. užuominos dėl garantijų į jo turtą išsaugojimo, H. D. prašymas pakalbėti su žmona dėl jo apsilankymo pas juos bute Šarkuvos gatvėje leidžia daryti išvadą, jog H. D. lankėsi K. namuose (duomenys neskalbiami) bei prievartavo jiems priklausantį turtą. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistųjų J. D. bei V.A. G. susitikimų su G. K. metu užfiksuotų pokalbių turinys. 2005 m. spalio 13 d. susitikimo Birštone metu G. K. tvirtino, jog su H. D. kalbėjo apie namo pardavimą bei pagalbą pinigais jaunimui. J. D. ir V.A. G. , žinodami apie būsimą akistatą tarp J. M. – K. ir H. D. , kurios metu pastaroji gali patvirtinti, jog H. D. buvo atvykęs į nukentėjusiųjų butą daugiabučiame name ir prievartavo turtą, bando įtikinti G. K. , kad H. D. pas juos atvykęs nebuvo, taip nekalbėjo ir, kad J. M. – K. akistatos metu neturi patvirtinti tokių aplinkybių (t. 1, b. l. 73 – 74). Be to, V.A. G. vėliau dar du kartus buvo susitikęs su G. K. - 2005 m. spalio 18 d. Birštone ir 2005 m. spalio 26 d. Nemenčinėje tuo pačiu tikslu, tai yra sužinoti, kokius parodymus G. K. duos ikiteisminio tyrimo metu dėl H. D. pareikštų įtarimų bei įkalbėti, kad G. K. duotų tokius parodymus, kurie sumenkintų J. M. – K. parodymų, duotų apie H. D. vizitą K. namuose ir turto prievartavimą, reikšmę (t. 1, b. l. 87). Susitikimo, įvykusio 2005 m. spalio 26 d. Nemenčinėje, metu V.A. G. keletą kartų reikalauja, kad G. K. patvirtintų, jog H. D. pas jį namuose niekada nesilankė (t. 1, b. l. 129 – 130). Kolegijos nuomone, visi šie, byloje esantys įrodymai, leidžia daryti neabejotiną išvadą apie H. D. vizito pas K. į butą buvimą bei patvirtina nukentėjusiojo G. K. parodymus apie jo turto prievartavimą. Tai, jog nukentėjusieji G. K. ir J. M. – K. teigia neprisimenantys tikslios dienos, kurią H. D. , atvykęs į jų butą reikalavo perduoti turtą, taip pat negali pasakyti, kuris iš jų tą dieną atidarė buto duris ir įleido H. D. į vidų, galėjo sąlygoti laiko tarpas, praėjęs nuo įvykio iki pirmųjų nukentėjusiųjų apklausų, tačiau šios aplinkybės, kolegijos manymu, nepaneigia esminių nukentėjusiųjų parodymų dėl nusikaltimo fakto.

Nuteistojo H. D. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kvalifikuojant H. D. veiksmus kaip turto prievartavimą, nurodydamas, jog teismas neatsižvelgė į ankstesnius H. D. ir G. K. tarpusavio santykius bei į tai, kad reikalaudamas turto H. D. nurodė priežastį – norą paremti sugrįžtančius iš laisvės atėmimo vietų nuteistuosius. Pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. turto prievartavimas – tai atviras ar užmaskuotas savo ar kitų asmenų naudai kito asmens vertimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą. Reikalavimas turto prievartavimo atveju visada yra neteisėtas ir jis nėra susijęs su reikalaujančio asmens ir nukentėjusiojo ankstesniais turtiniais santykiais ar kitomis aplinkybėmis, kurios, suinteresuoto asmens manymu, jam tokią teisę suteikia. Prievartinis reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais pagrindais, nesudaro turto prievartavimo nusikaltimo sudėties ir, esant Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytiems savavaldžiavimo požymiams, kvalifikuojamos kaip savavaldžiavimas. Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. savavaldžiavimu laikomas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savavališkas ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas. Savavaldžiavimo atveju asmuo ne siekia užvaldyti svetimą turtą, bet reikalauja patenkinti ar kitaip vykdo savo ar kito asmens turtines pretenzijas, turėdamas tam tikrą ar tariamą teisę. Nežiūrint į tai, kad G. K. anksčiau yra teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau jis neturėjo prievolės remti nei H. D. , nei kitų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, ar išėjusių iš laisvės atėmimo vietų. Nei nuteistasis H. D. , nei kiti asmenys neturėjo ne tik teisės reikalauti, kad G. K. remtų tokius asmenis, bet jiems nebuvo net subjektyvios tariamos teisės pareikšti tokius reikalavimus. G. K. nėra susijęs su H. D. verslo, skolų, bendro turto ar kitais klausimais, todėl H. D. , pareikšdamas reikalavimą perduoti dalį turto, suvokė, kad toks jo reikalavimas yra neteisėtas, kad jis reikalauja perduoti svetimą jo atžvilgiu turtą. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo to momento, kai grasinant prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokią psichinę prievartą pateikiamas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti. Šiuo atveju nusikaltimas jau buvo užbaigtas nuo H. D. pareikštų reikalavimų ir grasinimų nukentėjusiųjų K. bute, (duomenys neskelbiamai) nepaisant to, kad vėliau nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų pareikštam reikalavimui ir grasinimui realizuoti. Vėlesni H. D. veiksmai jo veikos kvalifikacijos nekeičia, į juos atsižvelgiama skiriant bausmę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, tiek kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.H. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. Tiek Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., tiek 233 str. 1 d. sankcijose yra numatytos laisvės atėmimo bausmės ir alternatyvios kitų rūšių bausmės. Už nesunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d., padarymą pirmosios instancijos teismas H. D. parinko lengvesnę bausmės rūšį – baudą, tačiau jos dydį nustatė viršijantį sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį, tuo tarpu už apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., padarymą teismas paskyrė griežtesnę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatydamas nesiekiantį sankcijos medianos. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str., 56 str. reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų. H. D. anksčiau teistas, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 56 str. 1 d. nuostatomis, skyrė H. D. laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė, priešingai negu savo apeliaciniuose skunduose nurodo prokuroras ir nukentėjusieji G. K. ir J. M. – K., nėra aiškiai per švelni. Nors H. D. anksčiau yra teistas, tačiau į šią aplinkybę jau atsižvelgta parenkant bausmės rūšį. Nuteistasis nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, turėjo pastovų darbą, gyvenamąją vietą, išlaikė nepilnametę dukrą, nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. H. D. paskirtos bausmės griežtinti nėra pagrindo ir įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, intensyvumą. H. D. padaryta nusikalstama veika nebuvo intensyvi, ji nepriskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, reali materialinė žala šiuo nusikaltimu nukentėjusiesiems nebuvo padaryta. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo reikalavimo perduoti turtą su grasinimais pateikimo nukentėjusiajam, todėl laikytina, kad H. D. , išreikšdamas reikalavimą, pabaigė nusikaltimą, tačiau jis iš G. K. turto reikalavo tik vieną kartą. Nežiūrint į tai, kad nukentėjusysis G. K. atsisakė H. D. mokėti ir neperdavė jokio turto, nėra nustatyta, kad H. D. dar būtų ėmęsis kokių nors nusikalstamų veiksmų, kad priverstų nukentėjusįjį perduoti turtą. Realiai nuteistasis H. D. svetimo turto neužvaldė, jo įvykdyta nusikalstama veika realių materialinių pasekmių nesukėlė, turtinės žalos nukentėjusiesiems nepadarė. Pirmosios instancijos teismas apeliacinio skundo ribose H. D. paskyrė teisingą tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį.

Kaip matyti iš bylos duomenų, H. D. buvo kaltinamas tuo, kad 2005 m. kovo mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, apie 14.00 val., Kaune, bute esančiame adresu (duomenys neskelbiami) prievartavo G. K. ir J. M. – K. turtą, grasindamas nužudyti, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai reikalavo G. K. perduoti turtą – dalį sumos, gautos pardavus naujai pastatytą namą, esantį adresu (duomenys neskelbiami). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą bei pripažinęs H. D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė naują aplinkybę, kurios nebuvo kaltinime, t. y., kad H. D. prievartavo G. K. ir J. M. – K. priklausantį turtą, grasindamas nužudyti, reikalavo G. K. perduoti jam priklausantį turtą – pinigus, t. y. dalį pelno, gauto pardavus naujai pastatytą namą, (duomenys neskelbiami) ar prekiaujant kitu nekilnojamuoju turtu. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinimo pakeitimą teisme reglamentuoja Lietuvos Respublikos BPK 256 str. nuostatos, nustatančios, jog kaltinimas teisme pakeičiamas bylos nagrinėjimo metu gavus prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo rašytinį prašymą kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, teismui nebuvo pateiktas prašymas kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Todėl H. D. inkriminuota veika, kad jis iš G. K. reikalavo perduoti dalį pelno, gauto prekiaujant kitu nekilnojamuoju turtu, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinama.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išanalizuoti ir įvertinti visi įrodymai, liečiantys R. D. pareikštą kaltinimą dėl poveikio nukentėjusiajam G. K. darymo, įtikinėjant jį nesieti savo parodymuose apie 2005 m. gegužės 5 d. įvykusio G. K. sužalojimo aplinkybes šio įvykio ir H. D. asmens, užuominomis pasakant G. K. , kad priešingu atveju gali kilti reali fizinio susidorojimo su juo grėsmė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šių įrodymų vertinimu. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 2005 m. spalio 6 d. R. D. buvo užėjusi pas G. K. . Šią aplinkybę patvirtino tiek G. K. , tiek pati R. D. , tiek liudytojas K. R. bei nuteistasis H. D. . Pats R. D. ir G. K. kontakto faktas neįrodo, kad R. D. būtų dariusi poveikį G. K. , įtikinėjusi jį nesieti savo parodymuose 2005 m. gegužės 5 d. įvykusio G. K. sužalojimo su H. D. asmeniu, užuominomis grasinusi fiziniu susidorojimu su G. K. . Nukentėjusysis G. K. parodė, kad R. D. priekaištavo jam, kad šis pykstasi su H. D. , tačiau neprašė duoti kokius nors parodymus, tik prašė išeiti ir pasikalbėti su H. D. . R. D. pripažįsta kalbėjusi su G. K. , norėjusi gauti informacijos dėl ko į prokuratūrą kviečiamas H. D. , tačiau nukentėjusiajam negrasino, jokių parodymų duoti jo neprašė. Liudytojas policijos pareigūnas K. R. parodė, kad 2005 m. spalio 6 d. R. D. buvo atvykusi pas G. K. ir prašė leisti su juo pasikalbėti, tačiau pokalbio turinio liudytojas nenurodė. 2005 m. spalio 6 d. R. D. ir G. K. pokalbis techninėmis priemonėmis nėra užfiksuotas, todėl apie jo turinį galima spręsti tik iš išteisintosios R. D. ir nukentėjusiojo G. K. parodymų. 2005 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi buvo paskirtas R. D. slaptas sekimas nuo 2005 m. spalio 8 d. iki 2005 m. lapkričio 8 d., kadangi prokuroras nurodė, kad R. D. siekia kontakto su G. K. , gali bandyti daryti poveikį G. K. , kad šis duotų jos vyrui naudingus parodymus (t. 1, b. l. 43). Slapto sekimo metu nėra užfiksuota, kad R. D. būtų padariusi, kokius nors veiksmus, galinčius sudaryti Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Slapto sekimo metu buvo įrašytas pokalbis 2005 m. spalio 9 d., Alytaus m. (duomenys neskelbiami), kuriame dalyvavo R. D. , V.A. G. , H. D. bei G. K. , šio pokalbio metu R. D. jokio poveikio G. K. nedarė (t. 1, b. l. 45 – 64). Byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2005 m. spalio 6 d., apie 11.30 – 12 val. (duomenys neskelbiami), prie namo, kur buvo G. K. privažiavo automobilis, kuriame buvo H. D. , R. D. ir dar vienas nenustatytas asmuo, iš jo išlipo R. D. ir, priėjusi prie G. K. , su juo bendravo, t. y. turimais duomenimis R. D. darė poveikį nukentėjusiajam G. K. , kad pastarasis pakeistų parodymus jos vyro H. D. atžvilgiu (t. 1, b. l. 33) nėra įrodymu Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio prasme, be to, jame nėra konkrečios informacijos, kurią galima būtų patikrinti Lietuvos Respublikos BPK nustatytais procesiniais veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. D. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d. numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai apima poveikį bet kokia forma paveikti liudytoją ar nukentėjusįjį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu (nagrinėjamu atveju) duotų melagingus parodymus, todėl tokia veika siekiama, kad baudžiamojoje byloje atsirastų neteisinga, tendencinga informacija. Nuteistoji J. D. savo apeliaciniame skunde neigia siekusi paveikti nukentėjusįjį G. K. , kad jis pats duotų bei įkalbėtų savo žmoną J. M. – K. duoti melagingus, palankius H. D. parodymus apklausų ir kitų procesinių veiksmų metu. Tačiau J. D. kaltė yra įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2005 m. spalio 13 d. susitikimo Birštone metu J. D. įkalbinėjo jį, kad jis nieko nepasakotų prokurorams apie H. D. vizitą kovo mėnesį pas G. K. , taip pat įtikintų savo žmoną J. M. – K. neduoti parodymų prieš H. D. . Nukentėjusiojo G. K. parodymus patvirtina byloje esantis slapto sekimo metu įrašytas J. D. , V.A. G. ir G. K. pokalbis 2005 m. spalio 13 d. susitikimo Birštone metu (t. 1, b. l. 72 – 82). Iš J. D. žodžių, pasakytų minėto pokalbio metu, matyti, jog ji atvyko H. D. prašymu ir kalba jo vardu. J. D. žino, kad G. K. sutuoktinė J. M. – K. yra davusi parodymus apie H. D. atvykimą į nukentėjusiųjų butą daugiabučiame name, taip pat J. D. yra informuota apie būsimą akistatą tarp H. D. ir J. M. – K., kurios metu nukentėjusioji gali patvirtinti apie H. D. atvykimą į jų butą ir turto prievartavimą, todėl pokalbio metu keletą kartų įsakmiai nurodo G. K. , kad šis pamokintų savo žmoną, važiuotų su ja kartu ir netgi pagrasintų jai, kokius reikia duoti parodymus. Nukentėjusysis G. K. pokalbio metu tvirtina, kad su H. D. buvo kalbama apie namo pardavimą bei pagalbą jaunimui, tuo tarpu J. D. bando įtikinti G. K. , kad H. D. nebuvo pas jį atvykęs, taip nekalbėjo, be to ir pats H. D. , anot J. D. , sakė, kad Gintaras nieko nepasakys, nebent jo žmona pasakė, jeigu su ja kalbėjo. Todėl J. M. – K. jokiu būdu tokių aplinkybių neturi patvirtinti akistatos metu. Taip pat iš pokalbio turinio matyti (J. D. žodžiai: ,,Hena sako, nejaugi Gintaras toks. Sakau, Hena, aš nuvažiuosiu ir su juo pačiu pakalbėsiu, sakau jis ne ,,žąsinas“ ir ne ,,balvonas“, jisai žino, kad jam reikia gyventi, reikia su visais būti geruoju“ (t. 1, b. l. 73), ,,su ,,mentais“ tu negyvensi visą gyvenimą, tau pačiam riekia gyvent“(t. 1, b. l. 81)), kad J. D. užuominomis duoda G. K. suprasti, kad jam ir jo žmonai toliau reikės gyventi Lietuvoje, todėl geriau nesipykti ir teisėsaugos institucijoms duoti palankius H. D. ir kitiems asmenims parodymus. Kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai - nukentėjusiojo G. K. parodymai, slapto sekimo metu įrašytas J. D. , V.A. G. ir G. K. pokalbis 2005 m. spalio 13 d. susitikimo Birštone metu- paneigia nuteistosios J. D. teiginius, jog jos pokalbis su G. K. negali būti traktuojamas kaip grasinimas ar siekis paveikti nukentėjusįjį ir jo žmoną, kad šie duotų melagingus parodymus, kad susitikimo su G. K. tikslas buvo išsiaiškinti kilusį susirūpinimą dėl nepagrįstų nukentėjusiųjų pykčių ir apkalbų, norą sužinoti, kas vyksta iš tikrųjų ir kokiu pagrindu H. D. pareiškiami tokie įtarimai. J. D. ir G. K. pokalbio, 2005 m. spalio 13 d. susitikimo Birštone metu, turinys akivaizdžiai parodo, kad J. D. neteisėtai tyčia darė poveikį G. K. , o per jį – jo žmonai J. M. – K., kad jie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus apie H. D. vizito pas K. į butą ir turto prievartavimo aplinkybes ir pilnai patvirtina J. D. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 233 str. 1 d.

Nuteistasis V.A. G. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės, jo veikos kvalifikavimo bei paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tik prašo suėmime išbūtą laiką įskaityti į jam paskirtą bausmę – baudą. Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d. nustato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomojo kalinimo (suėmimas) įskaitymo į kitas bausmes santykis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles. Atsižvelgiant į tai viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a) ). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V.A. G. buvo sulaikytas 2005 m. lapkričio 7 d. (t. 3, b. l. 117), 2005 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui (t. 3, b. l. 133 – 134), ši kardomoji priemonė 2005 m. gruodžio 9 d. pakeista į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 3, b. l. 141). Atsižvelgiant į tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos paskirto laikino sulaikymo laikas prilyginamas kardomajam kalinimui (suėmimui) bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d., laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. turi būti įskaičiuotas į V.A. G. paskirtą bausmę, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, t. y. 32 paras – 64 MGL (8000 litų).

Byloje buvo pareikšti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K. ir J. M. – K. apeliaciniai skundai, kuriuose neturtinei žalai atlyginti prašoma iš H. D. priteisti po 10000 litų (t. 1, b. l. 176). Tokią sumą priteisti nukentėjusysis G. K. prašė ir pirmosios instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusieji G. K. ir J. M. – K. jau prašė priteisti po 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiųjų prašymą tenkino iš dalies ir priteisė G. K. ir J. M. – K. po 20000 litų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamajai bylai jau esant teisme, jis raštu pateikiamas teismui. Tai turi būti padaryta ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje pradžios (Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d.). Neleidžiama pareikšti civilinio ieškinio prasidėjus įrodymų tyrimui arba jo metu dėl to, kad šio ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti nustatomas tikrinant ir vertinant įrodymus bylos nagrinėjimo teisme metu. Šioje byloje nėra jokio procesinio dokumento, kuris turėjo būti pateiktas iki įrodymų tyrimo pradžios ir ištirtas įrodymų tyrimo metu, kuriuo nukentėjusieji G. K. ir J. M. – K. papildė savo ieškinio pagrindą ir dalyką. Lietuvos Respublikos BPK nėra numatyta ieškininio pareiškimo forma ir turinys. Tačiau tuo atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos CPK 135 straipsnyje nustatyta, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškinyje be to turi būti nurodoma: ieškinio suma, aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Lietuvos Respublikos CPK 111 str. 1 d. nurodyta, jog procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo teismui turi būti pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris vėl gi turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (Lietuvos Respublikos CPK 141 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, turėjo nagrinėti ne baigiamųjų kalbų metu padidintą nukentėjusiųjų G. K. ir J. M. – K. civilinį ieškinį, o nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, pareikštą laikantis visų Lietuvos Respublikos baudžiamojo ir civilinio proceso reikalavimų, t. y. bendrą 20000 litų (po 10000 litų kiekvienam iš nukentėjusiųjų atskirai) dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos neturtinės žalos (t. 1, b. l. 176).

Vertinant neturtinės žalos baudžiamosiose bylose turinį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus: padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad H. D. nusikalstama veika nukentėjusiųjų G. K. ir J. M. – K. atžvilgiu nebuvo intensyvi, jis reikalavimą perduoti svetimą turtą, grasindamas nužudyti, pareiškė tik vieną kartą, nenustatyta, kad po to būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad savo reikalavimą ir grasinimą realizuotų, realiai G. K. turtas užvaldytas nebuvo, nei G. K. , nei jo sutuoktinė J. M. – K. jokių turtinių nuostolių nepatyrė. Todėl nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys mažinamas iki 7000 litų.

J. M. – K. šioje byloje pripažinta nukentėjusiąja, nes H. D. turto prievartavimas buvo nukreiptas į G. K. bendrą jungtinę su J. M. – K. nuosavybę, todėl žala padaryta tiek G. K. , tiek J. M. – K. Tačiau nuteistasis H. D. jokio nusikalstamo poveikio nukentėjusiajai J. M. – K. nedarė, jai negrasino, iš jos pačios turto nereikalavo, su J. M. – K. H. D. net nėra bendravęs, todėl J. M. – K. padaryta neturtinė žala yra žymiai mažesnė negu G. K. , kuris realiai patyrė nuteistojo H. D. reikalavimus ir grasinimus.

Nukentėjusieji G. K. ir J. M. – K. apeliaciniuose skunduose, kaip vieną iš aplinkybių, pagrindžiančių savo reikalavimą priteisti jiems iš nuteistojo H. D. po 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, nurodo, kad jų atžvilgiu iki šiol taikoma liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio programa, dėl kurios jie patyrė daug nepatogumų. Nuteistasis privalo atlyginti tik tą neturtinę žalą, kuri padaryta nusikalstama veika. Tuo tarpu liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės – tai ne nusikalstamos veikos pasekmės, o tam tikri veiksmai, kuriais siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų gyvybę, sveikatą, turtą, konstitucines teises bei laisves, taip pat užtikrinti išsamų ir nešališką bylos aplinkybių ištyrimą. Kolegijos nuomone, minėtų priemonių taikymas nukentėjusiųjų G. K. ir J. M. – K. atžvilgiu negali būti siejamas su nusikalstamos veikos pasekmėmis, todėl nelaikytinas neturtine žala.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.1 p., 4 p.,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendį pakeisti.

V. A. G. , pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 str. 1 d. ir nubaustam 100 MGL (dvylikos tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda, į paskirtą bausmę įskaityti 32 dienas kardomojo kalinimo (suėmimo) nuo 2005 m. lapkričio 7 d. iki 2005 m. gruodžio 9 d. už 64 MGL (aštuonis tūkstančius litų) dydžio baudą.

Iš aprašomosios nuosprendžio dalies pašalinti H. D. inkriminuotą veiką, kad jis iš G. K. reikalavo perduoti dalį pelno, gauto prekiaujant kitu nekilnojamuoju turtu.

- G. K. iki 7000 (septynių tūkstančių) litų;

- J. M. – K. iki 2000 (dviejų tūkstančių) litų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

LR Generalinės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. K. ir J. M. – K. bei nuteistosios J. D. apeliacinius skundus atmesti.