Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovui L. S., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Elenai Kontenienei, uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei A. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, ir pagal atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei L. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 03 18 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei A. S., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (b.l. 3-4).

Byloje 2014 04 10 nutartimi (b.l. 62-63) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nepilnametėms G. S. ir A. S. priteistas išlaikymas iš L. S., J. S. išlaikymas priteistas iš A. S..

2014 09 15 ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimą (b.l. 90-91) ir prašė teismo jos ir atsakovo santuoką nutraukti dėl A. S. sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai tą pačią pavardę, G. S. ir A. S. gyvenamąją vietą nustatyti su A. S., J. S. gyvenamąją vietą nustayti su ja, priteisti išlaikymą, nustatyti bendravimo tvarką.

Atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais (b.l. 38-41).

Teisme 2014 06 10 buvo priimtas atsakovo priešieškinis (b.l. 76-80). Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, visų trijų vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš L. S..

Teismo posėdyje ieškovė palaikydama patikslinto ieškinio reikalavimus paaiškino, jog surinka nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Paaiškino, kad nesutarimų ir konfliktų šeimoje buvo visada, tačiau ypač jie paaštrėjo, kai ji laukėsi trečio vaiko, atsakvas jo nenorėsjo, sakė, kad tai ne jo vaikas, atsakovas prieš ją naudojo psicholiginį ir fizinį smurtą, buvo net sumušęs kelios dienos iki gimdymo, tačiau ji niekur nesikreipė, buvo gėda, ji ir anksčiau važinėjo dirbti į Vokietiją, uždirbtus pinigus skyrė šeimai, investavo į buitį, dabar viskas liko atsakovui, atsižvelgdama į tai, kad vyresnės dukros lanko Lietuvoje mokyklą, į mergaičių apsisprendimą, ji neprieštarauja, kad dukros gyventų su tėvu, ji pasitiki atsakovu, dukromis jis rūpinasi, ji bendrauja su mergaitėmis, atsakovas taip pat galėtų bendrauti su sūnumi, tačiau jo santykiai su berniuku nesiklostė nuo pat vaiko gimimo, ieškovė nurodė, jog prašytų priteisti išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 116,00 eurų, Vokietijoje ji turi darbą, kol kas dirba pagal lengvatinį kontraktą, gauna išmoką, pajamos yra apie 1000,00 eurų, nuomuoja du kambarius, nuo balandžio sūnus galėtų pradėti lankyti darželį, ji gautų geriau apmokamą darbą SPA centre.

Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad jis neprieštarauja dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paaiškino, kad prieš ieškovę nesmurtavo, ieškovė pati turėjo problemų dėl girtavimo, sirgo depresija, psichologinis smurtas gal ir buvo, bet kokioje šeimoje jo nebūna, atsakovė važinėjo į užsienį, jis rūpinosi vaikais, jis ir dabar nori visus tris vaikus auginti pats, ieškovė jam trukdo bendrauti su sūnumi, vaikas turi gyventi Lietuvoje, ieškovė vistiek jo neaugins, Vokietijoje jis pats nebuvo, tačiau buvo nuvykusios dukros, jokių stebuklų, kad būtų geriau nei Lietuvoje, ten nerado.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė paaiškino, kad šeima buvo apbūdinama kaip tvarkinga, besirūpinanti vaikais, buitis sutvarkyta, atsakovas tinkamai rūpinasi vaikais, bet kokiu būdu nustačius vaikų gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į šalių santykius, į tai, kad vienas iš tėvų gyvena užsienyje, būtina nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, taip pat nurodė, kad vyresnės dukros labai jautriai išgyvena situaciją, jos dėl savo gyvenamosios vietos yra apsisprendusios, tėvai dėl jų gyvenamosios vietos nesiginčija, pklausti mergaites teisme netiklsinga.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, A. S. ir L. P. santuoka buvo įregistruota 2006 08 12, G. S. gimė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), A. S. gimė (duomenys neskelbtini), J. S. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 8), VSDFV duomenimis L. S. iki 2014 12 20 registruota kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų amžiaus (b.l. 11), 2013 metais A. S. dirbo pagal verslo liudijimą (b.l. 12), paveldėjimo teisės liudijmo pagrindu A. S. priklauso dalis namų valdos (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-18), 2014 03 20 A. S. kreipėsi į VTAS dėl vaikų (b.l. 43), 2014 03 20 A. S. paaiškinime nurodė, kad L. S. išvyko sus sūnumi, dukros liko, es nesutvarkyti dokumentai, kai bus sutvarkyti dokumentai jis neprieštaraus, kad mergaitės išvyktų, o šiuo metu jis jomis pasirūpins (b.l. 58), A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 30), G. S. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 31), Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad S.šeimoje būtų pažeidžiamos vaikų teisės ir teisėti interesai, šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, seniūno teigimu šeima tvarkinga (b.l. 51-54), A. S. ir G. S. nurodė, jog myli abu tėvus, tėvas jomis rūpinasi (b.l. 55-56), 2014 03 17 šalys susitarė dėl laikino vaikų išvykimo su motina į Vokietiją (b.l. 59), 2014 06 12 A. S. nurodė, kad jis kaip atsakingas tėvas nori bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime (b.l. 83), L. S. dirba namų tvarkytoja, jos drabo užmokestis 450 eurų per mėnesį (b.l. 96-99), ji nuomoja du kambarius (b.l. 100-106), A. S. taikyta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181str. 1d., be to jis 2014 06 12 buvo pripažintas kaltu dėl tyčinės nusikalstamos veikos (b.l. 126-129).

Dėl santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.27 ir 3.28 straipsniuose (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 2d.), preziumuojama, kad sutuoktinis kaltas dėl santuokos iširimo, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (Lietuvos Respublikos CK 3.60str. 3d.). Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad tarp jų nebuvo bendro sutarimo ir supratimo, abi šalys skirtingai aiškina šeimos iširimo priežastis, tačiau nei viena iš šalių, neigdama viena kitos pasisakymus dėl šeimos iširimo priežasčių, nepateikė teismui įrodymų apie kitos šalies kaltę (Lietuvos Respublikos 178str., 176str., 186str.). Ieškovė nurodė, kad prieš ją buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, iš dalies tą priapžaino ir atsakovas, atsakydamas, o kokioje šeimoje nebūna psichologinio smurto, tačiau neigė smurtavęs prieš sutuoktinę fizine prasme. Atsakovas nurodė, kad ieškovė išvyko į Vokietiją, piknaudžiavo alkocholiu, sirgo depresija. Iš kitų šalių paaiškinimų darytina išvada, kad ieškovės darbas Vokietijoje buvo vienas iš šeimos pragyvenimo šaltinių, leido sukurti gerbūvį namuose, kuriuose dabar liko gyventi atsakovas. Viešvilės seniūnijos seniūno šeima įvardijama kaip tvarkinga, vyresnės dukros nurodo, kad myli mamą, bendrauja su ja, ji rūpinasi jų išlaikymu, mokslu, todėl negalima daryti išvados, kad ieškovės girtavimas galėtų būti laikomas šeimos iširimo priežastimi. Tuo labiau šeimos iširimo priežastimi, ir juo labiau kalte, negali būti laikoma kurio nors vieno sutuoktinio liga. Susirgti gali bet kuris žmogus. Tai, kad ieškovė viena sugebėjo svetimama krašte įsikurti, rasti darbą, rodo ją esant sugebantį savimi ir vaikais pasirūpinti asmenį. Bylos nagrinėjimo eigoje šalys pačios pripažino, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir atsakovo šeima iširo ir santuoka nutrauktina dėl abipusės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61str.)

Po santuokos nutraukimo atsakovei lieka jos santuokinė pavardė S. (Lietuvos Respublikos CK 3.69str. 1d.).

Šalys nereiškė reikalavimų dėl turto padalijimo, vienas kito išlaikymo nereiškė, nurodė, kad kreditorių nėra.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų G. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Šalys, jų pačių teigimu, atsižvelgdami į mergaičių, kurios jau yra paauglės, mokosi mokyklose Lietuvoje, sutarė, kad jos po santuokos nutraukimo liktų gyventi su atsakovu A. S.. Tėvai turi teisę susitarti, su kuriuo iš jų gyvens nepilnamečiai vaikai (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 1d.). Byloje nėra duomenų, kad G. S. ir A. S. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu kenktų jų interesams, dėl to neprieštarauja Vaiko teisių apsaugos institucija. G. ir A. S. nuo mažumės gyvena Viešvilėje, mokosi mokyklose, esančiose Jurbarko rajone. Atsižvelgiant į tai G. S. ir A. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jų tėvu (Lietuvos Respublikos CK 3.174str. 2d.).

Šalys nesutaria dėl mažamečio J. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu vaikui eina ketvirti metai amžiaus, nuo gimimo jis gyveno Viešvilėje su motina ir tėvu, tačiau paaugęs išvyko kartu su ieškove į Vokietiją, kur yra ieškovės darbo vieta. J. S. močiutės S. S. 2014 04 02 paaiškinime nurodoma, kad L. S. jau dešimt metų važinėja dirbti į Vokietiją, mergaittės likdavo su tėvu, 2013 rugsėjo mėnesį L. S. išsivežė sūnų J. S. (b.l. 57). Kaip jau buvo minėta, tai, kad L. S. dirba Vokietijoje, nėra blogai ją charakterizuojančios aplinkybės, užsienyje dirba daug Lietuvos Respublikos piliečių. Be to iki 2013 kovo, kol nebuvo pradėtas teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo, atsakovas dėl tokios padėties nesikreipė į valstybės institucijas. Jau iki bylos iškėlimo vaikas J. S. gyveno su motina L. S. užsienyje, o jo tėvas A. S. dėl to neprieštaravo. Ieškinio padavimo dieną teismui ieškovės deklaruota gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, į Vokietiją ji vykdavo dirbti.

Nors ieškovė šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje, iš jos paaiškinimų, iš pateiktų dokumentų, taip pat atsakovo patvirtinimo, kad grįžusios iš Vokietijos dukros nesiskundė dėl blogų buitinių sąlygų, „tik jokių stebuklų ten nerado“, darytina išvada, kad buitine prasme abu tėvai turi sąlygas pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, aprūpinant jį būstu ir kitai būtiniausiais dalykais, reikalaingais vaiko fiziologiniam vystymuisi, lavinimuisi. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai leistų daryti išvadą, kad viena kuri nors bylos šalis galėtų pakenkti savo vaiko interesams, nesugebėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu sūnumi.

Tačiau nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų atsižvelgtina ir į kitas svarbias aplinkybes, tame tarpe vaiko amžių, jo santykius su kiekvienu iš tėvų. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas su sūnumi nuo pat gimimo nerado ryšio su vaiku, nenoriai jį pripažino ir reiškia abejones, ar tai yra jo vaikas (teismo posėdyje buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas, kuriame išsaugotas šalių susirašinėjimas, kuiame atsakovas reiškia tokias abejones, atsakovas neginčijo, kad tai jis rašė tas žinutes). Be to J. S. dar yra labai mažo amžiaus, jau daugiau kaip pusantrų metų faktiškai gyvena su ieškove.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis institutas siejamas su vieno iš tėvų asmeniu ir nesiejamas su konkrečia vieta (šalimi, adresu). Teisine prasme vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvu labiau artima vaiko globos institutui, kai nustatomas asmuo, su kuriuo vaikas praleidžia daugiau laiko, asmuo, kuris yra atsakingas už vaiką.

Atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visumą J. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. S..

Sąlygos yra tokios, kad šios šeimos vaikai: dvi seserys ir brolis,- gyvena atskirai. Be to tarp jų yra ne mažas amžiaus tarpas. Už vaikų, kurie yra broliai ir seserys, tarpusaviuo ryšio ugdymą ir išsaugojimą yra atsakingi jų tėvai. Būtent tėvai, įgyvendindami savo teises į vaikus ir atlikdami pareigas jiems bet kuriuo atveju privalo sudaryti vaikams sąlygas bendrauti.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Nustačius vaikų gyvenamąją gyvenamąją vietą, taip pat atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, kitas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nustatytina šalių ir jų vaikų bendravimo tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170str., 3.175str., CPK 376str.).

Kiekvienam vaikui, kaip besivystančiam žmogui, svarbiausia turėti pastovias, saugias ir geras vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesus visų pirma nulemia teigiamas vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymąsi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitokius poreikius. O bet kokie tėvų ginčai dėl bendravimo su vaikais vis tiek sukelia neigiamą psichologinę aplinką, kuri prieštarauja jų interesams. Tėvų, negyvenančių kartu su vaikais, teisė bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tačiau ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaikų interesais.

Abiejų tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, kad vaikai pilnaverčiai vystytųsi. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, broliais, seserimis, neprasdamas ryšio nei su vienu iš jų.

Atsakovas šioje byloje nebuvo pareiškęs reikalavimo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad laikas nuo laiko tarp jų dėl to kyla nesutarimų, o tai kenkia vaikų interesams, poreikiui gyventi ir augti, pagal galimybes, ramiai, saugiai, stabiliai, bendrauti vienam su kitu ir su abiem tėvais.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisingą raidą, siekiant išsaugoti ryšius su abiem tėvais, nustatytina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d.). Duomenų, kad vaikų bendravimas su vienu iš tėvų prieštarautų jų interesams, keltų, grėsmę nenustatyta, priešingai, vaikai nori bendravimo. Todėl tėvams turėtų būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygios teisės, bendrauti su visais vaikas ir dalyvauti jo auklėjime, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, taip pat abiejų tėvų ryšį su vaikais.

Dėl vaikų išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, jo išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Kiekvienas vaikas atskirai turi gauti išlaikymą iš savo tėvų išlaikymą atitinkamai pagal savo poreikius ir tėvų galimybes, taip pat ir tais atvejais, kai vieni vaikai lieka gyventi su tėvu, o kitas – su motina, priteisiamas išlaikymas kiekvienam vaikui konkrečiai (Lietuvos Respublikos CK 3.198str.).

Nustačius G. S. ir A. S. gyvenamąją vietą su tėvu, o J. S. su motina, A. S. turi prisidėti prie J. S. išlaikymo, L. S. – prie dukterų išlaikymo. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas pas skirtingus tėvus neatleidžia tėvo ar motinos nuo pareigos teikti išlaikymą kitiems vaikams. Atsižvelgiant į šalių vaikų amžių (sparčiai augantys vaikai, mergaitės paauglės, jiems yra reikalingas pagerintas maistas, bent kartą per metus keisti sezoninius rūbus, avalynę, sūnus mokosi), vaikų poreikius (žaislai, gydymas, priežiūra, lavinimas, lavinimo priemonės ir kt.), pagal vaikų ir jų tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį, ankstesnį teismo sprendimą, 116,00 eurų piniginė išmoka yra visiškai pagrįsta ir optimali, kokią teismas galėtų priteisti iš tėvo ar motinos vaiko išlaikymui, atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimynine padėtį ir jų galimybes teikti tokį išlaikymą. Išlaikymas priteistinas nuo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200str., 3.185str., 3.190str., 3.203 str. 1d.). Šalys iš esmės net nesiginčijo dėl išlaikymo dydžio, pabrėždamos, kad jų turtinė padėtis leidžia tinkamai išlaikyti vaikus.

Teismas, nagrinėdamas iš civilinių šeimos santykių kylančią bylą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę spręsti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (Lietuvos Respublikos CPK 376str.), o nutraukiant santuoką yra būtina išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (Lietuvos Respublikos CK 3.59str.), taip pat imtis priemonių užtikrinant sprendimo įvykdymą (Lietuvos Respublikos CPK 144str., 3.65str.).

Nepilnamečiui J. S. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė, atsakovas skirtina A. S. ir G. S. priteistų piniginių išmokų tvarkytoju (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaikų gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169str., 3.170str., 3.201str.).

Teismo 2012 05 02 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikino išlaikymo priteisimas naikintinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (Lietuvos Respublikos CPK 150str.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį, taip pat į bylos pobūdį, į tai, kad santuoka nutraukiam dėl abipusės kaltės ir taikomos tos pačios teisinės pasekmės kaip nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos CK 3.61str. 3d.), bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Atsakovas šioje byloje buvo iš dalies atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d., 14p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (pavardė iki santuokos P.), nutraukti dėl abipusės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims tas pačias pavardes: S. ir S..

Nepilnamečių G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina L. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametėms dukterims G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis išmokomis po 116,00 (vieną šimtą šešiolika) eurų kiekvienai nuo 2015 02 18 iki joms sueis pilnametystė.

Nepilnametėm G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoju paskirti jų tėvą A. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis kas mėnesį po 116,00 (vieną šimtą šešiolika) eurų nuo 2015 02 18 iki jam sueis pilnametystė.

Nepilnamečiui sūnui J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jo motiną L. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių G. S., A. S. ir J. S. bendravimo su tėvais tvarką:

L. S. sudaro sąlygas A. S. matytis su sūnumi J. S., tuo tikslu pagal išankstinį suderinimą ryšio priemonėmis L. S. tris kartus per kalendorinius metus nuperka kelionės bilietus į Lietuvą ir atgal, o A. S. pasiima J. S. iš oro uosto, o pasibaigus viešnagei A. S. įlaipina J. S. oro uoste, skrydžiui pas L. S., viešnagės terminas trunka nuo 7 iki 14 dienų, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, kad viešnagės trukmė netrukdytų vaiko ugdymui ugdymo įstaigoje (mokykloje).A. S. sudaro sąlygas L. S. matytis su dukromis G. S. ir A. S., tuo tikslu pagal suderinimą ryšio priemonėmis A. S. tris kartus per kalendorinius metus nuperka kelionės bilietus į Vokietiją ir atgal, o L. S. pasiima dukras iš oro uosto, o pasibaigus viešnagei – L. S. įlaipina dukras oro uoste skrydžiui pas A. S., viešnagės terminas trunka nuo 7 iki 14 dienų, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus, kad viešnagės trukmė netrukdytų vaikų ugdymo ir mokymosi procesui.Šalys užtikrina, kad šios viešnagės nesutaptų ir tokiu būdu seserys ir brolis turėtų kuo daugiau dienų metuose būti kartu. L. S. įpareigojama tuo metu, kai su vaiku bus Lietuvos Respublikoje, užtikrinti A. S. galimybę pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą, o A. S. įpareigojamas netrukdyti L. S. susitikti su dukterimis, pasiimti jas su savimi tuo metu, kai ji bus atvykusi į Lietuvą. L. S. įpareigojama tuo metu, kai A. S. bus užsienyje, netrukdyti jam susitikti su sūnumi J. S. savo gyvenamoje vietoje.Kūčios, Šv.Kalėdos ir Naujieji metai (valstybinės šventės) (nuo gruodžio mėn. 23d. iki sausio mėn. 3 d. ) vaikai G. S., A. S., J. S. gali : 2015 m. ir kitais nelyginiais metais su mama, 2014 m. ir kitais lyginiais metais praleisti su tėvu; Šv.Velykas (valstybinės šventės) nuo išvakarių iki pirmos darbo dienos gali: 2015 m. ir kitais nelyginiais metais su tėvu, 2016m. ir kitais lyginiais metais su motina, jei šalys nesusitars ko kitaip, atsižvelgdamos į vaikų poreikius ir interesus.Kasmetinių atostogų metu, jeigu jos sutampa ir su vaikų atostogomis ugdymo įstaigose, šalys turi teisę praleisti su vaikais jų atostogas lygiomis dalimis.Šalys turi teisę bendrauti su bendrauti su vaikais per ryšio priemones, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir interesus. Pasimatymų trukmė ir vieta gali būti keičiama abipusiu šalių sutarimu, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir šalių galimybes.Šalys įpareigojamos pranešti vienas kitam raštu, el. laišku arba SMS žinute apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, likus ne mažiau, kaip septynioms dienoms iki tokio pasikeitimo, o taip pat netrukdyti ir sudaryti vienas kitam sąlygas bendrauti

Teismo 2014 04 10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos 2015 02 19.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Bylos medžiaga, išskyrus sprendimo rezoliucinę dalį, pripažintina ne vieša (CK 10str. 2d.).

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.