Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2022 m. sausio 3 d., apie 18 val., adresu(duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto metu, abiejų rankų delnais ne mažiau po du kartus trenkė sugyventinei Z. J. į abu skruostus, sugriebęs už pečių tyčia pastūmė, ko pasėkoje Z. J. griuvo nuo laiptų, susižalojo nugarą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai Z. J. sukėlė fizinį skausmą.

Šia savo veika A. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

A. J., apklaustas įtariamuoju, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad su Z. J. kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį apie 12 metų. 2022 m. sausio 3 d. abu su Z. J. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Vakare jis Z. pasakė, kad eitų padėti darbuotis į tvartą prie gyvulių. Z. atsisakius, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė bei abiejų rankų delnais po du kartus tyčia nestipriai trenkė į abu Z. skruostus. Jo smūgiai nebuvo stiprūs, dėl jo suduotų smūgių ji sužalojimų nepatyrė, tačiau pripažįsta, kad suduoti smūgiai galėjo sukelti fizinį skausmą. Dėl išgerto alkoholio kiekio jis nelabai pamena visas įvykio aplinkybes. Kiek pamena, tikrai išspyrė kambario duris, prasilenkdamas tarpduryje su Z., suėmė ją už pečių ir stumtelėjo ją link koridoriaus laiptų. Z. neišlaikė lygsvaros, griuvo nuo koridoriaus laiptų. Tuo metu, kai jis prasilenkdamas su Z. ją stumtelėjo, tikrai nenorėjo, kad ji nukristų nuo laiptų, nenumatė, kad Z. neišlaikiusi lygsvaros nugrius nuo laiptų. Po to, kai Z. nugriuvo, paskambino bendruoju pagalbos numeriu, išsikvietė pagalbą, o jis išėjo į tvartą šerti gyvulių kur ir užmigo. Jis labai gailisi, kad Z. sudavė smūgius į veido sritį, pastūmė ją, dėl ko ji nugriuvo, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Z. atsiprašė ir ji jam atleido. Konfliktas įvyko dėl per didelio išgerto alkoholio kiekio. Ateityje žada prieš Z. nebesmurtauti (b. l. 64-65).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji Z. J. parodė, kad su A. J. yra sugyventiniai, kartu gyvena ir tvarko bendrą ūkį 11 metų. 2022 m. sausio 3 d. dviese su A. vartojo alkoholinius gėrimus, o vakare, laiko tiksliai nepamena, tarp jos ir A. kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. jai stovinčiai tyčia abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau po du smūgius į abu skruostus. Dėl suduotų smūgių ji patyrė momentinį fizinį skausmą, veido srityje neatsirado kraujosruvų ar patinimų. Po suduotų smūgių A. išėjo į namo koridorių, o ji užsirakino kambario duris. Dėl kokių priežasčių jas užsirakino, negali pasakyti. Tikrai ne iš baimės, bet šiaip nenorėjo A. įsileisti. A. labai supyko dėl to, kad negali patekti į savo namus, spyrė į duris ir taip išlaužė durų skląstį. Po to, kai jis išspyrė duris, ji ruošėsi iš kambario išeiti, stovėjo tarp kambario ir koridoriaus. A. suėmė ją už pečių, pastūmė link išėjimo ir ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neišlaikė lygsvaros, paslydo ant linoleumo, griuvo šonu nuo medinių koridoriaus laiptų. Griūdama nuo laiptų juto fizinį skausmą nugaros srityje. Po to kai nugriuvo, grįžo į kambarį, pasiėmė mobiliojo ryšio telefoną, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. A. girdėjo, kad ji kviečia pagalbą, todėl iš namų pasišalino. Į namus grįžo po vidurnakčio, jos atsiprašė, o ji jam atleido. Ji gali pasakyti, kad po to, kai A. ją sugriebė už pečių, pastūmė, fizinio skausmo jai nesukėlė. Kodėl pirminės apklausos metu ji teigė, kad A. ją sugriebė už žastų, išvilko iš kambario, negali pasakyti, bet taip nebuvo. Galimai atvykę pareigūnai neteisingai suprato, ne taip užfiksavo, be to ji stipriai buvo apsvaigusi nuo alkoholio, galėjo pasakodama ir susipainioti. Griūdama nuo laiptų taip pat jautė tik momentinį fizinį skausmą, sekančią dieną nugaros jai neskaudėjo, nepastebėjo, kad nugaros srityje dėl griuvimo būtų atsidarę kraujosruvų, patinimų, ar kokių kitų sužalojimų. Galimai po to kai griuvo nuo laiptų ir yra nugaros srityje kraujosruva, bet pati jos nematė ir nieko jai neskauda. A. turtinių, neturtinių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Ją apžiūrėjo greitosios medicinos pagalbos medikai, daugiau į medikus ji nesikreipė ir nesikreips, tyrimą prašo nutraukti. A. jokios grėsmės nekelia ir jo visai nebijo. Visi konfliktai tarp jų kyla tik pavartojus alkoholio, šiaip jie sutaria labai gerai (b.l. 12, 27-28).

Tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. apie 18 val., adresu(duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, A. J. abiejų rankų delnais sudavė ne mažiau po du smūgius į abu skruostus, neblaiviai (nustatytas 2,53 prom. girtumas) sugyventinei Z. J., bei po to nustūmė nuo laiptų, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Įtariamasis A. J. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 1).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. nuvykus pagal gautą iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini)., policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusioji Z. J., kuri pranešė apie tai, jog jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis A. J. (b. l. 10-13).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra(duomenys neskelbtini) (b. l. 15-23).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti Z. J. kūne matomi išoriniai sužalojimai: apžiūrint Z. J. išorinių sužalojimų veido srityje nestebima. Apžiūrint jos nugarą, dešinės pusės apatinėje dalyje (po mentimi) stebima kraujosruva, kraujosruva galimai pradėjusi gyti, žalsvos spalvos (b. l. 40-44).

Kaltinamasis A. J. neteistas (b. l. 50-51), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 53), padaryta veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą, galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat atsižvelgiama į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. A. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nukentėjusioji Z. J. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Išaiškinti A. J., kad laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas kaltinamajam A. J. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Kaltinamasis A. J., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam A. J. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.