Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

nedalyvaujant pareiškėjui S. M., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6, 8) nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Tvirtino, kad kamerose nebuvo užtikrinta teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma. Pabrėžė, kad dalį kamerų ploto užėmė dviaukštės lovos, kurios mažino vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą. Kamerose buvo netinkamas apšvietimas, langai nešvarūs, nebuvo šilto vandens. Pasinaudoti šiltu vandeniu galėjo tik karta per savaitę 15 min., todėl negalėjo tinkamai rūpintis kūno higiena. Sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo kameros gyvenamojo ploto. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė fizinių nepatogumų, neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 1000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) atsiliepime į skundą (b. l. 10-15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui teko nuo 3,8 kv. m. iki 15,99 kv. m. gyvenamojo ploto, todėl reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pagal galiojančius teisės aktus, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą neturi būti atsižvelgiama. Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, sanitariniai mazgai atitverti nuo likusios kameros dalies 2,1 m. aukščio pertvara, juose įrengta atskira oro šalinimo sistema, šalto vandens tiekimo sistema, klozetų konstrukcija yra tokia, kad neleidžia kanalizacijos dujoms išeiti į patalpą. Kalinamiesiems Kauno TI sudaryta galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu ne trumpiau kaip 15 min., o tai atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas. Kauno TI kalinamiems asmenims užtikrinta teisė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, sudarytos sąlygos sportuoti ir mankštintis, kalinamieji maitinami pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat jiems sudarytos sąlygos nusipirkti maisto produktų Kauno TI parduotuvėje. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo nesiskundė. Atvykęs į Kauno TI pareiškėjas jau turėjo psichikos problemų, nes jam buvo nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Psichologų grupės specialisto konsultacijos patvirtina, kad pareiškėjas psichologinių problemų, susijusių su kalinimu Kauno TI, nenurodė, todėl kalinimas Kauno TI pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai bei psichologinei būsenai įtakos neturėjo. Pažymėjo, kad dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų į Kauno TI administraciją pareiškėjas su skundais ar prašymais nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, t.y. sąlygų, būtinų valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atstovas, apie teismo posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš Kauno TI pareigūnų veiksmų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d. jį kalinant Kauno TI perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose gyvenamosiose patalpose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas gyvenamosios patalpos plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m. viso bendro gyvenamosios patalpos ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017).

Atsakovo atstovo 2017 m. rugpjūčio 1 d. pažymos Nr. II-3262 duomenys apie pareiškėjo laikymo sąlygas Kauno TI (b. l. 17-19) patvirtina, kad pareiškėjas Kauno TI kalėjo nuo 2016 m. sausio 28 d. iki 2016 m. balandžio 6 d. ir nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 9 d. kamerose Nr. 162, 222, 324, 338, 212 ir 205. Ginčo laikotarpiu kamerose buvo kalinami 1 - 6 asmenys.

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų vietų plotus, kalėjusių asmenų skaičių, vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, todėl teismas vadovaujasi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta (b. l. 17-19), kad reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normos vertinamuoju laikotarpiu nebuvo pažeistas, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimui.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kamerose buvo tamsu, kamerų langai buvo nešvarūs.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti nemažesnė kaip 200 lx.

Į bylą atsakovo atstovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie kamerų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, dirbtinės apšvietos atitiktį Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimams pareiškėjo buvimo jose metu. Tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į Kauno TI pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamo kamerų apšvietimo nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų apšvietos jo buvimo metu dėl praėjusio perilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerų apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (Higienos normos HN 134:2015 35 p.). Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz. laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (Higienos normos HN 134:2015 37 p.). Gyvenamosios patalpos Kauno TI yra valomos Pagrindinio gyvenamųjų patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2010 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1-99 (b.l. 38) ir Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos apraše, patvirtintame Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1-88 (b.l. 39), nustatyta tvarka, pagal kurių nuostatas kameras tvarko (tame tarpe valo langus) patys nuteistieji. Taigi akivaizdu, kad pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas ar kiti kartu su juo kamerose kalėję nuteistieji būtų reiškę atsakovo atstovui pretenzijas dėl nešvarių langų, prašę išduoti valymo priemones, tačiau jų prašymai nebuvo tenkinti, todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kamerų langų švara buvo sąlygota pačių nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant aukščiau nurodytų teisės normų reikalavimų.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą siejo su šilto vandens kamerose nebuvimu, taip pat su galimybe tik kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu.

Higienos normos HN 134:2015 18 punkte nurodyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Reikalavimo tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias patalpas šioje teisės normoje nėra numatyta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl karšto vandens nebuvimo kamerose atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punkto nuostatas laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis numato, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-72, 107 punkte. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi būti suteikiama galimybė nusiprausti po dušu. Šios teisės normos nereglamentuoja asmens prausimosi trukmės.

Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. I-209 (toliau – ir Aprašas) (b. l. 33-34), 9 punkte nurodyta, kad į dušą vedami visi kameroje esantys suimtieji ir nuteistieji vienu metu. Kiekvienam suimtajam ir nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti dušu (Aprašo 13 p.). Esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duše vietų, galimybė pasinaudoti dušu pratęsiama 10 min. (Aprašo 14 p.).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, kad realiai pareiškėjui tenkantis maudymosi laikas neatitiko atsakovo atstovo nustatytos maudymosi trukmės, buvo nepakankamas ar pan., todėl galimybės vieną kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu suteikimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą ir atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.

Pareiškėjas tvirtino, kad kamerų sanitariniai mazgai neatskirti nuo kamerų bendros patalpos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-8176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (Toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 punkte numatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pakankamai aukšta siena (2,10 m.), jie uždari (yra durys, sienos), sanitariniuose mazguose įrengti sanitariniai įrenginiai (praustuvai, klozetai), veidrodžiai, taip pat atskira oro šalinimo sistema, sanitarinės patalpos padengtos plytelėmis - lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b.l.28-30), tai atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. punkto reikalavimus, todėl, teismo vertinimu, Kauno TI kamerų sanitarinių mazgų įrengimas nežemino pareiškėjo, nepažeidė jo garbės ir orumo, o tuo pačiu buvo užtikrintas jo privatumas.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (Kauno TI) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.