Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-06-08 · Byla Nr. N-756-1177-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-08
Bylos Nr.
N-756-1177-07
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Administracinė byla Nr. N16-1177/2007Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal P. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutarties P. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2006 m. gegužės 12 d. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas P. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. gegužės 12 d. 20.35 val. Klaipėdoje, Minijos g., ties Dubysos g., vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 64 km/h greičiu. Tuo P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174 punkto reikalavimus. P. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnio pastabą.

2006 m. birželio 4 d. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas P. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. birželio 4 d. 14.40 val. Kauno r., kelio Vilnius – Klaipėda 103 kilometre, vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, viršijo leistiną 80 km/h greitį, nes važiavo 94 km/h greičiu. Tuo P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 172 punkto reikalavimus. P. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 2 dalį, 130² straipsnio pastabą.

2006 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) nutarimu P. M. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarytus 2006 m. gegužės 12 d. ir 2006 m. birželio 4 d., už kiekvieną skyrė po 100 Lt baudą ir, remdamasi ATPK 130² straipsnio pastaba, kiekvieną pažeidimą įvertino 1 balu, ir subendrinusi administracines nuobaudas, iš viso skyrė P. M. 100 Lt baudą ir pažeidimus įvertino 2 balais. Institucija, skirdama administracines nuobaudas, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pažeidėjas per vienerius metus padarė pakartotinį tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta administracinė nuobauda.

II.

P. M. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. rugsėjo 13 d. Institucijos nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodė, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 straipsnio 1 dalį, nes jam nebuvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tuo buvo pažeista jo teisė į gynybą. Jis buvo išvykęs į užsienio valstybes, byloje nėra duomenų apie šaukimo jam įteikimą. Pareiškėjo teigimu, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog faktas, kad traukiamas atsakomybėn asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu adresu nerandamas, nes jis ten negyvena, ir teismas dėl to neturi galimybės jam pranešti apie posėdį, nėra kodekse numatytas pagrindas pripažinti, jog asmuo vengia atvykti, ir išnagrinėti bylą tokiam asmeniui nedalyvaujant, ir kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis informavimo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atžvilgiu negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nebuvo įteiktas ir Institucijos nutarimas. Pareiškėjo teigimu Institucijos nutarime nurodytomis dienomis, vairuodamas automobilį, jis leistino greičio neviršijo ir pažeidimų nepadarė, mano, kad buvo užfiksuotas ne jo automobilio greitis, nes eismas vyko srautu, iš abiejų pusių važiavo automobiliai, o jis važiavo pirma juosta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi P. M. skundo netenkino, 2006 m. rugsėjo 13 d. Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pažeidėjo kaltė dėl padarytų teisės pažeidimų įrodyta administracinių teisės pažeidimų protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, greičio matavimo prietaisų parodymais, liudytojų policijos pareigūnų Sauliaus Kasiulyno, Pauliaus Stanionio, Evaldo Miciaus ir Igorio Lapinš parodymais. Teismas nurodė, kad greičio matavimo prietaisų parodymais netikėti nėra pagrindo dėl jų naudojimo ir veikimo principo ir dėl to, kad šie prietaisai yra tinkami naudoti - tai patvirtina jų patikros liudijimai. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, bet nagrinėjant bylą teisme pirmosios instancijos tvarka buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės bei pašalintos ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje padarytos klaidos (P. M. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžių laiką ir vietą, jis turėjo teisę dalyvauti teismo posėdžiuose ir realizuoti ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises bei ABTĮ 51-53 straipsniuose nustatytas šalies procesines teises). Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimą. Teismas pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ir nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pareiškėjas pakartotinai per vienerius metus padarė aštuntą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta administracinė nuobauda.

III.

Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba nutraukti bylą nesant nusižengimo sudėties. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pirminiame skunde apygardos administraciniam teismui. Papildomai apeliantas nurodo šiuos argumentus:

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, jeigu, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apygardos administraciniame teisme, konstatuojami esminiai administracinių bylų teisenos pažeidimai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių pažeidimai (jam buvo nepranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nebuvo išspręsti jo prašymai) ir kt., nutarimas turi būti naikinamas ir byla grąžinama įgaliotai institucijai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylą nagrinėjant Institucijoje, buvo padaryti minėti pažeidimai, bet Institucijos nutarimo nepanaikino.Vilniaus apygardos administracinis teismas nutartyje nurodė, kad nors bylą nagrinėjant Institucijoje, buvo padaryti ATPK 272 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai, bet šiuos pažeidimus galima ištaisyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau šie pažeidimai, nagrinėjant bylą teisme, pašalinti nebuvo, kadangi apeliantas dviejuose iš trijų teismo posėdžių, kuriuose buvo apklausiami liudytojai, nedalyvavo. Apeliantas buvo pateikęs teismui prašymą atidėti teismo posėdį, vykusį 2007 m. sausio 8 d., bet teismas šio prašymo nesvarstė ir bylos nagrinėjimo neatidėjo. Teismo šaukimo į teismo posėdį, vykusį 2007 m. sausio 17 d., apeliantas negavo. Apeliantui nedalyvavus teismo posėdyje, buvo pažeista jo teisė į gynybą, apimanti teisę užduoti klausimus liudytojams. Be to, tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir tai yra vienas iš pagrindų skundžiamam teismo sprendimui naikinti.Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vieninteliais apelianto kaltę pagrindžiančiais įrodymais – policijos pareigūnų parodymais, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik antrinis įrodymas, policijos pareigūnų parodymų atspindys. Policijos pareigūnų parodymai prieštarauja apelianto parodymams. Esant prieštaravimams ir atsižvelgiant į tai, kad įrodinėjimo pareiga tenka Institucijai, Institucijos pareigūnai turėjo pateikti kitus tiesioginius įrodymus (apelianto automobilio nuotraukas ar kt.), bet jie šios pareigos neįvykdė. Kilus neaiškumams, turi būti vadovaujamasi principu, kad visos abejonės ir netikslumai aiškinami apkaltintosios pusės naudai.Teismas pažeidė apelianto nekaltumo prezumciją, nes nepagrįstai nurodė, jog apeliantas per vienerius metus padarė aštuntą tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo taikyta administracinė nuobauda. Visi teismo nurodyti teisės pažeidimai nėra galiojantys, kadangi dalyje bylų teismuose yra nagrinėjami skundai dėl nutarimų ir galutiniai sprendimai bylose nėra priimti, o likusioje dalyje yra suėjusi vienerių metų senatis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti teismo nutartį nepakeistą, nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

Motyvuojamoji dalis

1. Byloje esant prieštaringų įrodymų, teismas, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstai rėmėsi vienais įrodymais ir motyvuotai atmetė kitus įrodymus.

2. Teismo proceso metu apeliantas turėjo galimybę naudotis savo teisėmis. Apeliantas pats pripažįsta, kad dalyvavo pirmame teismo posėdyje, todėl teismas, neįteikęs jam teismo šaukimų į vėlesnius teismo posėdžius, nepažeidė jokių teisės normų. Teismas neprivalėjo tenkinti apelianto prašymo atidėti bylos nagrinėjimo, nes jis nebuvo argumentuotas, be to, teismas turi atsižvelgti į proceso operatyvumo principą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu teisėjų kolegija neabejoja. Byloje esant vieni kitiems prieštaringų duomenų, bylą nagrinėjantis teismas turi nuspręsti, kuriais duomenimis remiantis turi būti priimamas procesinis sprendimas, o kurie duomenys laikytini nepatikimais, neturinčiais įrodomosios galios. Byloje surinktų duomenų vertinimą teismas privalo atlikti pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą išsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei įstatymu. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog 2006 m. gegužės 12 d. 20.35 val. Klaipėdoje, Minijos g., ir 2006 m. birželio 4 d. 14.40 val. Kauno rajone galėjo būti užfiksuotas ne apelianto, o kitų asmenų vairuojamų automobilių greitis. Liudytojai, policijos pareigūnai E. Micius, I. Lapinš, P. Stanionis, S. Kasiulynas apelianto P. M. padarytus pažeidimus užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, jų parodymai apie bylos aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs, jokių prieštaravimų jų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžių metu pateiktoje informacijoje nėra. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių būtų galima manyti, kad šie liudytojai nepagrįstai nustatė, jog P. M. pažeidė KET reikalavimus ir nesant pagrindo surašė jam administracinių teisės pažeidimų protokolus, tad teismas pagrįstai jų parodymus vertino kaip patikimus ir jais rėmėsi. Policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nėra laikomi šališkais, suinteresuotais asmenimis, kurių parodymais neturėtų būti tikima. Pats apeliantas yra bylos baigtimi suinteresuotas proceso dalyvis, tad jo parodymus teismas pagrįstai vertino kaip neobjektyvius. Apelianto vairuojamo automobilio greitis abiem atvejais buvo užfiksuotas greičio matavimo prietaisais, turinčiais galiojančius patikros liudijimus, kas patvirtina, jog tie prietaisai yra tinkami naudoti ir kad matuojant greitį negalėjo būti padaryta klaida. Fiksuojant greičio viršijimą nėra privaloma filmuoti, fotografuoti ar dar kitaip panašiai fiksuoti daromą pažeidimą, tad nagrinėjamoje byloje negali būti ir apelianto reikalaujamų papildomų jo kaltės įrodymų.

Nenustatyta, kad rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų padaryti kokie nors teisingam bylos nagrinėjimui įtakos galėję turėti pažeidimai. Apeliantas tvirtina, kad jis nedalyvavo Institucijoje nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes jam nebuvo pranešta apie nagrinėjimo datą, ir tuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Iš bylos medžiagos matyti, jog P. M. pranešimai apie bylos nagrinėjimą buvo siunčiami jo nurodytu adresu Paribio g. 28-14, Vilniuje, tačiau jis, žinodamas apie bylos nagrinėjimą, paskirtą 2006 m. gegužės 18 d., birželio 29 d., tuo laiku išvažinėjo į užsienio šalis, vis prašydamas bylos nagrinėjimą atidėti ir tokiu būdu jį vilkindamas. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai. Teismas išnagrinėjo visus P. M. skundo argumentus, pripažino, kad Institucija, priimdama 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimą, pažeidė ATPK 272 straipsnio nuostatas, nes apribojo pareiškėjo teisę dalyvauti bylos nagrinėjime. Tačiau pagrįstai, vadovaudamasis teismų praktika, apygardos administracinis teismas nurodė, jog net ir tuo atveju, kai nagrinėjimas Institucijoje vyksta nepakankamai užtikrinant traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens, šios klaidos paprastai gali būti ištaisomos pirmosios instancijos teisme, jei jame nagrinėjant bylą buvo užtikrintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. P. M. dalyvavo teismo posėdyje 2006 m. gruodžio 6 d., tačiau atidėjus bylos nagrinėjimą 2007 m. sausio 8 d., jis į teismo posėdį neatvyko, teismo posėdžio dieną faksu atsiuntęs teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl negalėjimo atvykti sugedus automobiliui. Priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo šį jo prašymą ir protokoline nutartimi nutarė atmesti, pagrįstai prašyme nurodytos priežasties nepripažinęs svarbia (b. l. 151). Pirmosios instancijos teismui nutarus atidėti bylos nagrinėjimą 2007 m. sausio 18 d. ir pakartotinai kviesti į teismo posėdį liudytoją S. Kasiulyną, apeliantui apie šį teismo posėdį jo nurodytu adresu Paribio g. 28-14, Vilniuje, buvo pranešta tinkamai – teismo pranešimu (b. l. 160), kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalies ir 73 straipsnio 4 dalies nuostatos leidžia skundą padavusį asmenį, kaip ir kitus proceso dalyvius, apie teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme laiką ir vietą informuoti pranešimu be grąžintinos teismui pranešimo atplėšiamosios dalies, kurioje adresatas pasirašo, kad pranešimas įteiktas, kai bylos nagrinėjimas būna atidėtas. Be to, apeliantas, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi ir pakankamai rūpestingas, pats turėjo galimybę iš teismo raštinės darbuotojų sužinoti apie bylos nagrinėjimo laiką Vilniaus apygardos teisme.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacine tvarka apskųsti sprendimai dėl anksčiau procese padarytų klaidų nėra naikinami, kadangi nėra jokio pagrindo manyti, jog tos klaidos sutrukdė byloje nustatyti tiesą.

Apeliaciniame skunde nurodytose nutartyse, iš kurių apeliantas pacitavo sau naudingas frazes, ištraukęs jas iš konteksto, buvo visiškai kitokios situacijos, kurios nagrinėjamoje byloje netaikytinos.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančia pažyma apie P. M. padarytus KET pažeidimus (b. l. 27 – 31) teisingai nurodė, kad apeliantas per metus padarė jau aštuntą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, ir pagrįstai šią aplinkybę pripažino sunkinančia jo atsakomybę (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), nes už juos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos. Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens atsakomybę sunkinančiai aplinkybei pripažinti pakanka ir vieno per metus padaryto tos pačios rūšies pažeidimo, už kurį tam asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, tenkinti P. M. apeliacinį skundą ir naikinti Institucijos nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. M. apeliacinio skundo nepatenkinti.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėGintaras KryževičiusVaida Urmonaitė