Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (Lietuvos Respublikos 2008 m. birželio 12 d. įstatymo Nr. X-1597 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai (12) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 27 d., apie 20 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), supykęs, kad senelis neduoda jam pinigų – 12 Lt – alkoholiui įsigyti, pasiėmė virtuvinės spintelės stalčiuje buvusį virtuvinį peilį ir, priėjęs prie kitame kambaryje gulinčio savo senelio P. V. , gimusio (duomenys neskelbtini), tyčia smogė jam vieną kartą peiliu į krūtinės sritį. Šiais veiksmais nuteistasis padarė nukentėjusiajam kiauryminį durtinį pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą su kairiųjų VI - VII šonkaulių kremzlių, širdiplevės ir dešiniojo širdies skilvelio pažeidimais. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu bei širdies tamponada krauju ir nukentėjusysis mirė. Tokiu būdu N. J. tyčia nužudė savo artimą giminaitį – P. V. .

Nuteistasis N. J. savo apeliaciniame skunde neneigia savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau nurodo, jog nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybės ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Apeliantas teigia, jog apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nepagrįstai nurodė, kad jis anksčiau kelis kartus teistas. Pasak nuteistojo, ankstesni jo teistumai yra išnykę.

N. J. prašo atsižvelgti ir į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo geri, jie nesipykdavo. Nusikalstamos veikos padarymo metu N. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl konflikto metu jis susijaudino ir sudavė smūgį peiliu savo seneliui P. V. . Apelianto teigimu, nukentėjusįjį jis nužudė ne iš savanaudiškų paskatų.

Nuteistasis N. J. skunde teigia, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti jam paskirtąją bausmę.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis N. J. bei jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo N. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas skunde teigia, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jo ir nukentėjusiojo santykiai buvo geri, kad nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai bei įtakota apsvaigimo nuo alkoholio.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kaltu N. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pagrįstai paskyrė jam dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. N. J. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris sukėlė sunkius ir neatitaisomus padarinius. Nuosprendį priėmęs teismas nustatė vieną apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, N. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, prieš tai buvo gydytas Vilniaus priklausomybės ligų centre, kur jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (t.2 b.l.136). Apygardos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, taip pat atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde minimas aplinkybes – į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, vienu trauminiu poveikiu, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Apeliantas teisus teigdamas, jog, jis nors ir buvo praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, teismas, skirdamas bausmę N. J. , pažymėjo, jog ankstesni teistumai yra reikšminga aplinkybė tik vertinant kaltininko asmenybę.

Nuteistasis N. J. savo apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė ne dėl savanaudiškų paskatų. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas kvalifikuojančią aplinkybę – savanaudiškas paskatas iš kaltinimo N. J. pašalino. Todėl ši aplinkybė nei nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nei paskirtajai bausmei įtakos neturėjo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir N. J. paskyrė bausmę, mažesnę, nei BK 129 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės vidurkis, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog švelninti N. J. paskirtosios bausmės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nuteistasis N. J. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą grąžinti iš jo ikiteisminio tyrimo metu paimtus asmeninius daiktus. Iš byloje esančio 2009 m. vasario 27 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu iš N. J. buvo paimti jo rūbai bei avalynė ir pridėti prie bylos, kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Pagal BPK 93 straipsnio 1 dalį, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, iš N. J. paimtus daiktus nusprendė sunaikinti, tačiau, pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai, sunaikinami tik tais atvejais, kai jų grąžinti neprašo teisėti savininkai. Kaip minėta, nuteistasis apeliacinio proceso metu pateikė prašymą iš jo paimtus daiktus grąžinti, todėl, remiantis paminėtomis BPK straipsnio nuostatomis, toks jo prašymas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo N. J. apeliacinį skundą atmesti.

N. J. grąžinti: juodą odinę striukę, megztinį baltos spalvos su ornamentais, džemperį, mėlynas džinsines kelnes, kojines, žieminius batus.