Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys J. Š., V. Š. ir antstolis Dainius Šidlauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti, kad J. Š. priklauso ½ jo sutuoktinės V. Š. gaunamo darbo užmokesčio.

Suinteresuoti asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinės ir vykdomosios bylos Nr. 0178/09/00766 duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2-1713/09, išduotą 2009 m. vasario 24 d., dėl 145,86 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojos UAB „Gelvora“ naudai. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas santuokos metu yra įgijęs registruoto kilnojamojo turto - automobilius Opel Omega-B (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Citroen XM (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas registruoto nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas nedirba. Vykdymo procese nustatyta, jog nuo 2013 m. liepos 19 d. skolininkas yra sudaręs santuoką su V. Š.. Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „Grandita“, gauna darbo užmokestį. 2019 m. gegužės 28 d. antstolis areštavo V. Š. pinigines lėšas, esančias banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, gaunamas iš UAB „Grandita“. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. gegužės 28 d. pasiūlė skolininkui per 30 dienų nuo antstolio patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo, todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2019 m. birželio 19 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui per du mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininko turtą (skolininko sutuoktinės darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas, bei pinigines lėšas), kurio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, išieškotojui buvo išsiųstas siūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotojas per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai (suinteresuoti asmenys) nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui J. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. Š. darbo užmokesčio (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais,

nutaria:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti, kad J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gaunamo darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.