- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- P-662-99-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Audrius Bakaveckas (pran.)
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. prašymą atnaujinti procesą J. Š. (Leščevskytės) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-444-2574/2009.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog ši 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 14.30 val., Grigiškėse vairuodama automobilį ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasišalino. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pripažino J. Š. kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo skiriant už tai subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje Nr.N-444-2574/2009 J. Š. apeliacinį skundą atmetė konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių.
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. sausio 15 d. gautas J. Š. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr.N-444-2574/2009. Prašyme nurodo, jog savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažino ir neginčijo, tačiau nesutiko su jos nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos nutarimą pripažino kaip atitinkančius ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, tačiau ji su tuo nesutinka, nes apylinkės teismo nutarimas yra be motyvų, byla išnagrinėta be institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo, be nukentėjusiojo ir liudytojų. Pabrėžia, jog apylinkės teismas įrodymų netyrė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jai ginčijant tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos buvimą, turėjo taikyti nekaltumo prezumpcijos principus, pagal kuriuos visos nepašalintos abejonės vertintinos traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, mano, jog yra akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą nutarimą ir nutartį, o proceso atnaujinimas užtikrins šiuo atveju vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos.
Taigi, ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, esant šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. J. Š. mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pažymėtina, jog materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui, taikytinos sankcijos. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. nutartis bylose Nr.P756-153/2009, P502-119/2009), šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju iš J. Š. prašymo argumentacijos matyti, jog keliamas ne ATPK 130 straipsnio 1 dalies normos neteisingas taikymas, t. y. kaltės formos jos veikoje nevertinimas ir nenustatinėjimas, o jau nustatytos tyčios pagrįstumas. Teisėjų kolegija pažymi, jog J. Š. kaltės forma pasišalinant iš eismo įvykio vietos apeliacinės instancijos teisme buvo išsamiai ir detaliai analizuojama (tokia aplinkybe buvo grindžiamas J. Š. apeliacinis skundas) bei padaryta išvada, jog J. Š. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, vietos pažeisdama Kelių eismo taisykles ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, o jos teikta versija apie nepastebėjimą kliudžius kitą automobilį pripažinta nepagrįsta (b. l. 28 – 29). Dėl pareiškėjos nesutikimo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu įrodymų vertinimu pasakytina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, ir tai nesudaro jokio pagrindo proceso atnaujinimui (žr. nutartį byloje Nr.P442-99/2009).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog minėtu pagrindu atnaujinti procesą galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr. bylas Nr. P822-81/2010, P146–58/2010, P662–54/2010 ir kt.). J. Š. savo prašymo aptariamu proceso atnaujinimo pagrindu tinkamai nemotyvavo, tačiau prašyme minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr.N1-1715/2007 ir N16-2330/2007, kurios nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegijos analizuotinos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjos nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose faktinės aplinkybės nuo bylos, kurioje norima atnaujinti procesą, skiriasi iš esmės. Administracinėje byloje Nr.N1-1715/2007 priimta nutartimi byla pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį asmeniui buvo nutraukta dėl to, jog nenustatyta tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos, t. y. teismas konstatavo, jog byloje nei vairuotojas, nei jo keleivė nesuprato kliudę kitą automobilį, automobilių apgadinimai buvo nežymūs, vairuota didelių gabaritų transporto priemonė nakties metu ir t.t. Administracinėje byloje Nr.N16-2330/2007 byla grąžinta naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme nustačius, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, kaltės formos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje apskritai nenustatinėjo. Tokie ginčo aspektai prašomoje atnaujinti byloje neiškilo, todėl darytina išvada, jog nuo suformuotos vienodos administracinių teismų praktikos nukrypta nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog J. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr.N-444-2574/2009 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
J. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-444-2574/2009.
Nutartis neskundžiama.