Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-09-25 · Administracinė byla Nr. AS-438-546-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-25
Bylos Nr.
AS-438-546-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
J.B.B.
Atsakovas
Panevėžio apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
R.O.
Kategorijos
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS-438-546/2008Procesinio sprendimo kategorija 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J.B.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J.B.B. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui R.O. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas J.B.B. Panevėžio apygardos administraciniam teismui 2008-05-30 pateikė skundą, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją suprojektuoti jo pasirinktoje vietoje sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Katinų kadastro vietovėje, žemės sklypą tokio dydžio, kiek ten yra žemės ūkio paskirties žemės, ir sudaryti su juo šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

Pareiškėjas, vykdydamas Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo, 2008-08-05 pateikė voką su žyma apie atsakymo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos gavimą 2008-04-23 bei prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas priežastimis, sutrukdžiusiomis įstatymo nustatytu laiku paduoti skundą prašymo rezoliucinėje dalyje nurodė tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos neregistruotu laišku išsiųstą 2008-04-21 atsakymą Nr.3B-(9.5)-B-286-512 faktiškai gavo tik 2008-05-14, be to, valstybinių institucijų buvo suklaidintas, kokiais terminais turi teisę kreiptis dėl savo teisių teisminės gynybos.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei priimti pareiškėjo skundą.

II.

Teismas konstatavo, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra subjektas, įgaliotas spręsti asmenų skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o nurodyti skundai įgaliotoje institucijoje nagrinėjami tik apskrities viršininkui apsvarsčius prašymus ir skundus ( Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuomone, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriui J.B.B. pateiktas 2004-02-10 prašymas suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte Katinų kadastro vietovės Papartynės kaime norimą pirkti 7,30 ha ploto žemės sklypą buvo nepatenkintas. Kilęs ginčas buvo nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, apie įgalioto subjekto šio ginčo nagrinėjimo stadijoje priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 atsakymu Nr.3B-(9.5)-B-286-512. Kaip patvirtina teismui pateikto voko duomenys, nurodytą raštą pašto įstaiga pareiškėjui pateikė 2008-04-23, skundas dėl kilusio su Panevėžio apskrities viršininko administracija Panevėžio apygardos administraciniame teismui paduotas 2008-05-30.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalis nustato, kad su skundu dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Teismo manymu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 atsakymas Nr.3B-(9.5)-B-286-512 laikytinas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka subjekto sprendimu dėl asmens pateikto skundo. Atsižvelgęs į nurodyto rašto turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta Administracinių bylų teisenos įstatymo normų nustatyta tvarka, kuria jis gali naudotis toliau gindamas savo teises ir interesus. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2008-04-30 raštas Nr.20-1568-(1.38)-60 Administracinių bylų teisenos įstatymo teisės normų prasme ginčo nagrinėjimui nėra reikšmingas, kadangi pareiškėjas, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 atsakymą Nr.SB-(9.5)-B-286-512, įgijo teisę nustatyta tvarka paduoti teismui skundą dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos veiksmų.

Teismas akcentavo, jog teisminėje praktikoje visuotinai pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą procesinį dokumentą ar pateikti atitinkamus dokumentus arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Pareiškėjas J.B.B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su sergančios vaikaitės priežiūra, tačiau pateiktų dokumentų duomenys patvirtina, kad pareiškėjo vaikaitė A., gim. (duomenys neskelbtini), turi abu tėvus. Be to, kaip nurodė teismas, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių vaikaitės ligą, ar aplinkybių, jog ligos laikotarpiu mažamečio vaiko dėl objektyvių priežasčių negalėjo prižiūrėti jo tėvai.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos nuo jo valios nepriklausančiomis ir objektyviai trukdžiusiomis priežastimis pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka ir terminais įgyvendinti suteiktą teisę paduoti skundą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas J.B.B. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-01 nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti J.B.B. skundą, bei išspręsti klausimą iš esmės - atnaujinti praleistą terminą (jei teismas laikytų, jog terminas praleistas) ir priimti skundą.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. 20-ies dienų terminas skundui paduoti yra nepraleistas, kadangi atsakymus ginčo klausimu, pareiškėjo teigimu, jis gavo tik 2008-05-14. Teismui buvo pateikti įrodymai, jog tuo metu, kai į pareiškėjo pašto dėžutę buvo atneštas ir įmestas laiškas su atsakymu iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos jis buvo išvykęs ir iki 2008-05-14 buvo Vilniuje pas dukrą, prižiūrėjo savo sergančią anūkę. Tačiau Panevėžio apygardos administracinis teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas laišką gavo tada, kai jį gavo Panevėžio pašto įstaiga - t.y. pagal Panevėžio pašto įstaigos antspaudą ant voko, kuriame nurodyta laiško gavimo pašte diena - 2008-04-23.

2. Anot pareiškėjo, nelogiška yra teismo išvada, jog atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos rašto turinį pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta tvarka, kuria jis gali naudotis gindamas savo teises ir interesus. Savo atsakyme Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog tarnyba „negali priimti aktų (veiksmų), kurie darytų įtaką apskričių viršininkų administracijų sprendimams ir sukeltų teisines pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims". Taigi, anot pareiškėjo, jis kaip paprastas žmogus suprato, jog tarnyba negali priimti jokių sprendimų, kurie turėtų būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalyje nustatyta tvarka, kadangi jo supratimu sprendimas yra toks aktas, kuris sukelia teisines pasekmes fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakyme buvo nurodyta, jog pareiškėjas turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui arba kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 28 straipsnių nustatyta tvarka ir apskųsti Panevėžio apskrities viršininko veiksmus arba Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą (o ne sprendimą). Šiuose nurodytuose straipsniuose jokie apskundimo terminai nenurodyti. Pareiškėjo teigimu, jam, kaip paprastam, neturinčiam teisinio išsilavinimo žmogui, toks „išaiškinimas" toli gražu nėra tinkamas ir aiškus. Be advokato pagalbos tokio „išaiškinimo" suprasti nepavyko, todėl perskaitęs laišką turėjo kreiptis konsultacijų pas advokatą, o tai taip pat užėmė nemažai laiko. Taigi remiantis tokia Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartimi reikštų, jog piliečiai privalo naudotis advokato paslaugomis bendraudami su valstybinėmis institucijomis, priešingu atveju, jie neteks tesės į teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti atsakovą Panevėžio apskrities viršininko administraciją suprojektuoti jo pasirinktoje vietoje sklype Nr. 11, esančiame Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Katinų kadastro vietovėje, žemės sklypą tokio dydžio, kiek ten yra žemės ūkio paskirties žemės, ir sudaryti su juo šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį (b.l. 3).

Žemės reformos įstatymo (2002-11-05 įstatymo Nr. IX-1170 redakcija) 18 straipsnio 2 dalis numato, jog skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

Bylos medžiaga patvirtina, jog su skundu dėl valstybinės žemės privatizavimo pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminę Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytą Vyriausybės įgaliotą instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, kuri dėl jo skundo priėmė 2008-04-21 sprendimą Nr. 3B-(9.5)-B-286-512 (b.l. 9-12).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio l dalis nustato, kad su skundu dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Nors byloje esantys įrodymai (b.l. 32) patvirtina, jog šis sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas 2008-04-23, tačiau pareiškėjas su atitinkamu skundu į administracinį teismą kreipėsi tik 2008-05-30 (b.l. 2), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Tačiau įvertinus pareiškėjo nurodomas skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastis konstatuotina, kad jos nepripažintinos svarbiomis.

Visų pirma, pareiškėjas iš esmės pagrįstai nurodo, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 sprendime Nr. 3B-(9.5)-B-286-512 nebuvo tinkamai išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka, kadangi minėtame sprendime buvo nurodyta, jog jį galima „skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 15 ir 28 straipsnių nustatyta tvarka“. Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnis numato, kokios bylos priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, o 28 straipsnis nurodo, kad „skundas (prašymas) dėl individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, gali būti paduotas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, jeigu įstatymai nenustato kitaip“. Tačiau, kaip jau ir buvo nurodyta, šiuo atveju pareiškėjo keliamas ginčas jau buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Atitinkamai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, skundas dėl šios institucijos sprendimo turėjo būti paduodamas tiesiogiai administraciniam teismui per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nesikreipė į administracinį teismą nei per šį terminą (dvidešimt dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sprendimo gavimo dienos), nei per bendrą Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje visų kategorijų ginčams nustatytą administracinių sprendimų (aktų) apskundimo terminą – trisdešimt dienų nuo ginčijamo sprendimo (akto) paskelbimo ar įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Todėl pripažintina, jog net ir įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjo veiksmams bei tinkamam teisės į teisminę gynybą realizavimui galėjo daryti įtaką Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 sprendime Nr. 3B-(9.5)-B-286-512 netinkamai suformuluota šio sprendimo apskundimo tvarka, tokia aplinkybė nelaikytina svarbia skundo teismui padavimo termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegijos nuomone, net ir dėl šios aplinkybės pareiškėjas nagrinėjamu atveju sąžiningai naudodamas savo procesinėmis teisėmis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 3 dalis) ir aktyviai siekdamas realizuoti teisę į teisminę gynybą turėjo objektyvią galimybę kreiptis į administracinį teismą per bendrą įstatymo nustatytą terminą, tačiau to nepadarė dėl savo paties valinių veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo teiginius, jog skundą laiku paduoti jam sutrukdė tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 sprendimą Nr. 3B-(9.5)-B-286-512 pareiškėjas tariamai gavo pavėluotai, nes iki 2008-05-14 buvo Vilniuje pas dukrą, prižiūrėjo savo sergančią anūkę. Šiam faktui patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų (apie anūkės ligą, jos slaugos būtinybę ir pan.). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008-04-21 sprendimas Nr. 3B-(9.5)-B-286-512 pareiškėjui buvo išsiųstas tinkamu paties pareiškėjo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini), Panevėžys), ant pašto voko, kuriame buvo siunčiamas nurodytas sprendimas yra oficialus pašto įstaigos spaudas, jog ši pašto siunta Panevėžyje buvo gauta būtent 2008-04-23 (b.l. 32).

Dėl visų šių priežasčių laikytina, kad pareiškėjo skundas administraciniam teismui buvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir nėra pagrindų šiam terminui atnaujinti. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008-09-01 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo J.B.B. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius