Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos Z. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., atstovaujamai S. V., M. V., S. V., A. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens A. V. atstovė teismo posėdyje su pareiškėjos prašymu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos (b.l. 11) matyti, kad J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2014-02-05. Po jos mirties liko nekilnojamas turtas - butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sandėliukas adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pinigai banke, taip pat nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), žemės sklypai (duomenys neskelbtini), dalį minėto turto J. V. paliko testamentu. Pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi jos vaikaitė nepilnametė M. V. (b.l. 7-15).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu, o įpėdinis, priėmęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str.). Pareiškėja priėmė po močiutės J. V. mirties likusį turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, šias aplinkybes teisme taip pat patvirtino liudytojais apklausti pareiškėjos kaimynė P. K. ir pareiškėjos draugas E. R., tačiau kaip matyti, paveldėjimas nebuvo laiku tinkamai įformintas (b.l. 16-47). Iš notarės 2014-10-14 pažymos matyti, kad po J. V. mirties dėl palikimo priėmimo kreipėsi M. V. atstovė S. V. (b.l. 8). Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja įstatymo nustatytu laiku po palikėjos J. V. mirties pradėjo valdyti ir tvarkyti palikimą, t.y. ėmė valdyti jį nuosavybės teise, faktiniu valdymu (CK 5.50 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas (CPK 445 str.).

Bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos Z. V. (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 str., 270, 448 straipsniais teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) po močiutės J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2014 m. vasario 5 d., mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti nuosavybės teise.

Priteisti iš Z. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,30 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimą per 30 dienų nuo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.