Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B., jo atstovui advokato padėjėjui S. P., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui Donatui Vėlavičiui, išnagrinėjusi

A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedusio, ūkininko, vykdančio individualią veiklą, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2016 m. sausio 8 d., apie 17.46 val., Pakruojo rajono savivaldybėje, D. kaime, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliams Tomui Ribikauskui bei Ramūnui Dainauskui, vykdant jiems pavestas pareigas, įžeidė jų garbę ir orumą, pavadindamas įžeidžiančiomis frazėmis. Nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimų eiti į tarnybinį automobilį, sustoti, stangrino rankas, buvo agresyviai nusiteikęs, bandė išvengti sulaikymo. Pasipriešino policijos pareigūnams, pervertė ant žemės, ištrūko ir bandė pabėgti. Šiais savo veiksmais A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato, atstovas Donatas Vėlavičius paaiškino, kad protokolą palaiko. Nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnais. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarime nuomonę dėl pažeidimo jau išdėstė prokuroras. A. B. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje dėl policijos pareigūnų, vykdančių jiems pavestas funkcijas, tai yra, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnų Tomo Ribikausko ir Ramūno Dainauskio, garbės ir orumo įžeidimo bei teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo bei pasipriešinimo jiems, todėl prašo jį pripažinti kaltu ir skirti nuobaudas sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, dėl ko surašytas protokolas. Kaltu neprisipažįsta. Vykdė visus pareigūnų reikalavimus, nesipriešino. Jokių įžeidžiančių frazių nepasakė, tik atkartojo vieno iš pareigūnų pasakytą frazę. Vienam pareigūnui pateikė visus dokumentus, antras pareigūnas, pamatęs, jog nepradarė automobilio lango, o pradarė duris, kitam policininkui pasakė: „dabar p..kis prie visko“. Kai automobilyje nerado gesintuvo, tiesiog atkartojo šį pasakymą, sakydamas „tai ar dabar pris..ot“. Daugiau jokių įžeidžiančių žodžių nebuvo. Vienintelio reikalavimo nevykdė – pareigūnai norėjo paimti telefoną, kadangi norėjo nufilmuoti jų neteisėtus veiksmus. Norėjo telefoną užrakinti, kadangi įtarė, kad jie nori įrašą ištrinti. Telefoną atidavė, kai jį užrakino. Telefoną jie tiesiog išplėšė iš jo striukės kišenės, net striukę suplėšė. Nutiko taip, kad kai prie tarnybinio automobilio pareigūnai jam laužė rankas, slydo ir jie visi trys nuslydo, iš jo pusės fizinė jėga, juo labiau, prieš pareigūnus, nebuvo naudota. Važiuojant link D. kaimo, sankryžoje Šiauliai - Pakruojis kelyje, prieš pat sankryžą pamatė, kaip atvažiuoja pareigūnų automobilis, tik pasukus, jie įsijungė švyturėlius ir sustabdė. Nebuvo pagrindo, dėl ko nesustoti. Pasiėmė visus dokumentus, pabandė pradaryti langą. Kadangi buvo daug šalčio, bandant atidaryti langą, jis neatsidarė, todėl atidarė dureles. Pradaręs dureles, pareigūnams pateikė visus dokumentus. Pareigūnas pareikalavo, jog pradarytų langą. Jam paaiškino, kad langas užšalęs ir neatsidaro. Jis pasakė: „nesityčiok, daryk langą“. Jis netgi pademonstravo, kad langas neatsidaro. Jis pasakė, kad yra problemos, nes siauras pravažiavimas. Pasakė, kad gali patraukti automobilį, pavažiavo į priekį, kad galėtų pravažiuoti kitas automobilis. Kitas išlipęs pareigūnas ėjo link mašinos ir girdėjo, kaip paklausė „kas yra?“. Tas pareigūnas atsakė: „tai va, nedaro lango“. Tada anas pareigūnas pasakė: „tai dabar pi..kis prie visko“. Ta frazė buvo skirta pasakiusio frazę kolegai, kuris tikrino dokumentus. Tada prasidėjo visokie reikalavimai: „atidaryk bagažinę, išlipk, paduok vaistinėlę, gesintuvą, liemenę“... Ką turėjo, viską pateikė. Ieškant gesintuvo, pasakė: „tai ką, gesintuvo tai turbūt ir nerasi“. Atsakė, kad jo tikriausiai nėra. Tada pasakė: „tai dabar eisim į automobilį“. Tada pasakė: „tai jau dabar ir prisi..ot?“ Jie pasakė, kad už tai, kad neturėjo gesintuvo, būsi nubaustas. Pasakė: „turit dokumentus, surašykit už tą gesintuvą“. Jie pasakė: „ne, tu dabar eisi į automobilį“. Vienas iš pareigūnų po jo frazės „tai jau dabar ir prisi..ot?“ paėmė jį už rankos, ėmė vesti į automobilį. Dėl ėjimo į automobilį pasakė: „ar aš ten reikalingas, nes jūs dokumentus turit?“ Vesdamas už rankos pareigūnas tampė, jis pasakė „netampykit, gali pats puikiai nueiti į automobilį“. Lyg tyčiodamasis, specialiai tą ranką laužė. Pasakė: „nesukit man rankos“. Jie, privedę prie automobilio, pradėjo sukti tą ranką, ir gavosi, kad vienas iš jų nuslydo, kitas pareigūnas tuo metu jį šiek tiek laikė už striukės, tada visi trys nuslydo. Kai nuslydo, paėjo į šalį, įsijungė telefoną. Iš pradžių surinko 112, nes norėjo išsikviesti kitą policijos ekipažą, bet po to įjungė vaizdo kamerą. Pradėjo filmuoti. Filmuotoje medžiagoje perklausė, už ką jie sustabdė, kokiu pagrindu. Matė, kad jie dar labiau supyko, kad filmuoja. Jie norėjo atimti telefoną, nors nesipriešino. Jie pasakė, kad sulaikomas. Ištiesė rankas, vienoje rankoje laikė telefoną, nesipriešino, uždėjo antrankius, telefoną norėjo perduoti savo darbuotojui - neleido. Pasakė, kad leistų užrakinti telefoną. Užrakino telefoną. Vienas uždėjo antrankius, kitas iš kišenės išplėšė telefoną ir matė, kad lyg kažką bandė ištrinti, bet telefonas buvo užrakintas. Telefoną atgavo. Įvykio metu buvo blaivus. Blaivumo sustabdę pareigūnai netikrino, bet tikrino tik Šiauliuose, kai buvo sulaikytas. Nakvojo tada areštinėje. Pareigūnams nebandė suduoti. Rankų stangrinimas – tai gal tada, kai prašė pareigūnų nesukti jam rankų. Nuo pareigūnų nebandė pabėgti, nes bėgti nebuvo pagrindo, nes juk bandė filmuoti, pats grįžo prie jų tarnybinio automobilio. Pareigūnams nepasakė nei vienos įžeidžiančios frazės. Nežino, kokių teisėtų pareigūnų reikalavimų ar reikalavimo nevykdė. Sakinį: „sustoti stangrino rankas“, galvoja, gal turima omenyje, kad nustotų stangrinti rankas, sakinys nelabai suprantamas. Žino, kad sustabdžius pareigūnams, privalo likti automobilyje, atsidaryti langą iki atskiro nurodymo. Vykdė visus pareigūnų nurodymus, išskyrus tai, kad telefono neatidavė tol, kol neužrakino. Jo striukė buvo suplėšyta. Sulaikė šeštadienį vakare, o paleido sekmadienį apie 12 valandą. Telefonu naudotis neturėjo galimybės kokias dvi savaites. Iš policijos pareigūnų atgavo ne visus dokumentus, nebeatgavo techninės apžiūros talono. Automobilis liko D. kaime. Automobilį galėjo užrakinti nebent pareigūnai. Kas užrakino, nematė. Su juo kartu važiavo jo darbuotojas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2016 m. vasario 1 d.

Liudytojas V. M. parodė, kad važiavo kartu su A. B. nuo Lygumų miestelio namo, sustabdė D. kaimo sankryžoje policija. A. B. atidarė mašinos dureles, nes neatsidarė langas. Pareigūnas paklausė „kodėl atidarei duris?“. A. atsakė, kad jam neatsidaro langas. Policininkas pasakė, kad dėl atidarytų durelių mašinos nepravažiuoja. Priėjo antras pareigūnas ir tam pirmam pasakė „pi..nėkis“ dabar prie visko“. Iš karto buvo liepta A. B. iš mašinos išlipti ir eiti prie bagažinės. Jis atidarė bagažinę, buvo liepta ieškoti vaistinėlės, gesintuvo ir visko. Tada buvo pastebėta, kad nėra gesintuvo. A. B. pasakė „tai ir prisi..ot“, o tada uždarė bagažinę. Jis sėdėjo mašinoje. Paskui išgirdo, kad šaukia „nelaužkit rankų“. Išlipo iš mašinos ir žiūri, kad policininkai A. B. yra nusivedę prie savo mašinos. Tuo tarpu jie visi nuslydo į griovį, nes buvo kelio pakraštyje. A. B. iš jų rankų išslydo, paskui išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti. Kai jis nuėjo toliau, parėjo atgal į mašiną, nes buvo šalta. Kai jis (A. B.) parėjo atgal, išlipo, o policininkai iš jo norėjo atimti telefoną. A. B. buvo imta laužti rankas. Jis norėjo perduoti telefoną, pareigūnai jam liepė nesiartinti. Tada ėjo atgal prie mašinos. Policijos pareigūnai priėjo prie mašinos turbūt norėdami ją užrakinti, jis paklausė, ar jie jį ten paliks, atsakė, kad gali jį pavežti iki P. gatvės (Š.). Kai važiavo į Š., A. B. buvo toje pačioje mašinoje, gale. Važiavo policijos mašina. A. B. mašina liko toje pačioje vietoje, kurioje sustabdė. A. B. vairavo blaivus. Važiuodami pavojingai nemanevravo. Iš pradžių prie jų automobilio priėjo vienas pareigūnas. A. B. pasakė, kad jam neatsidaro priekinis durelių langas. Pareigūnas pasakė, kad dėl atidarytų durelių, jeigu važiuotų mašinos, trukdytų joms pravažiuoti. A. B. truputį mašiną patraukė į priekį. Prieš patraukiant mašiną, A. B. ir policijos automobiliai stovėjo šalia lygiagrečiai. Pareigūnai neprieštaravo, kad A. B. pavažiuotų į priekį, nieko nesakė. Kai automobilis jau buvo patrauktas, pirmasis pareigūnas prie jo vėl priėjo. Tuo metu priėjo ir antras pareigūnas, kuris pasakė „pi..nėkis“ prie visko“. Taip jis sakė savo porininkui. Ką kitas policininkas atsakė, negirdėjo. Kai policininkas pasakė jo minėtus žodžius, juos girdėjo, nes buvo pradarytos automobilio durelės ir policininkas buvo prie durelių. Jis tokį pasakymą suprato, kad policininkai ieškos, prie ko prisikabinti. Policininkas nurodė A. B. išlipti iš automobilio ir liepė eiti prie bagažinės. A. B. nurodymus vykdė – nuėjo, atidarė bagažinę. Jis parodė vaistinėlę, o gesintuvo nebuvo. A. B. pasakė „ir prisi..ot“ ir uždarė bagažinę. Ar pareigūnai į tai ką atsakė - nebegirdėjo, tik uždaromą bagažinę. Daugiau įžeidžiančių žodžių, kuriuos A. B. sakytų pareigūnams, negirdėjo. Po kiek laiko išgirdo A. B. šaukiant „nelaužykit rankų“. Tada jis buvo prie policijos automobilio galinių durelių. Tuo tarpu jie visi slydo ir visi nuvirto į griovį. Jie slydo sniegu, nes buvo kelio pakraštyje. A. B. iš jų išsprūdo, išsitraukė telefoną, girdėjo, kad, prie jo einant pareigūnams, jis sakė „aš jūsų bijau“. Jis tuo metu ėjo link pareigūnų, o kai pareigūnai artėjo prie jo, jis nuo jų traukėsi. Galiausiai jis priėjo prie pareigūnų, o jam vėl ėmė laužti rankas, norėdami atimti telefoną. Dėl ko jiems reikalingas telefonas, jie nesakė, tik bandė jį paimti. A. B. jo prašė, kad paimtų telefoną, bet pareigūnai jo neprileido. A. B. sakė, kad telefoną išjungs, tada jie galės pasiimti jį, prašė nelaužyti rankų. Bandė prieiti ir paimti telefoną, priėjo keletą žingsnių link A. B.. Pareigūnai pasakė nesiartinti. Tada nuėjo atgal prie automobilio. Vykdė nurodymus. Vežant, su policijos pareigūnais pokalbio nebuvo. Jokių įžeidžiančių žodžių iš A. pareigūnų adresu, apart minėtų, negirdėjo. Nepasakytų, kad A. B. pareigūnų atžvilgiu būtų nusiteikęs agresyviai, kad A. B. būtų atsistojęs į ketinančio mušti pozą, nematė. Nebuvo tokio sakinio, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime, „ko čia prisi..ot“, asilai“. A. B. minėtos frazės nesakė, pateikus reikalavimą atidaryti bagažinę.

Liudytojas Ramūnas Dainauskis parodė, kad A. B. atpažįsta kaip teisės pažeidėją. Buvo susidūrę vieno įvykio metu. Įvykio datos neatsimena, žino, kad buvo žiema, tamsu. Dirbo Pakruojo rajone, važiavo pro kaimą, pamatė automobilį, kuris priešais juos sumanevravo. Nutarė sustabdyti patikrinti. Sustabdžius automobilį, jo kolega priėjo prie mašinos, paprašė dokumentų, o pilietis tiesiai šviesiai pasakė: „ko prisipisot, mentai, pyderai, neturit, ko veikti?“ Jis priėjo prie mašinos, vairuotojui pasakė atidaryti bagažinę. Šis ir vėl sako: „neturit ką veikt, pyderai?“ Jo kolega jį perspėjo: „už įžeidinėjimą teks važiuoti į „P.“. Jis sako: „niekur aš nevažiuosiu“. Tada buvo panaudota fizinė prievarta ir asmenį teko vežti į Šiaulių policijos komisariatą. Automobilį stabdė švyturėliais. Jis sėdėjo prie vairo, buvo prasidaręs langą, buvo šalia sustabdyto automobilio, automobilio lempomis apšvietė sustabdytą automobilį. Sustabdytame automobilyje matė du žmones. Priėjęs kolega paprašė dokumentų: vairuotojo pažymėjimo, registracijos liudijimo ir pan. Tiksliai neatsimena, ką vairuotojas pradarė – langą ar dureles. Vairuotojas pasakė: „ko prisipisot, mentai, pyderai, neturit, ką veikt?“ Pamatė atvažiuojant mašinas, pasakė, kad reikia patraukti automobilį, nes „bus reikalų“ (užtruks), kadangi paprastai sustabdytas tikrinamas žmogus taip nesielgia. Jis patraukė mašiną ir išlipo. Tada priėjo ir paprašė atidaryti bagažinę. Kai paprašė atidaryti bagažinę, vairuotojas vėl pasakė: „ar neturit ką veikt, pyderai?“ Jo kolega jį perspėjo, pasakė: „už įžeidinėjimus teks važiuoti į policijos komisariatą“. Vairuotojas „koliodamasis“ bagažinę atidarė. Asmuo buvo sulaikytas už įžeidinėjimus. Asmuo buvo perspėtas, kad už įžeidinėjimus jam teks važiuoti į „P.“ - į policijos komisariatą. Jis to reikalavimo nevykdė – iš pradžių sakė „gerai, važiuosiu“, paskui priėjus prie galo, pasakė „niekur aš nevažiuosiu“, įsikibo į jo liemenę ir jį nustūmė nuo skardžio. Ar nuo skardžio nukrito ir jis pats, tiksliai neatsimena, bet lyg ir dėl to, kad buvo įsikibęs, kartu nuriedėjo. Nuo skardžio nuriedėjo dėl asmens pastūmimo, o ne dėl to, kad buvo slidu ir neišlaikė pusiausvyros. Kolega tuo metu bandė sulaikinėti asmenį. Asmenį šiaip taip sulaikė, pristatė į policijos komisariatą. Tada jis pasakė: „nepaliksiu taip, pažįstu teisėjų, daug pareigūnų, jums geruoju nepasibaigs“. Asmuo sulaikymo bandė išvengti muistydamasis, stumdydamasis, daugiau smulkmenų nebeatsimena, viskas yra surašyta tarnybiniame pranešime. Asmuo buvo agresyviai nusiteikęs, bandė išvengti sulaikymo. Kai jį nustūmė nuo skardžio, tada buvo pabėgęs į laukus. Jo elgesys svyravo bangomis: tai jis kalbėjo normaliai, tai būdavo agresyviai nusiteikęs. Galvojo, ar jis girtas, ar pavartojęs narkotikų. Tarnybiniame pranešime sulaikymo aplinkybės papasakotos smulkiau, o dabar iki smulkmenų jų nebeprisimena. Mes blaivumo asmeniui nenustatinėjo, kadangi jis elgėsi agresyviai, todėl neturėjo galimybės. Kai asmuo agresyvus, blaivumas paprastai nustatomas, asmenį pristačius į budėtojų dalį. Automobilius patraukti reikėjo, kad mašinos galėtų pravažiuoti. Automobiliai buvo patraukti, kai mašinų privažiavo. Neatsimena, kad jo kolega būtų naudojęs kokius nors įžeidžiančius žodžius. Jis nežino, kodėl prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo parašyta, kad nuo skardžio nusirito dėl slidžios kelio dangos, šiandien sako, kad nuo skardžio nustūmė sulaikomas asmuo. Aplinkybių, susijusių su asmens telefonu, neprisimena – ar jis filmavo, ar ne, bandė atimti telefoną, ar ne. Tarnybinį pranešimą rašė savarankiškai. Kas atsitiko, tą ir surašė. Neatsimena, ar asmuo bandė jam suduoti. Stangdino rankas – rankų laikymas parodo, kai vengiama, kad uždėtų antrankius. Asmuo į automobilį buvo sodinamas per galines dureles.

Liudytojas Tomas Ribikauskas parodė, kad patruliavo Šiaulių apskrityje, Pakruojo rajone, sustabdė automobilį, kurio vairuotojas pradėjo juos įžeidinėti, sulaikė, jis nevykdė jų reikalavimų, pasipriešino, todėl pristatė į policijos įstaigą. Buvo žiema, tamsu, buvo sniego. Kur sustabdė automobilį, vietovės tiksliai nežino. Kelias buvo gana siauras, automobiliai sustojo šalia vienas kito. Išlipo jis. Kolega Ramūnas Dainauskis liko sėdėti automobilyje prie vairo. Prisistatė prie vairuotojo ir jo paprašė pateikti dokumentus. Nepamena, ar vairuotojas pradarė langą, taip pat nepamena, ar vairuotojas dokumentus padavė, o jeigu padavė, kokiu būdu. Kiek pamena, tik sustabdžius, iš karto vairuotojas pasakė „ko čia prisikabinot?“, bet iš tikrųjų dar negražiau – „ko prisipisot, ko norit?“ ar kažkaip. Asmuo atrodė agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, nemandagiai bendravo, stengėsi su juo mandagiai bendrauti, žmogus to nesuprato, pradėjo dar labiau įžeidinėti. Kiek pamena, jo paprašė atidaryti bagažinę, tiksliai nepamena to momento, bet buvo pasakyta panašiai kaip: „ar prisipisti norit, pyderai (ar gaidžiai)“, kažkaip taip. Pasakė „esate sulaikytas, praeikite iki mūsų tarnybinio automobilio“. Jis pradėjo muistytis, nėjo. Po to prasidėjo ristynės. Nustūmęs nuo kalniuko, jis pabėgo, paskui vėl parėjo, leidosi sulaikomas, paskui vėl priešinosi. Galų gale jį kažkaip įsisodino ir parvežė iki policijos komisariato. Į policijos įstaigą asmenį nusprendė vežti dėl to, kad tokia tvarka – už tai, kad įžeidė pareigūnus, nevykdė teisėtų reikalavimų, pasipriešino. Esmė tame, kad jis nėjo į policijos mašiną, toliau įžeidinėjo, aukštus pareigūnus pradėjo minėti, kad turės reikalų su jais. Ristynės pasireiškė tuo, kad asmuo vengė sulaikymo, stangdino rankas, nesileido sulaikomas, o kadangi buvo slidu, žiemos metas, nusirideno nuo šlaito, jis išsprūdo iš jų ir pabėgo, po ilgų įtikinėjimų parėjo, nes jo vairuotojo pažymėjimas buvo pas juos, asmenybė vis tiek buvo aiški. Nuslydimas nuo šlaito gavosi dėl slidaus pagrindo, esmė tame, kad asmuo priešinosi, tikriausiai dėl to ir nuslydo. Nuo šlaito nusirito visi trys. Tada asmuo ištrūko ir bėgiojo po laukus. Paskui asmuo sugrįžo, bet ir vėl nebesileido sulaikomas. Buvo momentai, kad lyg ir leidosi, po to vėl nebesileisdavo. Nepamena, kaip jį pasodino. Naudojo sulaikymo veiksmus, antrankius uždėjo. Tarnybinį pranešimą surašė iš karto po įvykio. Blaivumo netikrino, bet policijos įstaigoje pareigūnai patikrino. Jie nesprendžia ar tai baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė, tik surašo tai, kas buvo. Kad už necenzūrinius žodžius gali grėsti atitinkamos pasekmės, žmogų perspėjo. Asmuo buvo pabėgęs nuo jų. Vytis nebuvo reikalo, nes asmuo neturėjo kur pabėgti per laukus. Jis pats parėjo. Kai parėjo, sakė, kad vis tiek reikės vykti į policijos įstaigą, reikia su mumis eiti į tarnybinį automobilį. Kiek kartų buvo naudojami necenzūriniai žodžiai, tiksliai pasakyti negali.

Peržiūrimas ir perklausomas įrašas iš kompaktinio disko, kuris buvo darytas įvykio vietoje A. B. mobiliuoju telefonu: vaizdo matoma įraše beveik nėra, girdimumas geras, pagrinde girdimas tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. balsas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas S. P.: baigus nagrinėti bylą, akivaizdu, kad šios aplinkybės susijusios su paties sustabdymo pradžia, elgesiu sustabdžius. Pareigūnai, įtarę asmenį esant neblaivų, jį sustabdė, tačiau nebaigė savo veiksmų, tai yra neblaivumo nepatikrino ir net nesistengė to padaryti. Sustabdę jie išreiškė pretenzijas dėl neatidaryto lango, trukdymo eismui, buvo leidžiama asmeniui, įtariamam esant neblaiviam, pavažiuoti į priekį. Buvo išgirsta frazė iš ateinančio nuo tarnybinio automobilio pareigūno „dabar pisinėkis prie visko“. Asmuo suprato tai kaip žadėjimą ieškoti priekabių, kas sudarytų pagrindą asmenį patraukti atsakomybėn. Šią aplinkybę patvirtino tiek A. B., tiek V. M.. Tas ir įvyko, neradus gesintuvo, asmuo atkartojo lygiai tą pačią frazę - „dabar jau prisipisot“. Įvykusį konfliktą policijos pareigūnai vertino kaip visiškai nenuolankų elgesį. Asmuo buvo sulaikomas, bandoma jį sulaikyti, asmuo nemanė ir nemano šiai dienai, kad buvo pagrindas jį sulaikyti, kadangi asmuo atsakė tokiu pat elgesiu, kaip su juo pasielgė policijos pareigūnai. Kaip policijos pareigūnų apklausos metu apaiškėjo, asmuo nuėjo iki policijos pareigūnų automobilio ir vykdė nurodymus pilna apimtimi. Bandant jį sulaikyti, uždėti antrankius, policijos pareigūnai ir vėlgi nesielgė žmogiškai, adekvačiai, jie tiesiog žmogų guldė veidu į sniegą, siekdami vienintelio tikslo - uždėti antrankius. Jie tai darė, suplėšydami striukę, bandydami atimti telefoną. Jų veiksmai nebuvo nukreipti į teisėtus ir vienareikšmiškai darbines instrukcijas atitinkančias nuostatas, kadangi pradėto veiksmo nebaigė. Policijos pareigūnai nurodė, kad visas aplinkybes išdėstė tarnybiniuose pranešimuose, kurių šiai dienai nepamena. Tarnybiniai pranešimai yra visiškai identiški, pakeičiant tik preambulę. Mano, kad tarnybiniai pranešimai, esantys byloje, yra laikytini negaliojantys, nes pažeidžia leistinumo, leidžiamumo požymį ir principą procese, kad kiekvienas asmuo turi surašyti sau žinomas aplinkybes. Kaip girdi iš garso įrašo, A. B., pabėgęs į laukus nuo policijos pareigūnų neteisėto veiksmo, ne tik kad darė įrašą, kad įrodyti policijos pareigūnų veiksmus, be to, dar skambino į pagalbos telefoną 112. Iš garso įrašo matyti, kad asmuo, grįždamas iš laukų, bandė išsiaiškinti situaciją, kad policija tinkamai ir dar kartą paaiškintų, už ką jis yra sulaikomas ir kokia vada taip elgtis. Policijos pareigūnams neeliminuojama jų pareiga, kiekvienu kartu paklausus piliečiui, paaiškinti, už ką, kokiu pagrindu, kokiu motyvu asmuo yra sulaikomas. A. B. pats grįžo pas policijos pareigūnus, nesistengė išvengti proceso ir situacijos išsiaiškinimo. Jam grįžus, su juo buvo tęsiami nežmogiški veiksmai – jis buvo guldomas į ledą, nebuvo leista uždėti antrankius atsistojus. Byloje esantys įrodymai verčia abejoti pareigūnų veiksmų teisėtumu. Pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą matyti, kad asmuo įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, pavadindamas juos garbę ir orumą įžeidžiančiomis frazėmis. A. B. ir V. M. nurodė vienokias įvykio aplinkybes, o policijos pareigūnai – kitokias. Nėra įrodyta, kad A. B. būtų nevykdęs reikalavimo eiti į tarnybinį automobilį. Nuslydimas nuo kelkraščio įvyko, bandant A. B. įsodinti į tarnybinį automobilį. Iš to seka, kad iki tarnybinio automobilio A. B. atėjo geruoju. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai įvardintas kaltinimas „nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimų, eiti į tarnybinį automobilį, sustoti stangrino rankas“, kurio prasmė nėra visiškai aiški, ar tai trūksta skyrybos ženklo, ar tai kita prasmė. Asmuo, užtikrindamas savo daiktų apsaugą, nesileisdamas su savimi elgtis kaip su žvėrimi, nenorėjo būti paguldytas į ledą ir sniegą, kaip šiuo atveju padarė policijos pareigūnai. Jeigu tam būtų pagrįstas pagrindas, nebūtų buvę policijos pareigūnų įžeidžiančių teiginių, jis būtų leidęs uždėti antrankius ir vykęs į policijos komisariatą išsiaiškinti aplinkybes. Prašo teismo įvertinti garso įrašą, kurio metu, jau po vieną kartą pavartoto policijos pareigūnų smurto ir smurtinių veiksmų, asmuo sugebėjo įrašo metu tinkamai, adekvačiai ir nevartodamas keiksmažodžių, klausti policijos pareigūnų už ką yra sulaikomas ir kas vyksta, todėl agresyvaus nusiteikimo šiuo atveju nėra. Asmenims nuslydus nuo kelkraščio dėl slidžios kelio dangos, jie visi vienas nuo kito atsilaisvino ir asmuo, pasišalinęs keletą metrų, tada įsijungdamas telefoną filmuoti, grįžo pas juos, tokiu būdu nebuvo ištrūkimo, bandymo pabėgti požymio. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotos aplinkybės yra nepagrįstos, neįrodytos, policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės abejotinos, neteisingai išdėstytos, negali būti remiamasi jų tarnybiniais pranešimais nei jų apklausų metu duotais parodymais, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukti, nesant joje pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o šio straipsnio antrojoje dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Pagal ATPK 187 straipsnį atsakomybė kyla už pasipriešinimą inter alia Policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. ATPK 187 straipsnio paskirtis sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Viena iš ATPK 187 straipsnio taikymo sąlygų – kaltininko pasipriešinimas teisėtiems pareigūnų nurodymams ar reikalavimams, t. y. pasipriešinimas pareigūnams, atliekantiems savo tarnybines pareigas. Iš ATPK 187 straipsnio paskirties, jo pavadinimo, dispozicijos turinio darytina išvada, kad ir įžeidimas siejamas būtent su tuo, kad nukentėjusysis yra kurios nors iš ATPK 187 straipsnyje nurodytų teisėsaugos institucijų, tarp jų ir policijos, pareigūnas. Tai, ar pareigūnai įžeidinėjami dėl jų teisėtų nurodymų, reikalavimų, duodamų vykdant tarnybines pareigas, ar apskritai dėl to, kad nukentėjusysis yra pareigūnas (kaltininkui tai suvokiant), ATPK 187 straipsnio taikymui reikšmės neturi.

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų duomenų, įvertinus juos atskirai ir siejant juos į visumą, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybės traukiamo asmens A. B. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotos ir jo kaltė, padarius šiuos pažeidimus, yra pilnai įrodyta ir visa bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (3-7 b. l.), tarnybinių pranešimų kopijomis (8, 9 b. l.), ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijomis (10-11, 13-14, 16-17 b. l.), išrašu iš administracinių teisės pažeidimų registro (18-32 b. l.), išrašu iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (33 b. l.), o taip pat ir paties A. B. paaiškinimais, liudytojo V. M. parodymais bei nukentėjusiųjų Tomo Ribikausko ir Ramūno Dainausko parodymais teismo posėdžio metu.

Pažymėtina, jog policijos pareigūnai Tomas Ribikauskas ir Ramūnas Dainauskas savo tarnybiniuose pranešimuose bei apklausiami liudytojais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, tiek duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu A. B. įžeidė juos necenzūriniais žodžiais, vengė sulaikymo, priešinosi. Šių liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. B. iš esmės pripažino, jog policijos pareigūnų atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, jiems pasakius, kad bus sulaikomas ir pareikalavus eiti į tarnybinį automobilį, neleido uždėti antrankių, muistėsi, ko pasėkoje visi trys pargriuvo, o pargriuvus ištrūko ir pabėgo nuo policijos pareigūnų į lauką, sugrįžo tik po kažkurio laiko. Liudytojas V. M., taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu A. B. vartojo necenzūrinius žodžius, bandant sulaikyti priešinosi - muistėsi, o nuslydus kelkraščiu žemyn ir visiems nugriuvus, nubėgo į lauką. Vaizdo (garso) įraše užfiksuotos aplinkybės šiuo atveju negali patvirtinti A. B. gynybinės versijos, nes įrašas apima tik dalį viso įvykio, o ATP protokolas A. B. surašytas dėl jo neteisėtų veiksmų, kuriuos jis atliko tada kai nefilmavo. Be to, suprantama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo elgėsi pabrėžtinai mandagiai, kada pats savo iniciatyva darė vaizdo įrašą, tačiau tokia aplinkybė niekaip neįrodo, kad jis tinkamai elgėsi ir tada, kai žinojo, kad jo elgesys nėra fiksuojamas techninėmis priemonėmis.

A. B. kaltės dėl abiejų padarytų pažeidimų nepripažino visiškai, neteistas, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. B. už tos pačios rūšies teisės pažeidimus nėra baustas, tačiau kaip matyti iš išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro (18-32 b. l.), jis sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus. Todėl atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, A. B. asmenybę, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam už padarytus teisės pažeidimus skirtinos atitinkamose sankcijose numatytos – baudos, taikant baudų vidurkius. A. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, skirtina 215 eurų bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, skirtina 115 eurų bauda. Skirtosios administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, ir A. B. galutinė subendrinta nuobauda skirtina sankcijos už sunkesnį jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 33 str. 2 d., 187 str. 1 d.) ribose, t.y. jam skirtina galutinė subendrinta nuobauda – 215 eurų bauda (ATPK 27, 30, 30², 31, 32, 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, teismas

nutaria:

A. B. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalį – 215 (dviejų šimtų penkiolikos) eurų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų bauda.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, A. B. galutinai paskirti administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sankcijos ribose – 215 (dviejų šimtų penkiolikos) eurų baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, gavėjo kodas 188659752), įmokos kodas – 1001, nurodant pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16056202878.

Nutarimui įsiteisėjus, CD diską grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.