- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- AN2-437-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00055-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Vytauto Ročio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriuo K. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu K. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, 500 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoja, t. y. darbdavio įgaliotu asmeniu, 2017 m. gegužės 29 d., apie 13 val., leido vykdyti prekybinės salės valymo darbus K. J. ir S. U. parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), nesudariusi su jomis rašytinių darbo sutarčių ir apie jų priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas V. Ročys prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą ir K. G. paskirti administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose, motyvuodamas tuo, kad byloje duomenų, kurie rodytų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui šiuo atveju skiriama nuobauda negalėjo būti tinkamai individualizuota įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribose ar, kad tokia nuobauda bus aiškiai neteisinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui, nėra. Šis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą jį darančiam asmeniui, todėl paskyrus simbolinę nuobaudą, ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nusižengimu gauta nauda. Apeliaciniame skunde pažymima, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aplinkybės, jog pažeidėjas pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, yra reikšmingos tik parenkant administracinę nuobaudą pagal sankciją už padarytą nusižengimą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su Palangos miesto apylinkės teismo argumentu, kad skiriant baudos dydį negalima neįvertinti to, kad K. G. yra jauna, neturinti daug patirties versle, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Byloje pateikti įrodymai tai paneigia – K. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2016 m. liepos 11 d., kaip pati nurodė, vykdo direktoriaus pavaduotojos funkcijas, ir nuo pat pirmos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienos jai buvo pavesta sudarinėti su darbuotojais darbo sutartis. Taigi, K. G. buvo pavesta vykdyti vieną iš administracinių funkcijų – sudarinėti darbo sutartis su darbuotojais, todėl jai, kaip, administracijos atstovei, baigusiai viešojo administravimo studijas (kaip nurodė pati teismo posėdžio metu) yra keliami aukštesni elgesio, teisės išmanymo ir laikymosi standartai, ir jaunas amžius negali būti priežastis nepaisyti galiojančių teisės normų.
Apeliantas nesutinka ir su Palangos miesto apylinkės teismo vertinimu dėl to, kad apie dviejų darbuotojų – K. J. ir S. U. – darbo pradžią VSDFV buvo vėluojama pranešti nežymiai, ir tai įvyko dėl didelio K. G. darbo krūvio sezono metu. Remiantis VSDFV duomenimis, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. (patikrinimo dienos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti 7 darbuotojai (įskaitant ir patikrinimo metu nustatytas dvi nelegaliai dirbusias darbuotojas). Be to, pranešimus VSDFV apie darbuotojų darbo pradžią teikia ne pati K. G., o kitas įgaliotas asmuo – A. M.. K. G. teismo posėdyje nurodė, kad darbo sutartys su K. J. ir S. U. buvo sudarytos, tik nebuvo pranešta apie darbo pradžią VSDFV, tačiau šią jos nurodytą aplinkybę paneigia S. U. ir K. J. teikti rašytiniai paaiškinimai patikrinimo metu, kuriuose jos nurodė, kad darbo sutartys su jomis nesudarytos, ir bus sudarytos tik po „bandomojo laikotarpio“. Darbo sutartys su S. U. (nurodžiusia, kad dirba pirmą dieną) ir K. J. (nurodžiusia, kad dirba trečią dieną) patikrinimo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 29 d. sudarytos nebuvo. Tokiais veiksmais tyčia sąmoningai, siekdama išvengti mokestinių prievolių, kylančių iš darbo santykių, K. G. nepasirašė su S. U. ir K. J. darbo sutarčių bei nenurodė atsakingam asmeniui A. M., kad pastarasis praneštų apie S. U. ir K. J. darbo pradžią VSDFV DK nustatyta tvarka. Todėl K. G. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto nusižengimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, paskirta nesilaikant ANK 34 straipsnyje nustatytos administracinės nuobaudos rūšies parinkimo, baudos dydžio nustatymo tvarką reglamentuojančių taisyklių, neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų. Administracinė nuobauda K. G. turėtų būti paskirta ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos už nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. kad K. G. nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta per maža bauda.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Tai, kad asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti šias nuostatas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad apylinkės teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirdamas K. G. mažesnę baudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, minimali, aiškiai akcentavo, kad vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių, tačiau taip pat pagrįstai pažymėjo, kad individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes.
Skirdamas nuobaudą, apylinkės teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiama K. G. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, ji administracine tvarka bausta vieną kartą 2016 m. liepos 11 d., tačiau už kitokio pobūdžio pažeidimą – reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymą, kartu pagrįstai atsižvelgė į tai, kad tiek protokolo surašymo metu, tiek teismo posėdžio metu ji dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, savo elgesį vertino itin kritiškai, anksčiau už analogiško pažeidimo padarymą nebausta. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad K. G. yra jauno amžiaus, todėl, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nors ji ir baigusi viešojo administravimo studijas, tačiau akivaizdu, kad patirties versle daug neturi, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik nuo 2016 m. lapkričio mėnesio.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad K. G. darydama nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, nepasirašė su S. U. ir K. J. darbo sutarčių bei nenurodė atsakingam asmeniui A. M., kad pastarasis praneštų apie S. U. ir K. J. darbo pradžią VSDFV DK nustatyta tvarka tyčia sąmoningai, siekdama išvengti mokestinių prievolių, kylančių iš darbo santykių, tačiau akcentuotina, kad K. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik kaip samdoma darbuotoja, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji turėjo asmeninį suinteresuotumą ir naudą nesudaryti su darbuotojais darbo sutarčių.
Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti K. G. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę baudą, nei numatyta minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl K. G. nuobaudos dydžio skyrimo, bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis įvertino teisingai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjo Vytauto Ročio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.