Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje padavusiam asmeniui K. S.,

viešame teismo posėdyje, naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (zoom platformą), išnagrinėjo K. S. skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - Institucija) Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. MD-VM00-ANR_N-84-2022 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2022 m. sausio 11 d. nutarimu K. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 436 straipsnio 6 dalį paskyrė 90 Eur baudą, už tai, kad jis vairavo transporto priemonę pažeidžiant Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) konvencijos reikalavimus, o būtent 2021 m. lapkričio 20 d. 14 val. 30 min., iš Baltarusijos Respublikos į Vilniaus teritorinės muitinės Tverečiaus kelio postą atvykęs vairuojamu kroviniu automobiliu MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), deklaravo, kad transporto priemonės junginio (vilkiko ir puspriekabės) bendra bakų talpa 1520 litrų, tačiau neturėjo ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimo patvirtinančio pavojinguosius krovinius vežančių kelio transporto priemonių vairuotojams taikomų reikalavimų išmanymą. Savo veiksmais K. S. pažeidė Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) konvencijos 8.2.1.1 dalies reikalavimus.

K. S. skunde prašo panaikinti jam nepagristai institucijos skirtą baudą, kadangi muitinės pareigūnai netinkamai interpretavo ADR 1.1.3.3. ir 8.2.1.1. punktų reikalavimus, todėl nepagrįstai paskyrė jam nuobaudą. ADR numatyta, kad bendra stacionarių degalų bakų talpa neturi viršyti 1500 litrų vienam transporto vienetui, o priekaboje įrengto degalų bako talpa neturi viršyti 500 litrų. Kadangi jo vairuojamame vilkike ir priekaboje, kiekvienoje atskirai, tai yra atskirose transporto vienetuose, degalų bakuose vežamas degalų kiekis niekaip neviršijo ADR nustatyto kuro kiekio, ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimas jam nebuvo reikalingas, todėl bauda jam skirta neteisėtai. K. S. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. S. nurodė, jog pilnai palaiko skundą jame išdėstytais argumentais. Taip pat nurodė, jog jo vairuojamame automobilyje MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įrengta gamyklinė degalų bako talpa yra 1300 litrų, o puspriekabės Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gamyklinė degalų kuro bako talpa - 220 litrų. K. S. nurodė, jog kuro bakai gamykliniai, o gamintojas, puikiai išmano Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) konvencijos reikalavimus ir jų laikosi. Muitinės pareigūnai netinkamai traktuoja ADR nuostatas ir neatsižvelgė tiek į gamintojo nustatytus technikos parametrus, tiek į faktinę aplinkybę, jog K. S. vairavo vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu, turinčią atskirą kuro talpą, skirtą puspriekabės vežimui (transportavimui).

Institucija pateiktame atsiliepimą į skundą prašo palikti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-84-2022, kuriuo K. S. pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį paskirta 90 Eur bauda, o skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog K. S., Tverečiaus kelio postą atvykęs vairuojamu kroviniu automobiliu MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žodžiu deklaravo, kad vilkiko ir puspriekabės bendra bakų talpa 1520 litrų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vilkikas ir puspriekabė nagrinėjamu atveju negali būti laikomos atskiromis transporto priemonėmis, kadangi puspriekabė yra velkama vilkiko ir pati savo eiga vykti negali, vilkikas ir puspriekabė sudaro transporto priemonių jungtinį. Pabrėžtina ir tai, kad Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) būtent ir kalbama apie bendrą stacionarų degalų bakų talpą, kuri neturi viršyti 1500 litrų. Kadangi nagrinėjamu atveju bendra stacionarių degalų bakų talpa viršijo ADR 1.1.3.3 skirsnio a poskirsnyje numatytą maksimalią leistiną bendrą stacionarių degalų bakų talpą (1500 litrų), administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo privalėjo turėti kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, kuriuo pažymima, kad jis išklausė mokymo kursą ir išlaikė egzaminą, patikrinantį konkretų reikalavimą, kurių reikia laikytis vežant pavojingus krovinius, išmanymą. Tokio pažymėjimo patikrinimo metu muitinės pareigūnui K. S. nepateikė, todėl pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei nutarimu asmuo pripažintas kaltu dėl ANK 436 straipsnio 6 dalyje numatytos veikos padarymo., bei paskirta administracinė nuobauda.

Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į teismo posėdį institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas neatvyko atsiliepimo teismui nepateikė, prašymų nagrinėti bylą jam nedalyvaujant negauta, todėl byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant.

Liudytoja L. C. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiosios inspektorės pareigose. 2022 m. sausio 11 d. nutarimu K. S. pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį paskyrė 90 Eur baudą. Nutarimą priėmė vadovaudamasi pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat išklausiusi į administracinės bylos nagrinėjimą atvykusį administracinėn atsakomybėn traukiamą K. S.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. atvyko į administracinės bylos nagrinėjimą, žodžiu nurodė, jog nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Paaiškino, jog vilkiko ir puspriekabės kuro bakų talpa neviršija ADR 1.1.3.3 nustatytų normų ir jam neturi būti taikomas ADR 8.2.1.1. punkto reikalavimas, t.y. turėti ir pateikti pareigūnams pavojingus krovinius leidžiantį vežti pažymėjimą. Taip pat atsisakė teikti raštiškus paaiškinimus ir pasirašyti pranešimą. Kadangi administracinio nusižengimo bylos medžiagoje surinkti duomenys patvirtino K. S. veiksmuose esant ANK 436 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nusižengimo sudėties požymius, nutarimas jam buvo surašytas ir įteiktas. Baudos dydis paskirtas atsižvelgus į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusižengimo pakartotinumą.

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

K. S. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas bei priimtas nutarimas dėl ANK 436 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už pavojingųjų krovinių vežimą automobilių keliais, kai pavojinguosius krovinius vežanti transporto priemonė neturi tam tikrus pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių patvirtinimo sertifikato ar neatitinka patvirtintų standartų ir dėl to kelia tiesioginį pavojų vežimo saugai arba kai viršijamas didžiausias vienam transporto vienetui leidžiamas vežti pavojingųjų krovinių kiekis, arba kai pavojingieji kroviniai vežami draudžiamu būdu, arba kai pavojinguosius krovinius vežančios kelių transporto priemonės vairuotojas neatitinka nustatytų pasirengimo reikalavimų, arba kai nesilaikoma draudimo rūkyti.

ANK 436 straipsnio 6 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole, Institucijos nutarime nurodoma, kad K. S. pažeidė Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) konvencijos 8.2.1.1 dalies reikalavimus.

Europos sutartyje dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (toliau - ADR konvencija) 2 tomo 8.2.1.1 papunktyje numatyta, jog pavojingus krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai privalo turėti kompetentingos institucijos ar bet kokios kitos, šios kompetentingos institucijos pripažintos, organizacijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie išklausė mokymo kursą ir išlaikė egzaminą, patikrinantį jų konkrečių reikalavimų, kurių reikia laikytis vežant pavojingus krovinius, išmanymą.

ADR konvencijos A ir B techninių priedų I tomo A priedo „Bendrosios nuostatos ir nuostatos dėl pavojingų medžiagų ir gaminių" l dalies „Bendrosios nuostatos" 1.1 skyriaus „Sritis ir taikymas" 1.1.3 punkte „Išimtys vežant skystus degalus” 1.1.3.3. a) papunktyje yra nurodyta, kad ADR nuostatos netaikomos vežant: degalus transporto operaciją vykdančios transporto priemonės degalų bakuose, jei šie degalai skirti varomajai jėgai užtikrinti ar transporto priemonėje esančiai įrangai funkcionuoti. Degalai gali būti vežami stacionariuose degalų bakuose, tiesiogiai sujungtuose su varikliu ir/ar pagalbine įranga, kurie atitinka tinkamų teisės aktų reikalavimus, arba kilnojamose degalų talpyklose (pvz., kanistruose). Bendra stacionarių degalų bakų talpa neturi viršyti 1 500 litrų vienam transporto vienetui, o priekaboje įrengto degalų bako talpa neturi viršyti 500 litrų. Nešiojamose degalų talpyklose galima vežti ne daugiau kaip 60 litrų vienam transporto vienetui. Šie apribojimai netaikomi avarinių tarnybų transporto priemonėms.

K. S. skunde nurodytas motyvas, kad jo vairuojamas vilkikas, kurio kuro talpa yra 1300 litrų ir juo tempta puspriekabė (šaldytuvas), turinti atskirą 220 litrų kuro talpą, skirtą puspriekabės vežimui (transportavimui), turi būti vertinami kaip atskiros transporto priemonės, todėl neviršijantys ADR nustatyto kuro kiekio-1500 litrų, yra nepagrįstas ir vertinamas kritiškai.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, puspriekabė apibrėžiama, kaip su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei (60 p.). Remiantis teismui pateiktais tiek krovinio automobilio MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek puspriekabės Krone, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimų nuorašuose užfiksuotais duomenimis, vadovaujantis Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 2B-479 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcija reikalavimų patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-09-01) daroma išvada, jog krovinis automobilis MERCEDES-BENZ ACTROS yra puspriekabes traukianti transporto priemonė (balninis vilkikas) – transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota tik puspriekabėms traukti (BC), o puspriekabė Krone - puspriekabė-šaldytuvas (DAK) - traukiama transporto priemonė, suprojektuota sukabinti su puspriekabes traukiančia transporto priemone (balniniu vilkiku) ar vežimėliu, jos (puspriekabės) didelė vertikalios apkrovos dalis tenka balniniam vilkikui ar vežimėlio ašiai (DA). Analogiška nuostata apibrėžta 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/858 dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, komponentų ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo ir rinkos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 715/2007 ir (EB) Nr. 595/2009 bei panaikinama Direktyva 2007/46/EB (Tekstas svarbus EEE.) 33 punkte, kur puspriekabė įvardinama kaip velkamoji transporto priemonė, kurios ašis (-ys) yra už transporto priemonės sunkio centro (kai krovinys paskirstytas tolygiai) ir kurioje įrengtas jungtuvas, kuriuo horizontaliąsias ir vertikaliąsias jėgas galima perduoti velkančiajai transporto priemonei.

Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, teismas sprendžia, jog puspriekabė nėra laikytina savarankiška transporto priemone, kadangi ji, kaip atskira transporto priemonė, funkcionuoti negali, todėl ji yra sukabinama (velkama) su kita transporto priemone.

Pagal ADR konvencijos 1.1.3.3 papunktį ADR nuostatos vežant skystus degalus netaikomos jeigu bendra stacionarių degalų bakų talpa neviršija 1500 litrų vienam transporto vienetui. Taigi transporto priemonės degalų bakų talpoms viršijus 1500 litrų ribą, taikomos Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) nuostatos (išskyrus avarinių tarnybų transporto priemonėms). Tad nagrinėjamu atveju, bendra stacionari transporto priemonės kuro bakų talpa 20 litrų viršija Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A priedo 1.1.3.3. išimtyje vežant skystus degalus nustatytas normas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde išdėstytais motyvais ir teismo duodamas parodymus teismo posėdžio metu neginčijo, o patvirtino nutarime administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl vilkiko ir puspriekabės bendros bakų talpos, kuri yra 1520 litrų. Tai reiškia, kad jis privalėjo žinoti apie jam keliamą reikalavimą turėti ADR vairuotojo pasirengimo pažymėjimą, privalėjo jį turėti savimi bei patikrinimo metu pateikti muitinės pareigūnams.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie K. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad K. S. 2021 m. lapkričio 20 d. nusižengimą įvykdė jau turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už analogišką administracinį nusižengimą pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį, padarytą 2021 m. spalio 29 d.

Atsižvelgiant į K. S. darbo pobūdį, kuris yra vairuotojas, taip pat į ankstesnius analogiškus administracinius nusižengimus, jis privalėjo žinoti apie nagrinėjamu atveju būtiną ADR pažymėjimo turėjimą, apie gresiančią atsakomybę už jo neturėjimą ir jo nepateikimą muitinės pareigūnams. Be to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors K. S. institucijos buvo surašyti du nutarimai (2021 m. spalio 29 d. ir 2021 m. lapkričio 20 d.) administracinio nusižengimo bylose dėl analogiškų pažeidimų, tačiau jis ginčija tik 2021 m. lapkričio 20 d. nutarimą, kas reiškia, kad su kitu nutarimu jis sutinka (paskirta bausme -30 Eur K. S. sumokėta – 2021 m. lapkričio 12 d.).

Teismas, susipažinęs ir įvertinęs skundą ir teismui pateiktą medžiagą, teismo posėdyje duotus paaiškinimus, daro išvadą, kad K. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį. Administracinė nuobauda K. S. skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 p.). Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. MD-VM00-ANR_N-84-2022 administracinio nusižengimo byloje (kuriuo K. S. pagal ANK 436 straipsnio 6 dalį paskirta 90 Eur bauda) yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pagrindo nėra, todėl K. S. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S. skundo netenkinti.

Vilniaus teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiojo inspektoriaus 2022 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. MD-VM00-ANR_N-84-2022 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.