- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-230-1023/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02364-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Baumilė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:
1) 2015 m. birželio 25 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2018 m. sausio 13 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. L. į nosį ir du smūgius į dešinį petį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam P. L. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas įtariamuoju, R. M. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 56), kad 2018 m. sausio 13 d., apie pietus į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jo dukros draugai P. L., jo brolis E. L. ir P. B.. Jis ant šių vaikinų buvo piktas dėl to, kad jo dukra su drauge buvo pas V. S., jų neišleido į namus, o laikė užrakintas. Dėl to jis būdamas piktas sugriebė P. L. už drabužių ir išstūmė jį iš kambario, taip pat galėjo suduoti jam smūgius į veidą, tačiau tiksliai to pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai ir buvo stipriai neblaivus. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi.
Nukentėjusysis nepilnametis P. L. parodė (b. l. 15-16), kad 2018 m. sausio 13 d. jis su broliu E. L. ir draugu P. B. nuėjo pas R. M.. Visi stovėjo jo gyvenamojo namo verandoje, gėrė alų. Tuo metu nieko nesakęs R. M. sudavė jam rankos kumščiu vieną smūgį į veido sritį, pataikydamas į nosį, iš nosies iš karto pradėjo bėgti kraujas, bei sudavė du smūgius kumščiu į dešinį petį, dėl šių R. M. veiksmų jis jautė fizinį skausmą.
Nukentėjusiojo P. L. atstovė pagal įstatymą S. R. parodė (b. l. 25), kad ji yra P. L. motina. 2018 m. sausio 13 d. apie pietus jos sūnus P. L. su kitu sūnumi E. L. kažkur išėjo. Praėjus kiek laiko į namus sugrįžo jos sūnus P. L. ir jai pasakė, kad jam sudavė smūgius R. M.. Kadangi R. M. jų atsiprašė, su jais susitaikė, jiems žalą atlygino, jokių pretenzijų neturi.
Liudytojas P. B. parodė (b. l. 25), kad 2018 m. sausio 13 d. apie 13.00 val. jis kartu su P. L., jo broliu E. L. užėjo pas pažįstamą R. M. išgerti alaus. Gyvenamojo namo verandoje jam begeriant alų R. M. su ranka sugriebė P. L. už kaklo ir kita ranka sudavė tris ar keturis smūgius į veidą.
Be kaltinamojo R. M. prisipažinimo, jo ir nukentėjusiojo P. L., jo įstatyminės atstovės S. R. bei liudytojo P. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 8-11), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo verandoje;Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), kurioje nurodyta, kad P. L. kūno paviršiuje objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sutrikdymo mastą. Neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimo galimybė;alkotesterio duomenys (b. l. 1), kuriais nustatyta, kad R. M. 2018 m. sausio 13 d. buvo neblaivus, jam nustatyta 1.90 promilės girtumas jo iškvėptame ore.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis 2018 m. sausio 13 d., apie 14.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam P. L. į nosį ir du smūgius į dešinį petį, tokiais veiksmais nukentėjusiajam P. L. sukėlė fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už R. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis R. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 60-63).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš kitą asmenį. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. M. praeityje teistas (b. l. 38-44), baustas administracine tvarka (b. l. 45-47), dirba (b. l. 48), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 50). Nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, nukentėjusiojo įstatyminei atstovei 2018 m. sausio 16 d. įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 64). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra tinkama bausmės rūšis kaltinamajam.
Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant iš dalies neatliktos bausmės dalį.
Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę 1 (vienų) metų ir 4 (keturių mėnesių) laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2017 m. rugsėjo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant iš dalies neatliktos bausmės dalį ir paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam R. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kaltinamajam R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti R. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.