Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. V. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo J. V. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2018-01-05 kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą ir papildomai jame nurodyti, kad pareiškėjui atitenka tokie buto priklausiniai: 1/12 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-18 sprendimu buvo patvirtinta jo ir K. V. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 7 punkte buvo numatyta, kad nutraukiant santuoką pareiškėjui, be kita ko, atitenka butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ir nors nutraukiant santuoką minėtas butas turėjo du priklausinius: 1/12 ir 1/6 dalį pastatų – tvartų, įregistruotus viešame registre, šie priklausiniai nebuvo nurodyti nei santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nei teismo sprendime, nors pagal sutuoktinių susitarimą šie priklausiniai turėjo atitekti pareiškėjui kartu su butu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo J. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1131-299/2013, sąlygos pakeitimo.Teismas konstatavo, kad įsiteisėjęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimas turi res judicatagalią (liet. „įsiteisėjusio“) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Dėl to šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas teigia, kad į pasekmių sutartį dėl neapdairumo į dalytiną turtą nebuvo įtraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinių dalys.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo. Tikina, kad per neapdairumą į dalytiną turtą nebuvo įtraukti buto priklausinių dalys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Minėta sutartimi sutuoktiniai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą, kuris yra galutinis ir įgyja res judicata galią (liet. „įsiteisėjusio“) (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos pasekmių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį, kuri nurodyta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje.Suprantama apelianto pozicija ir noras ištaisyti klaidas ir / netikslumus santuokos pasekmių sutartyje bei pripažintina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau kreipimasis į teismą turi atitikti CPK nustatytas taisykles. Kaip žinia, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežastie bei atsižvelgiant į 8-9 punktuose aptartas aplinkybes, apeliantas, siekiantis teismo sprendimo dėl turto padalijimo peržiūrėjimo, disponuoja procesine galimybe pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 365-374 straipsniai). Šią galimybę nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.