Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijos atstovui advokatui D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Priekulės evangelikų liuteronų parapija, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorija, VĮ „Registrų centras“, dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas papildomai paaiškino, kad Teisingumo ministerija turėjo vertinti ne tik pateiktų dokumentų formą, bet ir jų turinį. Nagrinėjamu atveju atsakovė nevertino Konsistorijos sprendimo atleisti pareiškėją iš Parapijos tarybos narių teisėtumo. Teisingumo ministerijai deleguotos funkcijos suteikia teisę užtikrinti, kad religinių bendruomenių priimami sprendimai atitiktų Statuto reikalavimus ar vidinių bažnytinių aktus. Religinės bendruomenės neturi absoliučios teisinės autonomijos. Paaiškino, kad dėl Konsistorijos sprendimo panaikinimo kreipėsi į Konsistoriją ir į sinodą.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Teisingumo ministerija nevykdo nei kontrolės, nei priežiūros funkcijų, taip pat neregistruoja religinių bendruomenių statutų, o tik patikrina, ar yra pateikti teisės aktuose nustatyti tradicinių religinių bendruomenių dokumentai. Šiuo atveju visi reikalingi dokumentai buvo pateikti. Teisingumo ministerija negali kištis į religinių bendruomenių vidinius reikalus, taip pat negali vertinti Konsistorijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Konsistorijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Teisingumo ministerija turi tik patikrinti, ar įgaliotas asmuo pateikė atitinkamus dokumentus. Ginčo ribos neapima pareiškėjos atleidimo iš einamų pareigų vertinimo. Šiuo atveju, pareiškėja piktnaudžiauja jai suteiktomis teisėmis, kadangi kreipėsi į visas institucijas dar nesulaukusi sinodo atsakymo.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų VĮ „Registrų centras“ ir Parapijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad Teisingumo ministerija gavo Konsistorijos 2017-05-22 pranešimą dėl religinės bendruomenės ar bendrijos teisinės formos juridinio asmens Parapijos duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą. Pranešimu Konsistorija informavo, kad pasikeitė Parapijos Registro duomenys, todėl prašo patvirtinti pasikeitusių duomenų tikrumą ir pateikti išvadą VĮ „Registrų centras“ dėl jų įtraukimo į Registrą. Atšaukiamas asmuo – J. G., o asmuo, galintis sudaryti sandorius bendruomenės vardu – D. P.. Kartu su pranešimu Konsistorija atsakovei pateikė Parapijos tarybos narių 2017-05-08 protokolo Nr. 19-1.1 išrašą, Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-04 nutartį Nr. e2S-730-613/2017, Parapijos atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-563-439/2017 panaikinimo, Konsistorijos raštą „Dėl Priekulės ev. liut. tarybos tvirtinimo“, Advokato A. Stonkaus raštą ir Konsistorijos 2016-11-07 protokolo Nr. 71-1.1 išrašą, taip pat M. S. asmens tapatybės kortelės kopiją.

Teisingumo ministerija, įvertinusi Konsistorijos 2017-05-22 pranešimą ir kartu su juo pateiktus dokumentus, priėmė ginčijamą Išvadą, kurioje nurodė, kad teikia išvadą Registrui, jog tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės Priekulės evangelikų liuteronų pasikeitusius duomenis galima įrašyti į Registrą.

Pažymėtina, kad pareiškėja Parapijos vardu taip pat kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama išbraukti D. P. iš Registro, bei į Konsistoriją, jog nutarta atsisakyti kunigo D. P. paslaugų. Teisingumo ministerija, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2017-06-26 priėmė išvadą, kuria atsisakė parengti prašymą ir išvadą, jog bendruomenės pasikeitusius duomenis galima įrašyti į Registrą.

Byloje ginčas kilęs dėl Išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje Išvadų neteisėtumą iš esmės kildina dėl to, kad Teisingumo ministerija nevertino Konsistorijos sprendimo atleisti ją iš Parapijos tarybos narių teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai (toliau – ir Nuostatai) ir Teisingumo ministro 2012-11-05 įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintas Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašas (toliau – ir Sąrašas).

Aiškindamas ginčui taikytinų Nuostatų ir Sąrašo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017-04-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, atsižvelgdamas į konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, konstatavo, kad paminėtos normos negali būti interpretuojamos plečiamai kaip suteikiančios Teisingumo ministerijai teisę spręsti vidinius religinių bendruomenių ir bendrijų teologinius ginčus, Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi Registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 7 str. 1–2 d., religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Klaipėdos apygardos teismas 2017-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-730-613/2017 išaiškino, kad ginčai, kilę dėl vidinių bažnyčios institucinių subjektų priimtų sprendimų, turi būti sprendžiami bažnytinės teisės – kanonų teisės bei kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka. Religinėms bendruomenėms bei bendrijoms Lietuvos Respublikos teisės aktais yra suteikiama vidinės organizacijos, hierarchinės ir institucinės struktūros autonomija, todėl ginčai kylantys tarp religinių bendruomenių vidinės organizacijos subjektų <...> teismams nėra teismingi.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgusi į teismų praktiką ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, daro išvadą, kad Teisingumo ministerija pagrįstai nevertino Konsistorijos 2017-05-05 sprendimo, įforminto Konsistorijos 2017-05-08 Protokolu Nr. 19-1.1, turinio, o tik vertindama Konsistorijos 2017-05-22 pranešimą ir pateiktus dokumentus, nepažeidė Įstatymo, Nuostatų ir Sąrašo reikalavimų. Teismas, susipažinęs su byloje esančia Išvada ir Konsistorijos 2017-05-22 pranešimu bei kartu su juo pateiktais dokumentais, daro išvadą, jog Teisingumo ministerija ginčijamoje Išvadoje pagrįstai nurodė, kad jie atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi Konsistorijos 2017-05-22 pranešimą dėl religinės bendruomenės duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą pasirašė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas M. S.. Kartu su pranešimu buvo pateiktas M. S. asmens tapatybės kortelės kopija, o tai reiškia, jog Sąrašo 5.1 ir 5.5 p. reikalavimai buvo išpildyti. Iš kartu su pranešimu pateikto Konsistorijos 2017-05-08 posėdžio protokolo išrašo Nr. 19-1.1 matyti, kad pareiškėja atleidžiama iš Parapijos tarybos narių. Statuto 7.8 e p. nustatyta, kad Konsistorija kartu su Parapija nagrinėja skundus prieš ordinuotus ir neordinuotus bažnyčios tarnautojus, prireikus – kaltuosius perkelia į kitą Parapiją arba atleidžia iš pareigų (suspenduoja). Teisingumo ministerija pagrįstai Konsistoriją 2017-05-08 posėdžio protokolo išrašą Nr. 19-1.1 laikė kompetentingos vadovybės sprendimo Sąrašo 5.2 p. prasme, kadangi buvo pateiktas Statuto 7.8 papunkčio reikalavimus atitinkantis dokumentas.

Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu atsakovė būtų vertinusi pareiškėjos atleidimą iš Parapijos tarybos narių, ji būtų peržengusi teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas. Šiuo atveju pareiškėjos skunde ir teismo posėdžio metu nurodyti argumentai dėl Konsistorijos sprendimo atleisti pareiškėją iš Parapijos tarybos narių teisėtumo, taip pat specialisto Dr. A. H.-J. H. pateikti paaiškinimai, jog pareiškėja nėra nei ordinuota, nei neordinuota bažnyčios tarnautoja, dėl ko Konsistorija negalėjo pareiškėjos atleisti iš Parapijos tarybos nario pareigų, ir kad pats pareiškėjos atleidimas pažeidė Statuto reikalavimus, nėra teisiškai reikšmingi ir nedarantys įtakos Išvados teisėtumui ir nepagrįstumui, kadangi, kaip minėta, ginčai dėl Parapijos tarybos narių atleidimo teisėtumo sprendžiami bažnytinės teisės – kanonų teisės bei kitų norminių aktų – vidinių statutų, konstitucijų nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija turi teisę tik patikrinti, ar keistinus duomenis ir dokumentus pateikė pagal konkrečios religinės bendruomenės kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė ir tuo pačiu patikrinti ar pateikti duomenys, jų pakeitimai, gali būti įtraukti į Registrą, t. y. įvykdyti jai teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, ką nagrinėjamu atveju Teisingumo ministerija ir padarė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Teisingumo ministerija savo kompetencijos ribose priėmė teisėtą ir pagrįstą Išvadą, kurią naikinti pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais teisinio pagrindo nėra. Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius ABTĮ 91 str. nustatytų pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo Konsistorija teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). Teismui atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir į nagrinėjamoje byloje kelto ginčo pobūdį, darytina išvada, jog galutiniu teismo sprendimu atmetus pareiškėjos skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Konsistorijos teisės, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Konsistorija prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paaiškino, jog išviso patyrė 847 Eur išlaidų, patirtų už advokato teiktą teisinę pagalbą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 8 p. įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju Konsistorijai teisinės paslaugos buvo teiktos 2017 m. III ir IV ketvirtį, todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai 2017 m. I ketvirtį – 817,6 Eur ir II ketvirtį – 838,7 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, Konsistorija su Advokatų profesine bendrija „LEXIMUM“ (toliau – ir Bendrija) 2017-02-20 sudarė teisinių paslaugų sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią advokatui D. K., be kita ko, pavesta atstovauti Konsistoriją ir atlikti visus procesinius veiksmus. Turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti Konsistorija kartu su prašymu priteisti patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas pateikė dvejas PVM sąskaitas–faktūras, kuriose nurodoma, kad už pasiruošimą bylai ir atstovavimą teisme Konsistorija Bendrijai turi sumokėti 302,5 Eur, o už parengtą atsiliepimą – 544,5 Eur. Byloje esantis „Swedbank“, AB mokėjimo 2017-07-27 ir 2017-10-11 išrašai patvirtina, kad Konsistorija Bendrijai už suteiktas teisines paslaugas iš viso sumokėjo 847 Eur. Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Konsistorija patyrė 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatyta, kad atsiliepimą į skundą Konsistorijos vardu elektroninėmis ryšių priemonėmis (per „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę) pateikė ir elektroniniu parašu pasirašė advokatas D. K.. Kaip matyti iš 2017-07-25 PVM sąskaitos–faktūros ir „Swedbank“, AB mokėjimo 2017-07-27 išrašo, už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į skundą Konsistorija patyrė 544,5 Eur išlaidų. Taigi, aplinkybė, kad advokatas D. K. parengė ir pateikė atsiliepimą į skundą, yra įrodyta.

Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už ieškinio (skundo), atsiliepimo į ieškinį (skundą) ar priešieškinį surašymą, taikomas koeficientas 2,5. Taigi, maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą galėtų būti priteista 2 044 Eur (817,6 Eur x 2,5). Kadangi Konsistorijos už šias teisines paslaugas prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatytos maksimalios sumos, Konsistorijai iš pareiškėjos priteistina 544,5 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Rekomendacijų 8.19 p. nustatyta, kad apskaičiuojant priteistiną atlyginimą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą yra taikomas koeficientas 0,1. Taigi, maksimali suma už vieną valandą suteiktų teisinių paslaugų pagal Rekomendacijų 8.19 p. yra 83,87 Eur (838,7 Eur x 0,1).

Rekomendacijų 9 p. nustato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kadangi 2017-10-10 PVM sąskaitoje–faktūroje nurodoma, kad Konsistorijai buvo suteiktos 2,5 val. teisinių paslaugų, kurias sudarė D. K. pasiruošimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje, remiantis Rekomendacijų 9 p., laikytina, kad advokatas D. K. Konsistorijai suteikė 3 val. teisinių paslaugų. 2017-10-23 vykęs teismo posėdis truko nuo 10.32 val. iki 12.03 val., t. y. 91 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p., laikytina, kad advokatas Konsistorijai suteikė 2 val. teisinių paslaugų, atstovaujant Konsistoriją 2017-10-23 vykusiame teismo posėdyje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad advokato pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko 1 val. (3 val. - 2 val.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir specialių žinių reikalingumą nagrinėjamoje byloje, tikėtina, kad pasiruošimas teismo posėdžiui galėjo užtrukti 1 val. Įvertinus nustatytas aplinkybes, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje yra 251,61 Eur (0,1 x 838,7 Eur x (2 val. + 1 val.). Kaip minėta, Konsistorija už šias teisines paslaugas iš viso prašo priteisti 302,5 Eur, todėl ši suma mažintina iki 251,61 Eur.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui Konsistorijai iš pareiškėjos priteistina 796,11 Eur (544,5 Eur + 251,61 Eur) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme. Teismo vertinimu, tokia priteistina suma yra pagrįsta ir protinga, užtikrinanti bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 3 d., 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios konsistorijai (juridinio asmens kodas 192069444) iš pareiškėjos J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 796,11 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir vienuolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.