Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. padarymą, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant A. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., Radviliškio rajone, ir baudžiamoji byla nutraukta, nustatant 1 metų 3 mėnesių laidavimo terminą.

Civilinis ieškinys dėl neturinės žalos atlyginimo atmestas. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš J. M. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. K. 1200 Lt proceso išlaidų už advokato darbą ir 57.07 Lt kelionės išlaidų.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

J. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl to, kad 2012 m. rugpjūčio 21 d., apie 21 val., viešoje vietoje – parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Radviliškio r., pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sudavė nukentėjusiajam V. K. ne mažiau 2 smūgių į veidą ir galvą, padarydamas kraujosruvą dešiniame skruoste ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką, padarė V. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad nuteistasis J. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu nebuvo nuoširdus dėl jo sužalojimo, nors ir pripažino, kad sudavė jam smūgius į veidą, bet pasekmių pripažinti nenorėjo. Pažymi, kad teisme tvirtino, jog jis (V. K.) neva pavogė iš jo variklius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad jo darbininkai išvežė į metalo laužą išardytus variklius ir vieną seną neveikiantį variklį, todėl dėl variklių laužo vagystės tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. K. neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, sprendimo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, atleidimo termino ir sąlygų, nesutinka tik su civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu priimant skundžiamą nuosprendį. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nukentėjusysis prašo priteisti jam iš kaltininko J. M. visą, V. K. supratimu, jo patirtą dėl įvykdyto nusikaltimo turtinę ir neturtinę žalą (12000 Lt).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. K. baudžiamojo proceso metu ne kartą teikė, tikslino savo civilinius ieškinius. Iš pradžių (b. l. 50–51) nukentėjusysis pateikė ieškinį dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vėliau, teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai kaltininkas savanoriškai atlygino apeliantui 3000 Lt neturtinės žalos, V. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, prašydamas iš J. M. priteisti 7650,39 Lt turtinės žalos, kurią, pasak apelianto, sudaro – 85,06 Lt už pirktus medikamentus, medicininius tyrimus, 18,13 Lt už automobilio stovėjimo aikštelę, 25 Lt už telefono pokalbius su policija ir gydytojais, 522,20 Lt už kurą, vykstant į policiją, pas advokatą, į medicinos punktą, į teismą, pas gydytojus, 7000 Lt už dantų protezavimą bei gydymą, ir 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kurią visą įvertino 15000 Lt (87–88 b. l.). Apylinkės teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė civilinio ieškinio klausimu ir aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje išdėstytomis išvadomis.

Pirmiausia pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 str. yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Pirmosios instancijos teismas civiliniam ieškovui V. K. pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), nes padarė išvadą, jog nukentėjusiojo reikalaujamų priteisti išlaidų (dėl pirktų medikamentų, reikalingo gydymo, kuro sąnaudų ir kt.) neįmanoma tiksliai apskaičiuoti. Kolegija sutinka su tokiu apylinkės teismo motyvu ir pažymi, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos turi būti pagrįstas ir neabejotinas.

Nukentėjusysis pateiktuose civiliniuose ieškiniuose ir apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus dėl prašomos priteisti jam turtinės žalos. Kaip minėta, žymią V. K. deklaruojamos patirtos turtinės žalos dalį sudaro išlaidos automobilio kurui (522,20 Lt), nes, pasak apelianto, jam reikėjo automobiliu vykti į policiją, teismą, pas advokatą, medikus. Grįsdamas savo teiginius, apeliantas pateikė 15 kasos kvitų, bylojančių apie benzino pirkimą laikotarpiu 2012-08-22–2013-02-01 (89–94 b. l.), tačiau šie kvitai savaime nepatvirtina, kad minimos išlaidos kurui tikrai yra priežastiniame ryšyje su padaryta nusikalstama veika. Iš pateiktų benzino pirkimo kvitų matyti, kad benzinas buvo perkamas vos ne kasdien, o kartais ir du sykius per dieną, tačiau civilinis ieškovas nepateikė duomenų ir konkrečiai nenurodė, iš kur, pas ką, kokiu reikalu, kokiu automobiliu jis vyko, kokį atstumą nuvažiavo, kokie naudoto automobilio techniniai duomenys ir kuro sąnaudos. Pasak apelianto, jis patyrė išlaidų ir pirkdamas mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymus, mokėdamas už automobilių stovėjimo aikšteles, mineralinį vandenį, čiulpiamas pastiles, pirkdamas medikamentus, kuriuos jam skyrė gydytojai. Dėl to pažymėtina, kad mobiliojo ryšio sąskaitos papildymai, mokesčiai už automobilio stovėjimo aikštelę, mokėjimai už mineralinį vandenį ir pastiles neatitinka nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos turinio, nes tai elementarios vartojimo išlaidos, kurių apeliantas nebūtų išvengęs nepriklausomai nuo to, buvo ar ne padaryta nusikalstama veika. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. K. buvo nustatyti J. M. nusikalstamais veiksmais padaryti tokie sužalojimai – kraujosruva dešiniame skruoste ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas (20 b. l.), o vaistai, kuriuos, pasak apelianto, jis naudojo gydymui ir pateikė atitinkamus jų įsigijimo kvitus (92 b. l.) pagal UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ raštą, neatitinka jam padarytų ir konstatuotų sužalojimų gydymo pobūdžio (128 b. l.). Taigi, remiantis vien apelianto pateiktais automobilių kuro pirkimo kasos kvitais, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti V. K. išlaidų, atsiradusių dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat kolegija pažymi, jog apelianto išlaidos, susijusios su mokėjimais už mobiliojo ryšio telefono sąskaitos papildymus ir kt., deklaruojamos išlaidos medikamentams įsigyti kelia pagrįstų abejonių ir todėl nelaikytinos įrodytomis.

CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros ir kt.).

Jau minėta, kokie sužalojimai nusikalstamos veikos metu buvo padaryti nukentėjusiajam, tarp jų konstatuotas viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties panirimas. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas J. S. pakomentavo, kad danties panirimas reiškia, jog dantis paslankus, bet neiškritęs iš galvutės, nežymiai kleba, skausmingas ir kol dantis nepašalintas, neaišku, ar būtina jį protezuoti. Ekspertas apibūdino galimą tokios traumos gydymą, nurodydamas, kad esant žymaus laipsnio danties panirimui, paprastai, uždedami įtvarai, kurie laikomi keletą savaičių ir kurie apsaugo nuo tolimesnių komplikacijų, nuo danties iškritimo, o tai, kad V. K. trauminio periodo metu nebuvo reikalinga uždėti įtvarus, rodo, kad nebuvo žymi trauma. Ekspertas pažymėjo, kad buvo galima nukentėjusiajam kreiptis po traumos, būtų uždėtas įvaras ir dantis būtų visiškai sugijęs, tačiau iš apelianto pateiktos odontologo konsultacijos (2012-10-29) matyti, kad savo sužalotu dantimi apeliantas susirūpino tik praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į minėtas aplinkybes, nes sprendžiant dėl civilinės atsakomybės, įtakos turi ir paties nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai (CK 6.253 str. 5 d.). Kolegija atkreipia dėmesį į pateiktą ir jau minėtą odontologo konsultaciją bei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pažymą su nurodytomis danties protezavimo kainomis (95; 127 b. l.) ir konstatuoja, jog minėti dokumentai savaime neįrodo V. K. patirtų nuostolių dėl jam padarytų sužalojimų gydymo ir nepagrindžia būtinybės taikyti danties gydymą protezuojant. Odontologo konsultacijoje nurodyta, kad pašalinus dantį būtina jį protezuoti, tačiau byloje nėra duomenų, kad V. K. dantis būtų pašalintas ir protezuojamas. Iš esmės, kaip nurodė ir ekspertas J. S., galima pašalinti visus ir net sveikus dantis, ir vietoje jų dėti implantus. Apeliantas savo skunde tvirtina, kad sužalotą dantį būtina protezuoti, tačiau, dėl ankščiau aptartų aplinkybių, vien to nepakanka pagrįsti patirtą turtinę žalą, o tuo labiau ją tiksliai apskaičiuoti. Net jei V. K. sužalotą dantį implantuoti būtų būtina, jis pats negali nurodyti, kokius jis nuostolius dėl to patirtų – 5500 Lt, 7000 Lt ar kt.

Nukentėjusiojo V. K. apeliacinio skundo motyvai, kad apylinkės teismas nepagrįstai jam nepriteisė visos prašomos turtinės žalos atmestini, nes apskaičiuoti patirtus nuostolius dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos teismui nebuvo galimybės, apeliaciniame bylos procese deklaruojamos išlaidos neįrodytos, grindžiamos tik prielaidomis, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Pasisakant neturtinės žalos klausimu, pažymėtina, jog, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Įvertinti šią žalą privalo teismas, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tokios žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., ir, kolegijos nuomone, priėmė teisingą sprendimą, konstatavęs, kad 3000 Lt suma, kurią savanoriškai atlygino nukentėjusiajam kaltininkas, yra pakankama patirtos neturtinės žalos piniginė išraiška.

Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių, smurtinių kaltininko veiksmų V. K. nežymiai sutriko sveikata. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, sužalojimų padarymo aplinkybes, nukentėjusiajam atsiradusius negatyvius padarinius, kad apeliantas patyrė skausmą ir nepatogumus kramtant maistą, įvertino nukentėjusiojo ir kaltininko interesus ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad, nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas sumenkino J. M. padarytos nusikalstamos veikos padarinius, teigdamas, kad dėl įvykio jis labai išgyveno, jam buvo sužalota sveikata, negalėjo dirbti, jį apkalbėjo ir iki šiol apkalba kaimo gyventojai – šaiposi, žemina. Pasak apelianto, jis ilgą laiką negalėjo normaliai kąsti maisto, pailsėti, nes jautė baimę, kad prieš jį nusistatys kiti žmonės, jis nebegalės rasti darbo, sumažėjo bendravimo galimybės ir iki šiol jį persekioja nerimas dėl ateities galimybių. Iš pateikto apeliacinio skundo fragmento matyti, kad nukentėjusiojo pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį jo gyvenimą (ar turės reikšmės jo visuomeninei, darbinei veiklai, kokią įtaką darys jo tolesnei psichinei būklei, bendravimo su kaimo gyventojais galimybėmis ir pan.). Kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo deklaruojamas negatyvias pasekmes, įvertinusi jas ir ateities požiūriu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė V. K. tokio dydžio neturtinės žalos, kurios buvo prašoma civiliniais ieškiniais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jų neįvardijo nei apeliantas, iš kurių būtų galima spręsti, kad V. K. padaryti fiziniai ir (ar) psichiniai pakenkimai būtų ilgalaikiai arba tokio pobūdžio, kad iš karto negali būti pašalintos jų pasekmės, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių fizinės ar psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu, ką, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos būtų galima priskirti kaip susirūpinimą būsimomis pasekmėmis. Apelianto deklaruojamas susirūpinimas dėl būsimų pasekmių, pvz., kokie bus jo santykiai su kitais kaimo gyventojais, kaip jam seksis susirasti darbą ir kt., negali būti vertinamas kaip būsima neturtinė ir (ar) reali žala. Nukentėjusiojo susirūpinimas dėl pasekmių pašalinimo ateityje būtinybės ir sėkmės yra nerealus ir kolegijai nesuprantamas, grindžiamas išskirtinai paties V. K. subjektyviais išmąstymais.

Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 str. nurodytus kriterijus ar nukrypo nuo teismų praktikos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija:

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmesti.