- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-607-656/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39735-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- R. J., A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nordea Bank AB
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (pareiškėjų) A. J. (A. J.) ir R. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. J. ir A. J. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, S. J., B. G., antstolė V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjai R. J. ir A. J. kreipėsi į teismą su skundais dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriais prašė: 1) panaikinti antstolės 2016-09-26 patvarkymo Nr. S1-3248 dalį, kuria nutarta įkeistą turtą – žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) – realizuoti priverstine tvarka, perduodant jį iš varžytynių bei turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas; įpareigoti antstolę ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti skirti laikantis CPK 212-219 straipsnių nuostatų; 2) panaikinti antstolės 2016-09-26 patvarkymo Nr. S1-3230 dalį, kuria nutarta įkeistą turtą – 3000/15000 d. žemės sklypo iš 1.5000 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/145 d. automobilių stovėjimo aikštelės, vietos pažymėtos 121 ir 122, esančios (duomenys neskelbtini) – realizuoti priverstine tvarka, perduodant jį iš varžytynių bei turto vertės nustatymo ekspertizę pavesta atlikti UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas; įpareigoti antstolę ekspertizę įkeisto turto vertei nustatyti skirti laikantis CPK 212-219 straipsnių nuostatų. Pareiškėjai skundus grindė aplinkybe, jog antstolė pareiškėjams nepasiūlė pateikti galimų ekspertų kandidatūrų ir nepasiūlė pareikšti nuomonę dėl antstolės parinkto eksperto, nesuteikė galimybės pateikti klausimus ekspertui. Antstolė 2016-10-26 patvarkymu netenkino pareiškėjų skundo. Patvarkyme nurodė, jog CPK 682 straipsnio norma yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese. Antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus. Teisės aktuose nėra numatytos antstolės pareigos konsultuotis su skolininku dėl ekspertų kandidatūros. UAB „Ober-Haus“ atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Išieškotojas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkų argumentas, kad UAB „Ober-Haus“ yra išieškotojui lojalus turto vertintojas yra nepagrįstas duomenimis. Ekspertui nustačius turto rinkos vertę, tiek skolininkas, tiek išieškotojas, kurie nesutinka su verte, turi teisę reikšti prieštaravimus, todėl skolininkų teisės šiuo aspektu niekaip neribojamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjų išieškotojo naudai 273,34 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad antstolė ekspertą turto vertei nustatyti paskyrė nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas nustatė, kad antstolė areštavo įkeistą turtą ir ginčijamais patvarkymais turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę atlikti UAB „Ober-Haus“. Pareiškėjai pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe pateikti nušalinimą paskirtam ekspertui, tačiau pareiškėjų pareiškimai dėl ekspertizės įstaigos nušalinimo buvo atmesti. Teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai yra pakankama priemonė užtikrinti, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, kuriais būtų grindžiami jų argumentai dėl eksperto lojalumo išieškotojui. Nors pareiškėjai antstolės veiksmus skundžia taip pat dėl to, kad jiems nebuvo suteikta galimybė pateikti ekspertui klausimų dėl turto vertės, tačiau savo skunduose nenurodo, kokie klausimai ar abejonės dėl turto vertės jiems kilo. Teismas nurodė, jog CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė skolininkui ar išieškotojui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių pagrindu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Teismas padarė išvadą, kad antstolės veiksmai paskiriant ekspertizę turto vertei nustatyti atitinka specialioje teisės normoje numatytus reikalavimus ir yra teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundus tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Apeliantai tvirtina, kad buvo pažeista ekspertizės skyrimo tvarka. Remiantis CPK 682 straipsnio 6 dalimi bei CPK 212 straipsniu antstolė privalėjo pasiūlyti skolininkams pateikti galimų ekspertų kandidatūras, tačiau to nepadarė.CPK 446 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Išimtis gali būti tik tada, kai byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nesutiko su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju dalyvaujančių byloje šalių suinteresuotumas skiriasi. Todėl mano, kad nebuvo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:Sutiko su teismo argumentu, kad CPK 682 straipsnio norma yra specialioji, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą būtent vykdymo procese.Įstatymas nenustato antstoliui kitų turto vertintojų parinkimo kriterijų, išskyrus reikiamą kvalifikaciją. Teisės aktuose nėra numatytos ir antstolio pareigos konsultuotis su skolininkais dėl ekspertų kandidatūros. Paskirto eksperto kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė vykdo dvi vykdomąsias bylas 0015/16/01389 ir 0015/16/01390 pagal 2016-06-20 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK-5020 dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkų (pareiškėjų), įkaito davėjai S. J., B. G., hipotekos kreditoriaus Nordea Bank AB naudai ir 2016-06-21 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą Nr. MK-5099 dėl priverstinio hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininkų (pareiškėjų) hipotekos kreditoriaus Nordea Bank AB naudai. 2016-09-26 patvarkymais Nr. S1-3248 ir Nr. S1-3230 antstolė nutarė įkeistą nekilnojamąjį turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių; skirti turto vertės nustatymo ekspertizę; ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesti atlikti UAB „Ober-Haus“; informuoti, kad vykdymo proceso šalys turi teisę CPK 598 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti paskirtai ekspertinei įstaigai nušalinimą; informuoti, kad vykdymo proceso šalys gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertinės išvados. Apeliantų manymu, antstolė nesilaikė ekspertizės skyrimo vykdymo procese taisyklės, nustatytos CPK 212 straipsnyje, pagal kurią, skiriant ekspertą, atsižvelgtina į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, dėl ko pažeidė apeliantų teises.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skiriant ekspertizę vykdymo procese vadovaujamasi CPK 682 straipsniu kaip specialiąja norma CPK 212 straipsnio atžvilgiu, nes vykdymo procesas reglamentuotas CPK VI dalies normų. CPK 682 straipsnis nustato, kad antstolis patvarkymu ekspertizę atlikti paveda ekspertui ar ekspertizės įstaigai ir nenumato, kad parenkant ekspertą turėtų būti išklausoma šalių nuomonės. Tačiau dėl to vykdymo proceso šalių teisės nėra pažeidžiamos, nes CPK 682 straipsnio 1 dalyje šalims yra numatyta galimybė pareikšti ekspertui nušalinimą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra realizavę savo teisę pateikti nušalinimus ekspertui, tačiau įsiteisėjusiomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjų pareiškimai dėl eksperto nušalinimo buvo atmesti, nenustačius eksperto nušalinimo pagrindų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkte numatyta, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyti reikalavimai ekspertams yra pakankami saugikliai, kad turto vertinimą atliktų kvalifikuoti vertintojai ir nebūtų pažeidžiamos vykdymo proceso šalių teisės. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė skolininkui ar išieškotojui pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kurių pagrindu antstolis gali paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Įvertinus aptartą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolė paskirdama ekspertizę turto vertei nustatyti nepažeidė ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo procese.Apeliantai kelia iš jų išieškotojo naudai priteistų 273,34 Eur bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog pagal bendrą taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė išvadą, kad proceso dalyvių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, dėl ko sprendė esant pagrindą taikyti nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nors apeliantai tvirtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų interesai nėra skirtingi, tačiau teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje keliamas ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo bei prašoma sustabdyti vykdymo veiksmus, kas teismo nutartimi ir buvo padaryta. Šiuo atveju išieškotojo Nordea Bank AB, veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, interesai akivaizdžiai yra priešingi, nes išieškotojas nesuinteresuotas vykdymo procedūrų stabdymu. Todėl teismas, atmetęs pareiškėjų skundus, pagrįstai priteisė iš jų išieškotojo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.