Kauno apylinkės teismo nutartis

pareiškėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius” atstovui, suinteresuotiems asmenims R. P., J. P., antstoliui Mariui Lekečinskui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius” pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., J. P., antstoliui Mariui Lekečinskui dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir pareiškimą tenkinti.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuoti asmenys R. P. ir J. P.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Neatvykimo priežastys nežinomos. Atsiliepimo į pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolis Marius Lekečinskas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad antstolio Mariaus Lekečinsko kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0022/13/23792 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-18375-944 dėl 93,60 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. P. AB „Energijos skirstymo operatorius” naudai. Antstolis 2017 m. gegužės 24 d. priėmė patvarkymą areštuoti skolininkės sutuoktinio J. P. darbo užmokesčio, gaunamo (duomenys neskelbtini) dalį, viršijančią vieną minimalią mėnesinę algą, be ne daugiau kaip 170,00 Eur, pervedant areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolis Marius Lekečinskas, vykdydamas išieškojimą, nustatė, kad skolininkė nedirba, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto, iš kurio galima būtų išieškoti, neturi.

Kaip jau minėta anksčiau, CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Vykdant išieškojimą iš R. P., išieškotojui antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su sutuoktinio nuosavybe, nustatymo.

Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija. Dar viena įstatyminė prezumpcija yra nustatyta CK 3.117 straipsnio 1 dalis, kur nurodoma, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nors abi šios prezumpcijos yra nuneigiamosios, jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo yra atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas), asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys teismui nepateikė tokių įrodymų.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas nustato, kad skolininkei R. P. priklauso 1/2 jos sutuoktinio J. P. pajamų, gaunamų iš jo darbinės veiklos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius” pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gautų ir (ar) gaunamų po santuokos sudarymo iš jo darbinės veiklos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.